Naujienos
dr. (HP) St.Mizaras: Komentaras dėl apribojimų privačių miškų savininkams atsisakymo
Lietuvoje dažnai žadama, kad bus mažinami apribojimai privačių miškų savininkams. 17-tos Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane (2017 m.) buvo numatyta mažinti privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo mastą ir administracinę naštą, suteikiant daugiau sprendimo teisių ir atsakomybės miško savininkams, miškų kontrolę orientuojant į esminę įtaką miškų ekosistemoms turinčias miškų ūkio veiklas. Tai puiki, bet neįgyvendinta priemonė,- pastebi miškų ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras.
Siūlome susipažinti su gerb.St.Mizaro, LMSA garbės pirmininko, įžvalgomis.
Rengiamas naujas LR miškų įstatymas. Aplinkos ministerijos rengiamoje naujoje Miškų įstatymo redakcijoje viena iš siekiamybių yra pridėtinės vertės neturinčio teisinio reguliavimo ir perteklinių apribojimų atsisakymas. Įstatymo turinys apribojimų klausimais daug priklausys nuo sąvokų „teisinio reguliavimo pridėtinė vertė“ ir „pertekliniai ribojimai“ suvokimo.
Miškų įstatymo naujoje redakcijoje siūloma atsisakyti privačių miškų apmokestinimo (5% atskaitymai). Privačių miškų savininkams tai aiškiai perteklinis mokestis, tačiau valstybės biudžetui sukuriama pridėtinė vertė.
Be to, dar siūloma keletas apribojimų mažinimo priemonių:
- leisti miško žemėje įrengti inžinerinės infrastruktūros objektus iki 10 metrų pločio žemės juostose ir įrengti nesudėtingus rekreacinės miško infrastruktūros objektus be miškotvarkos projekto;
- didinti nuo 3 iki 10 ha minimalų miško valdos plotą, nuo kurio privalomi miškotvarkos projektai pagrindiniams miško kirtimams vykdyti;
- tobulinti miško kirtimų reguliavimą ir supaprastinti procedūras (priemonės nekonkretizuotos).
Siūloma atsisakyti privačių miškų valdos dydžio apribojimo iki 1500 ha. Viena iš privačių miškų ūkio problemų yra įmonių smulkumas. Jų Lietuvoje yra veik 1000.
Pagal numatytus terminus šįmet gegužės mėnesį naujos redakcijos Miškų įstatymas bus pateiktas Seimui. Gal šį kartą siūlymai bus įgyvendinti?
Apribojimų gausa- paskleisti per daugelį įstatymų. Be to, nemažai apribojimų (žemės naudojimo medžioklei, specialūs žemės naudojimo apribojimai, kompensacijos už apribojimus) reguliuojami kitais (ne Miškų) įstatymais.Todėl, kad išaiškinti naikintinus apribojimus reikalingas visų jų sąrašas, sudarytas pagal Miškų, Saugomų teritorijų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS ) bei Medžioklės įstatymų reguliavimus ir šio sąrašo analizė, remiantis apribojimų pridėtinę vertę bei pertekliškumą parodančiais rodikliais.
Medžioklės įstatymas taip ir netobulinamas. Lietuvos privačių miškų ir žemės savininkai neturi savo miškų ar žemių naudojimo medžioklei teisių. Dėl to jie patiria nuostolius. Medžioklės plotų aukcionuose Lietuvoje už medžiojimo teisę mokama apie 100 eurų/ha. Reikėtų keisti Laukinės gyvūnijos bei Medžioklės įstatymų nuostatą, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, grįžtant prie Medžioklės įstatymo (1935 m.) nuostatos “Laukinių gyvūnų priežiūra ir medžiojimo teisė, kurioje nors žemėje, priklauso tos žemės savininkui’’. Konstitucinis teismas dar 2005 m. nustatė, kad net šeši Medžioklės įstatymo straipsniai prieštarauja Lietuvos konstitucijai.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme- apribojimų gausybė. SŽNS įstatymas nustato ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus įvairiose apsaugos zonose (teritorijų, statinių ar įrenginių). Į šias zonas dažnai patenka ir miškai. Dėl SŽNS įstatymo siūlomų pakeitimų nauji apribojimai būtų nustatyti tūkstančiuose hektarų privačių miškų. Siūlymų aiškinamojo rašto 7 p. nurodoma, kad pakeitimai neturės poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Kirtimų apribojimai tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, be abejo, turės tiesioginį neigiamą poveikį miškų verslams ir jų plėtrai. Gausūs draudimai statyti, sodinti, auginti, medžioti ir kt. irgi turės poveikį įvairiems verslams (statybų, žemės ūkio, medžioklės ir kt.). Tai reikėtų išanalizuoti ir įvertinti aiškinamąjame rašte. Kyla abejonių dėl aiškinamojo rašto 13 p., kad kompensacijoms už veiklos apribojimus (kirtimų draudimus) saugomose teritorijose reikės kasmet tik 2 mln. eurų (!). Vien tik numatomiems papildomiems kirtimų apribojimams 4,1 tūkst.ha privačių brandžių medynų reikės keleriopai daugiau ir iškart kai tik įsigalios įstatymo pakeitimai.
O kur dar kompensacijos už statybų, žemės ūkio, medžioklės ir kt draudimus?
Geriau būtų visus saugojimo aspektus pateikti viename įstatyme. Naujoje miškų įstatymo redakcijoje numatoma plėsti socialinio prioriteto (rekreacinius ) miškus, o dalį dabartinių III gr. miškų perkelti į II gr. Tai didins apribojimus ir todėl yra svarbi kompensavimo problema. Kompensacijas už nuostolius dėl veiklos apriojimų saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, o įvairių objektų apsaugos zonose SŽNS įstatymas. Abejuose įstatymuose nuostolių kompensavimas turėtų būti traktuojamas vienodai. SŽNS įstatymas numato kompensacijų taikymą apsaugos zonose, kurios dažnai kartoja ar sutampa su saugomomis teritorijomis bei miškų grupėmis. Geriau būtų visus saugojimo aspektus pateikti viename įstatyme. Būtų mažiau neefektyvios veiklos ir painiavos. Be to, kompensacijų gavimo administracinė našta paliekama savininkams. Nenumatoma kompensuoti reikalaujamo turėti miškotvarkos projekto su duomenimis reikalingais kompensacijoms apskaičiuoti parengimo išlaidų.
Ar teisėti yra apribojimai? Aktuali apribojimų privačiose žemėse teisėtumo problema. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime išaiškinta, kad miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas, tačiau visi minėti ribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti, nevaržyti savininkų, kitų asmenų teisių labiau negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Atrodytų, kad jau IV grupės miškų režimo taikymas visiems privatiems miškams gali būti konstituciškai perteklinis, jau nekalbant apie II ar III grupių režimus. Logiškiau būtų užtikrinti pilną kompensavimą visuose saugomuose miškuose ir eiti prie pažangesnės savanoriškos apsaugos.
Sprendimas- savanoriška miškų apsauga. Savanoriška miškų apsauga, ypač Skandinavijos šalyse, padėjo išspręsti konfliktus tarp privačių miškų savininkų ir valstybės institucijų. Pavyzdžiui, Norvegijoje iki 2004 m. apsaugos plotus nustatydavo Vyriausybė. Buvo daug konfliktų, teismų procesų, brangių ir lėtų procedūrų. Po 2004 m. perėjus prie savanoriškos apsaugos, konfliktų sumažėjo, išnyko teismų procesai, efektyvesnės tapo procedūros (Aaro, 2022). https://www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt/
Šiuo metu Lietuvoje kompensacijos gali būti mokamos tik po nuosavybės teisių atkūrimo išskirtose saugomose teritorijose. Daug savininkų patiria nuostolius be teisės į kompensavimą. Spręstini klausimai dėl kompensacijų taikymo visose privačiose žemėse, kuriose dėl apribojimų patiriami nuostoliai bei negautų kompensacijų išmokėjimo miškų savininkams už grąžintas saugomas teritorijas arba, kaip siūlo p. R. Dumbravienė (2023) bent atsiprašyti, jei nėra iš ko mokėti.
Kokį ir kurios dalies viešąjį interesą pasitelkia? Bandant pagrįsti įvairius ribojimus privačiuose miškuose dažnai nurodoma į visuomenės interesą. Kyla klausimas, ar per 250 tūkst. privačių miškų savininkų ir ne ką mažiau su medienos naudojimu ir apdirbimu susijusių žmonių nėra Lietuvos visuomenės dalis?
Teisės aktų kūrėjams reikėtų nepasimesti tarp visuomenės intereso reiškimo požymių. Tęsiantis perteklinių ribojimų privačiuose miškuose didinimo politikai, jų savininkai turėtų organizuotis pagal interesų grupes ir imtis įvairių teisėtų priemonių (akcijos ,teismai, peticijos ir kt.). Akcijų prieš galimus apribojimus efektyvumą jau parodė Suvalkijos NP steigimo patirtis.
Siūlymai Aplinkos ministerijai:
* Sudaryti visų apribojimų privačiuose miškuose sąrašą ir įvertinti jų reikalingumą.
* Įteisinti kompensacijų būtinybę visuose privačiuose miškuose,kuriuose taikomi apribojimai.
* Apskaičiuoti ir paskelbti kompensacijų poreikį visiems dabartiniams ir numatomiems apribojimams privačiuose miškuose bei jų mokėjimo šaltinius.
* Sujungti Saugomų teritorijų įstatymą su SŽNS įstatymu.
* Sumažinti kompensacijų gavimo administracinę naštą savininkams.
* Parengti kompensacijų apskaičiavimo metodikas, atsiželgiančias į realias rinkų ir finansines sąlygas bei savininkų lūkesčius.
* Pereiti nuo privalomos prie savanoriškos privačių miškų apsaugos.
dr. (HP) Sasys Mizaras
Straipsnis parengtas: 2023-03-01
