Naujienos

2021 - 11 - 16

Valstybės narės reiškia didelį susirūpinimą ir prašo paaiškinimų dėl naujosios ES miškų strategijos iki 2030 m.

Europos miškų savininkai ir valdytojai palankiai vertina šį pirmadienį, 2021-11-15, Briuselyje vykstančioje ES žemės ūkio ministrų taryboje priimtas Tarybos išvadas dėl ES miškų strategijos 2030 m. ir visiškai pritaria valstybių narių išreikštam susirūpinimui dėl šio Europos Komisijos 2021-07-14 paskelbto komunikato. Tarybos išvadose pateikiami svarbūs prašymai Europos Komisijai dėl strategijoje siūlomų veiksmų ir aiškus raginimas iš tikrųjų įtraukti valstybes nares ir tuos, kurie kasdien rūpinasi mūsų miškais, ir jų išklausyti.

ES Tarybos pranešimas spaudai 2021 m. lapkričio 15 d. "Taryba priėmė išvadas dėl Naujosios 2030 m. ES miškų strategijos"

Europos Komisijos 2021-07-14 komunikatas dėl naujosios ES miškų strategijos 2030

 Atsižvelgiant į Europos miškų savininkų ir valdytojų pateiktas nuomones, Tarybos išvadose pabrėžiamas pagrindinis Europos miškų savininkų ir valdytojų vaidmuo siekiant strategijos tikslų, raginama sukurti subalansuotą skirtingų tvarumo aspektų viziją ir pabrėžiama ES valstybių narių kompetencija.

Europos miškų savininkai ir valdytojai paragino iš esmės paaiškinti veiksmus, įtrauktus į ES miškų strategiją iki 2030 m. Šie veiksmai taip pat kelia klausimų ir susirūpinimą valstybėms narėms, kurios, be kita ko:

- pabrėžti būtinybę stiprinti socialinius ir ekonominius tikslus;

- prašo įvertinti naujų ES lygio rodiklių, slenksčių ir diapazonų tvariam miškų valdymui poreikį ir pridėtinę vertę;

- primena, kad duomenų rinkimas, apdorojimas, ataskaitų teikimas ir aiškinimas turėtų kuo geriau ir veiksmingiau panaudoti esamas nacionalines miškų inventorizacijas ir tarptautinį bendradarbiavimą;

- pabrėžia, kaip svarbu išaiškinti naujų ES „artimo gamtai“ sertifikavimo schemų poreikį ir įrodomą jų pridėtinę vertę.

Miško savininkai ir valdytojai kartu su valstybėmis narėmis apgailestauja, kad strategija nebuvo parengta kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Per pastaruosius mėnesius Europos miškų savininkai ir valdytojai ne kartą pabrėžė, kad strategija neatspindi tikrovės vietoje ir kad strategijoje taikomas visiems tinkamas požiūris nepaiso Europos miškų įvairovės. Tai dar labiau patvirtina valstybės narės savo išvadose, kuriose pabrėžiama, kad toks požiūris netgi gali būti neproduktyvus, ir pabrėžiama būtinybė pripažinti, gerbti ir išlaikyti miškų įvairovę ir ypatumus visoje ES.

Europos miškų savininkai ir valdytojai yra pasiryžę vykdyti savo įsipareigojimus. Tačiau prieš toliau plėtojant strategijoje siūlomus veiksmus, turi būti atlikti būtini valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių nustatyti paaiškinimai ir išsamūs vertinimai.


ES žemės ūkio ministrai lapkričio 15 d. susitiko Briuselyje. Jie priėmė Tarybos išvadas dėl naujos ES miškininkystės strategijos 2030 m. ir aptarė padėtį žemės ūkio produktų rinkoje. Lietuvai susitikime atstovavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl naujosios ES miškininkystės strategijos iki 2030 m. Lietuva yra patenkinta Tarybos išvadų turiniu, nes išvadose atsispindi ir mūsų šaliai svarbūs aspektai.

Kalbant apie ES miškų strategijos įgyvendinimą, Europos Komisijos prašoma pateikti bendrą darbo programą trimis prioritetinėmis temomis: miškų prisitaikymas prie klimato kaitos, bioekonomikos skatinimas ir miškų biologinės įvairovės stiprinimas.

Svarbiausi valstybių narių kritikos punktai

Savo Tarybos išvadose dėl Komisijos pasiūlymo dėl ES miškų strategijos iki 2030 m. valstybės narės ypač kritikuoja šiuos dalykus:

  • Strategijos nesubalansavimas ir vienpusis aplinkosaugos tikslų (klimato ir biologinės įvairovės) įvertinimas, neatsižvelgiant į tvarkomų miškų ir medienos indėlį į bioekonomiką;
  • Neatsižvelgima į grėsmę medienos naudojimo perkėlimo į trečiąsias šalis, kuriose miškų tvarkymo standartai žemesni nei ES valstybėse narėse ir to poveikį;
  • Siekį eiti prie bendrosios ES miškų politikos ir centralizuotai spręsti dėl miškininkystės veiklų, neatsižvelgiant į miškų įvairovę ir skirtingas miškų sąlygas valstybėse narėse;
  • NATURA 2000 tinkle esančių miškų ataskaitų naudojimas siekiant pagrįsti būtinybę imtis veiksmų, tuo pačiu neatsižvelgiant į oficialius valstybių narių miškų inventorizacijos duomenis;
  • Tarybos išvadų, priimtų pirmininkaujant Vokietijai, nesilaikymas, ypač dėl glaudesnio bendradarbiavimo ES lygmeniu ateityje; Vietoj to, norima taikyti metodą „iš viršaus į apačią“ su išskirtinėmis specifikacijomis ir priemonėmis, kurias nustatytų ES Komisija, kuri nėra atsakinga už miškų politiką, ir be pakankamo atsakingo patariamojo mškų komiteto dalyvavimo;
  • Neaiškus siūlomų naujų ES „artimo gamtai“ sertifikavimo schemų poreikis; norimi įtvirtinti ES privalomi „strateginiai miškų planai“ nesuteikia jokios pridėtinės vertės, atsižvelgiant į jau esamus ir tarptautiniu mastu pripažintus miškų sertifikatus bei strategijų, planų ir programų, jau turimų valstybių narių lygmeniu, gausa;
  • Be sutartų „Forest Europe“ proceso kriterijų ir rodiklių, kuriuos privalo pasirašyti valstybės narės ir ES, užsimota parengti papildomus tvaraus miškų valdymo kriterijus išimtinai tik ES.