Naujienos

* INFORMACIJA APIE ŽEMĖS SUGRĄŽINIMO EIGĄ

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo 1991 m. rugsėjo mėnesio, kai prasidėjo žemės reforma, iki 2004 m. spalio 1 d., per 744 tūkst. piliečių pateikė prašymus, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teises į 4,2 mln. ha žemės kaimo vietovėje. Iki šios datos 676 tūkst. piliečių atkurtos nuosavybės teisės į 3,69 mln. ha plotą: 563 tūkst. piliečių 3 mln. ha žemės grąžinta natūra arba lygiaverčiu sklypu, o 112,9 tūkst. piliečių už 0,67 mln. ha valstybės išperkamos žemės atlyginta pinigais ir vertybiniais popieriais.

Kaip sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, nuosavybės teisės į žemę kaimo vietovėse jau atkurtos 89,9 procentams ploto, nurodyto piliečių prašymuose.

Labiausiai pažengta į priekį grąžinant žemę kaimo vietovėse Telšių apskrityje, kur nuosavybės teisės atkurtos į 97,31 proc. prašymuose nurodyto ploto, Marijampolės apskrityje – į 96,16 proc., Šiaulių apskrityje – į 94,8 proc., Panevėžio apskrityje – į 94,19 proc.. Mažiausiai nuosavybės teisių atkurta Vilniaus apskrityje - į 75,3 proc., Utenos apskrityje – į 83,61 proc. nuo piliečių prašymuose nurodyto ploto. 

Tačiau šalyje nuosavybės teisės dar neatkurtos į 0,5 mln. ha žemės ar miško plotą. ,,Planuojama, kad iki šių metų pabaigos nuosavybės teisių atkūrimo ir kiti žemės reformos darbai iš esmės turėtų būti baigti 330 kadastro vietovių, arba 26 proc. visų kadastro vietovių. Šiose vietovėse bus galima pradėti kitą labai svarbų žemės tvarkymo darbų etapą – žemėnaudų pertvarką, žemės sklypų konsolidavimą, įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus, plėtoti kaimo infrastruktūrą ar žemės rinką“,- sakė  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo darbai šalyje per šių metų tris ketvirčius sparčiausiai vyko Klaipėdos, Vilniaus, Alytaus, Kauno apskrityse. Per 2004 metų tris ketvirčius iš viso priimta 32,2 tūkst. sprendimų atkurti nuosavybės teises į 109,7 tūkst. ha  žemės, miško ir vandens telkinių.

Asmeninio ūkio žemė

Iki 2004 m. spalio 1 d. iš viso 123,7 tūkst. piliečių atkurtos nuosavybės teisės į 275,8 ha asmeninio ūkio žemės, su 29,4 tūkst. piliečių sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys dėl 59,7 tūkst. ha ploto.

Dar liko atkurti nuosavybės teises į 131,9 ha asmeninio ūkio žemės 58,5 tūkst. piliečių ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su 54,8 tūkst. piliečių dėl 117,8 ha ploto. Asmeniniam ūkui naudojamos 154,6 tūkst. ha žemės privatizuoti nepageidauja 71,8 tūkst. piliečių.

            Miestų žemė

Nuo 1991 m. rugsėjo mėnesio iki šių metų spalio 1 dienos daugiau kaip 58 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 64 tūkst. ha žemės, esančios miestų teritorijoje. Priimti 41 tūkst. sprendimų, tai yra 69,93 proc. nuo piliečių pateiktų prašymų skaičiaus.

Per šį laikotarpį priimta per 16 tūkst. sprendimų grąžinti žemę natūra bei perduoti neatlygintinai nuosavybėn esamų namų valdų ar kitai paskirčiai naudojamus žemės sklypus ir 9,9 tūkst. sprendimų perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai mieste. Parengta 6,6 tūkst. išvadų dėl lygiaverčių žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kaimo vietovėse. Bendra už miestuose turėtą žemę perduodamų žemės sklypų vertė 66,7 mln. litų.

Nuo žemės reformos pradžios 129 tūkst. piliečių pateikė prašymus įsigyti namų valdų žemės sklypus miestuose. Iki 2004 m. spalio 1 d. buvo parduota daugiau kaip 103 tūkst. namų valdų žemės sklypų, t.y. patenkinta 79,43 proc. prašymų.

Nepageidaujantys pirkti namų valdų žemės sklypų piliečiai yra pateikę prašymus išsinuomoti 3244 namų valdų žemės sklypus. 2004 m. spalio 1 d. duomenimis, buvo išnuomoti 2998 namų valdų žemės sklypai, tai yra 92,41 proc. pageidaujamų nuomoti sklypų skaičiaus.

Namų valdų žemės sklypų pardavimą ar nuomą miestuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (Žin., 1999, Nr.25-706).

Kaip sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, remiantis turima informacija, pagrindinės priežastys, stabdančios nuosavybės teisių į žemę atkūrimą miestuose – neužbaigtas savininkų turėtos žemės sklypų  kartografavimas –kai kurių rajonų savivaldybių teritoriniai žemėtvarkos skyriai neturi tikslios kartografinės informacijos apie laisvus, neužstatytus natūra grąžintinus žemės plotus. Taip pat ne visos savivaldybės yra parengusios pakankamai detaliųjų planų individualiai statybai, kurie piliečiams būtų perduodami neatlygintinai už nuosavybės teise turėtą žemę, savivaldybėse delsiama tvirtinti parengtus natūra grąžinamos žemės sklypų planus arba vilkinamas namų valdų  ir prie kitų pastatų naudojamų žemės sklypų planų rengimas.

Kompensacijos pinigais

Nuo žemės reformos pradžios iki 2004 m. spalio 1 d. piliečiams nuosavybės teise į žemę, atlyginant pinigais išmokėta 283 mln. litų. Iš valstybės biudžeto 2004 m. skirti 90 mln. litų atlyginti už žemę, mišką ir vandens telkinius. 2005 m. numatoma šiam tikslui skirti 85 mln. litų. Kad būtų visiškai atsiskaityta su piliečiais iki 2009 m. sausio 1 d., reikia 1 mlrd. 51 mln. Lt.