Naujienos

7 skaidrė:

Kuo skiriasi trijų strategijų pagrindinės perspektyvos?

Pagrindinis klausimas buvo 1998 m.

Kaip kiti sektoriai gali prisidėti prie daugiafunkcinio tvaraus miškų valdymo įgyvendinimo?

 

2013 m. Požiūris pasikeitė į priešingą

Kaip miškininkystė gali prisidėti prie kitų sektorių plėtros?

 

Naują 2021 m. ES miškų strategiją galima apibendrinti šiuo klausimu

Kaip miškininkystė galėtų maksimaliai padidinti savo atsakomybę už biologinės įvairovės apsaugą ir klimato kaitos švelninimą, daugiausia dėmesio skiriant anglies dvideginio šalinimui?

 

8 skaidrė:

Kokia yra daugelio Europos Komisijos iniciatyvų strategija - žvelgiant į miškininkystės galvosūkį laikui bėgant - atsakymas yra toks: atrodo, kad strategija sukuria pagreitintą nenuoseklių iniciatyvų skaičių!

9 skaidrė:

Darant prielaidą, kad strategija yra integruotas priemonių, skirtų tvariam tikslui pasiekti, rinkinys. EUFS turėtų būti nuoseklus būdas toliau plėtoti daugiafunkcinę miškininkystę, kad būtų galima prisitaikyti prie kylančių iššūkių ir ilgainiui išlaikyti mūsų miškus, visiškai atsižvelgiant į vietos ir regionų skirtumus. EUFS neturėtų būti nenuoseklių, visiems tinkančių pasiūlymų, neturinčių pridėtinės vertės, sąrašas.

Žvelgiant į miškų politikos mįslę, mums skubiai reikia EUFS, pagrįsto nuosekliu požiūriu, kuriame ne tik sutelkiamas dėmesys į biologinę įvairovę ir žemės naudojimo politiką!

 

Be mūsų motyvacijos ir pagarbos savo darbui nebus įgyvendintos iniciatyvos, kylančios iš EUFS.

10 skaidrė:

Baigdamas leiskite man pridėti keletą asmeninių pastabų. Jungtinės Tautos puikiai žino

1. tautų suverenias teises valdyti savo gamtos išteklius ir

2. esminis miškų savininkų, miškų valdytojų ir nuo miško priklausomų žmonių vaidmuo

siekiant ambicingų tikslų, kad būtų galima išspręsti šiandienos didžiulius iššūkius.

Atrodo, kad Europos Komisija nepastebėjo šių svarbių veiksnių ir ketina suabejoti amžiumi besitęsiančia žmonių ir gamtos samprata.

Valstybės narės turi suprasti, kad naujoji EUFS atveria kelią paradigmos perėjimui nuo rinkos ekonomikos prie planinės ekonomikos, nuo ex ante konsultacijų politikos prie ex post paskelbimo politikos.

 Ar mes, kaip miškų savininkai, atsakingi už tvarų miško valdymą

1. išteklius, kuriame gyvena nežinomas floros ir faunos skaičius

2. ištekliai yra galbūt vieno iš novatoriškiausių sektorių visame pasaulyje pagrindas

3. išteklius, glaudžiai susijęs su mūsų kultūrine tapatybe

nori, kad tai atliktų grupė ideologijos vedamų žmonių, ketinančių mūsų dinamišką supratimą apie tvarų miškų valdymą paversti dirbtine ir statiška fantazijos šalimi.

Mano aiškus atsakymas yra NE! Taigi atsistokime kaip 1999 m., Kai PEFC buvo sukurtas kaip atsakas į tą pačią ideologiją. Dėkojame Austrijai už lyderystę šiuo svarbiu klausimu. Ačiū jums visiems už malonų dėmesį.

 

Šaltiniai:

Monrealio protokolas, 1987 m.): jis įpareigojo valstybes nares veikti žmonių saugumo labui, net ir esant moksliniam neapibrėžtumui.

JTBKKK (1992 => 1995)

Galutinis konvencijos tikslas yra stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją „tokiu lygiu, kuris užkirstų kelią pavojingam antropogeniniam (žmogaus sukeltam) kišimuisi į klimato sistemą“. Jame teigiama, kad „toks lygis turėtų būti pasiektas per tokį laiką, kurio pakanka, kad ekosistemos galėtų natūraliai prisitaikyti prie klimato kaitos, kad nekiltų pavojus maisto gamybai ir kad ekonominė plėtra vyktų tvariai“.

 

Kioto protokolas (1997 => 2005) išsivysčiusios šalys> besivystančios šalys

Art. 2 (I a ii) šiltnamio efektą sukeliančių dujų kriauklių ir rezervuarų, nekontroliuojamų Monrealio protokolo, apsauga ir gerinimas, atsižvelgiant į jo įsipareigojimus pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus dėl aplinkos; skatinti tvarią miškų tvarkymo praktiką, apželdinti miškus ir atnaujinti miškus

Art. 3 (3) Grynieji šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš šaltinių pokyčiai ir šalintuvai, atsirandantys dėl tiesioginio žmogaus sukeltos žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklos, apsiribojant miškų įveisimu, miškų atkūrimu ir miškų naikinimu nuo 1990 m., Vertinami kaip patikrinami kiekvieno įsipareigojimo atsargų pokyčiai laikotarpis naudojamas kiekvienos Šalies, įtrauktos į I priedą, įsipareigojimams šiame straipsnyje įvykdyti. Apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš šaltinių ir šalintuvus, susijusius su ta veikla, pranešama skaidriu ir patikrinamu būdu ir peržiūrima pagal 7 straipsnį ir 8.

 

Paryžiaus klimato susitarimas
Art. 5 straipsnio 2 dalis. Šalys raginamos imtis veiksmų, kad įgyvendintų ir remtų esamą sistemą, išdėstytą atitinkamose gairėse ir sprendimuose, dėl kurių jau buvo susitarta pagal Konvenciją dėl: miškų degradacija, išsaugojimo, tvaraus miškų valdymo ir miškų anglies atsargų didinimo vaidmuo besivystančiose šalyse; ir alternatyvius politikos metodus, tokius kaip bendri klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo metodai, skirti integruotam ir tvariam miškų valdymui, kartu dar kartą patvirtinant, kad svarbu skatinti, jei reikia, su tokiais metodais susijusią anglies dioksido naudą.

UNCBD
Biologinės įvairovės konvencija (BĮK) turi tris pagrindinius tikslus: biologinės įvairovės išsaugojimą; tvarus biologinės įvairovės komponentų naudojimas; teisingai ir teisingai paskirstyti naudą, gaunamą naudojant genetinius išteklius.

A. COP 7 Sprendimas VII/11 dėl požiūrio į ekosistemą-2004 2 9-Kvala Lumpūras

7. pažymi, kad tvarus miškų valdymas, sukurtas vadovaujantis Rio miško principais, gali būti laikomas priemone, skirta miškams taikyti ekosisteminį metodą (žr. Šio sprendimo II priedą). Be to, gali būti panaudotos priemonės, sukurtos vadovaujantis tvariu miškų valdymu, siekiant padėti įgyvendinti ekosisteminį metodą. Šios priemonės, inter alia, apima kriterijus ir rodiklius, parengtus pagal įvairius regioninius ir tarptautinius procesus, nacionalines miškų programas, „pavyzdinius miškus“ ir sertifikavimo schemas (susijusias su sprendimu VI/22 dėl miškų biologinės įvairovės). Tie, kurie įgyvendina ir ekosisteminį požiūrį, ir tvarų miškų valdymą, turi daug abipusio mokymosi galimybių;

Einschub:
PANAS EUROPOS SĄMONĖS SUSIJIMAS tarp Ekosistemos požiūrio ir darnaus miško valdymo
Bendra MCPFE ir PEBLDS /EfE pozicija turi būti pateikta CBD ir UNFF sekretoriatui
Priimta ELM, 2004 m. Spalio 14–15 d. Varšuva, Lenkija

... MCPFE ir PEBLDS mano, kad miškų biologinės įvairovės išsaugojimas yra neatskiriama SFM dalis ...
RIO miško principai 1992 m
Preambulė
f) Visų rūšių miškai yra sudėtingi ir unikalūs ekologiniai procesai, kurie yra jų dabartinio ir galimo pajėgumo tiekti išteklius žmonių poreikiams ir aplinkos vertybėms pagrindas, todėl jų tinkamas valdymas ir išsaugojimas kelia susirūpinimą
Šalių, kurioms jos priklauso ir kurios yra vertingos vietos bendruomenėms ir visai aplinkai, vyriausybės.

g) Miškai yra būtini ekonominiam vystymuisi ir visų gyvybės formų palaikymui.

h) pripažindami, kad atsakomybė už miškų valdymą, išsaugojimą ir tvarų vystymąsi daugelyje valstybių yra paskirta federaliniam/nacionaliniam, valstijos/provincijos ir vietos valdžios lygmenims, kiekviena valstybė, vadovaudamasi savo konstitucija ir (arba) nacionaliniais teisės aktais, turėtų siekti šiuos principus atitinkamame valdžios lygyje.

Principai
1. a) Valstybės, vadovaudamosi Jungtinių Tautų Chartija ir tarptautinės teisės principais, turi suverenią teisę naudoti savo išteklius pagal savo aplinkos politiką ir yra atsakingos už tai, kad jų jurisdikcijai priklausanti veikla arba kontrolė nepadarys žalos kitų valstybių ar teritorijų, esančių už nacionalinės jurisdikcijos ribų, aplinkai.
5. a) Nacionalinė miškų politika turėtų pripažinti ir tinkamai remti čiabuvių, jų bendruomenių ir kitų bendruomenių bei miškų gyventojų tapatybę, kultūrą ir teises. Šioms grupėms turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos, kad jos galėtų ekonomiškai dalyvauti miško naudojime, vykdyti ekonominę veiklą ir pasiekti bei išlaikyti kultūrinį identitetą
socialinė organizacija, taip pat tinkamas pragyvenimo ir gerovės lygis, inter alia, taikant tas žemės nuosavybės priemones, kurios yra paskatos tvariam miškų valdymui.