Naujienos
Įvyko seminarų ciklas: „Geroji ES paramos praktika miškų ūkyje ir galimybės ją pritaikyti privačių miškų savininkams"
Š. m. kovo 8 - 21 dienomis buvo suorganizuoti 10 seminarų ciklas10 skirtingų Lietuvos apskričių, kurių kiekvieno metu buvo bendrai supažindinti nemažiau nei 200 privačių miško ir žemės savininkų su jau įgyvendintais KPF projektais, tokiu būdu keičiantis gerąja patirtimi ir praktika, aptariant sunkumus juos įgyvendinant.
Projektas Nr. PLKT-KV-22-1-01035-PR001: "Gerosios KPP patirties sklaida ir plėtra miškininkystėje".
Seminaruose dalyvavo ne tik žemės ir miško savininkai, bet ir miško savininkus konsultuojančių įmonių ir įstaigų atstovai. Susirinkusiems pristatytas besibaigiantis 2014-2020 Kaimo plėtros periodas, pristatytos naujosios Strateginio 2023-2027 metų plano priemonės skirtos miško savininkams, bei žemės savininkams norintiems įveisti mišką.
Radviliškio rajono gyventojai labiausiai domėjosi parama miško įveisimui, bei miškams padarytos žalos atlyginimu. Likus porai dienų iki seminarų pradžios buvo patvirtinti nauji, išmokų už veisimus miškus, dydžiai, todėl ši žinia seminaro dalyvius labai pradžiugino. Seminaro metu bandyta suskaičiuoti kokias išlaidas savininkas patyrė pirmaisiais miško veisimo ir priežiūros metais. Taip pat keltas klausimas dėl sodmenų įsigijimo, dalintasi patirtimi kokie sodmenys-atviromis šaknimis ar auginti konteineriuose, yra kokybiškesni. Taip pat keltas klausimas dėl žvėrių daromos žalos atlyginimo. Kadangi lėšos, kurias galima gauti kreipusis į savivaldybių administracijas, yra nepakankamos, miško savininkai siūlė sukurti nesudėtingą paramos schemą, kai pateikus miškų inspektoriaus pažymą, būtų atlyginama žala už kanopinių žvėrių pažeistų medžių atsodinimą.
Ukmergės bei Molėtų krašto miško ir žemės savininkams labiausiai rūpėjo galimybės veisti mišką į Natūrą 2000 patenkančios žemės ūkio sklypuose, taip pat kompensacijos miško savininkams už miškus, kurių plotai patenka į saugomas teritorijas. Seminarų dalyviai supažindinti su naujai numatytais Natura 2000 išmokų dydžiais. Vieningai pritarta, kad numatytas įsipareigojimų terminas -1 metai yra daug logiškes, nei buvęs 2014-2020 programoje - 5 metai. Nemažai seminaro dalyvių kėlė klausimą kas ir kokiu būdu nustato saugomos teritorijos ribas, kodėl jų pasikeitimo neinformuojamas savininkas. Paliestas naujai atsiradusios Vakarų taigos buveinės klausimas.
Panevėžio rajono miško ir žemės savininkus labiausiai sudomino parama skirta smulkių ūkių bendradarbiavimui. Apgailestauta, jog šios paramos viešinimui, atkreipiant dėmesį į tai kad, ji skirta ir smulkių (iki 20 ha) miško valdų savininkams, buvo skirta labai mažai straipsnių ar kitos informacijos. Taip pat, kaip ir Radviliškio krašto, miško savininkai kėlė klausimą dėl laukinių žvėrių daromos žalos atlyginimo. Kadangi žvėrys pažeidžia pavienius medžius, siūlyta, kad gal būtų galima sukurti paramos schemą, kurioje būtų teikiama parama likvidinės medienos tvarkymui (pajamų iš nekokybiškų, nebrandžių medynų, kuriuos dažniausiai pažeidžia laukiniai žvėrys-nėra gaunama), taip pat ne mažesnio, nei iškirsta medžių, sodmenų įsigijimas ir jų apsaugai ir priežiūrai bent dvejus metus.
Alytaus apskrities miško ir žemė savininkams pagal programą pateikta naujausia informacija apie paramą miško veisimui. Aptariant ir diskutuojant apie naujus reikalavimus ir įkainius miškui įveisti, pasigesta detalumo ir aiškumo atkuriant miško po skirtingų ūkinių priemonių, skirtingų augaviečių, ypač kai tai yra kurios nors aplinkos apsaugos forma. Po pateiktos video medžiagos tema “Natūra 2000” kilo daug klausimų dėl kelių apsaugos formų konkrečioje saugomoje teritorijoje. Dzūkijos nacionalinio parko ribose II ar III miškų grupės miškų sklypai yra naujai skelbiami “Buveinėmis” visiškai nederinant, neinformuojant miško savininkų.
Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse seminaruose dalyvavo miško savininkai, ūkininkai ir įmonių užsiimančių miško savininkų konsultavimu atstovai. Kaune vykusiame seminare dalyviai domėjosi paramos miško veisimui galimybėmis. Miško savininkams pristatyti nauji miško veisimo ir priežiūros išmokų dydžiai. Miško savininkai diskutavo apie galimybes gauti leidimą miškui įveisti jei žemės našumo balas yra pakankamai aukštas, domėjosi kas gali parengti miško želdinimo projektus. Seminare dalyvavo miško savininkų kooperatyvo „Jonavos šilas“ atstovas Marijus Talmantas kuris pasidalino informacija apie miško savininkų kooperavimosi galimybes. Miško savininkai domėjosi kooperacijos galimybe ir kooperatyvo teikiamomis paslaugomis. Pagėgiuose miško savininkai domėjosi galimybe tapti Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos nariais. Buvo pristatyta asociacijos veikla ir pagrindinės veiklos kryptys. Miško savininkai domėjosi galimybe pasinaudoti parama stichinių nelaimių pažeistiems miškams, miško įveisimui. Seminaro dalyviai domėjosi greitai augančių medžių veisimo perspektyvomis. Plungėje vykusiame seminare miško savininkai ir ūkininkai domėjosi galimybe pasinaudoti išmokomis miškuose patenkančiuose į Natura 2000 teritoriją. Seminarų dalyviai supažindinti su naujai numatytais Natura 2000 išmokų dydžiais. Miško ir žemės savininkus domino parama skirta smulkių ūkių bendradarbiavimui. Didelio susidomėjimo sulaukė miškų įveisimo priemonės pristatymas.
Marijampolės apskirtyje seminare dalyvaujantys miško savininkai, kaip vieną iš reikalingiausių priemonių nurodė kaimo plėtros programos priemonę tai „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „ Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Domėtasi ar tikrai šiame paramos mokėjimo periode nebereikalaujama vykdant ugdymo kirtimus išlaidas įrodančių ir pateisinančių dokumentų, kokius dokumentus reikia pateikti atlikus darbus, kas vertina atliktų ugdymo darbų kokybę, kada išmokamos lėšos už atliktus darbus, kada vėl bus galima kartoti ugdymo kirtimus finansuojamus iš šios priemonės. Seminaro dalyviai gavo išsamią informaciją šiais klausimais. Kadangi dalis seminaro dalyvių buvo ir žemės savininkai, todėl iškilo nemažai klausimų apie miško įveisimą žemės ūkio paskirties žemėje. Kadangi Suvalkijoje esanti žemė turi aukštą našumo balą ir naudojama grūdinėms kultūroms auginti, tai laisvų žemių miško veisimui kasmet vis mažėja ir šia parama domėjimasis miško ir žemės savininkų kasmet krenta, be to panaikinus dalį valstybėje miškų urėdijoje esančių medelynų, atsiranda trūkumas ir sodinamosios medžiagos. Sodinamoji medžiaga labai tolsta nuo miško savininkų, nes miško medelynai yra sukoncentruoti tik prie didžiųjų miestų. Seminaro dalyvių pageidavimu reikėtų daugiau panašių seminarų, o ypač konkrečios informacijos apie projektų rengimą ES paramai gauti, tiesiogiai mokant, pateikus konkretų atvejį, kaip rašyti projektą, nes tai sukelia daug sunkumų ir neaiškumo. Dalyviai pageidavo, kad seminaro metu būtų ne tik dėstoma teorinė medžiaga, bet ir organizuojama išvyka į pavyzdingai tvarkomas privačias miško valdas, kuriose būtų faktiškai supažindinami įvairiais miško sodinimo, priežiūros ir pribrendusio miško kirtimo klausimais.
Projektą remia:
