Naujienos

ŽŪ ministrija praneša:

RENGIAMASI IR ŠIAIS METAIS DEKLARUOTI PASĖLIUS

Pastaruoju metu žemdirbiai kelia klausimą, kodėl buvo negalima išmokėti avanso visiems žemdirbiams, deklaravusiems pasėlius, o vėliau vykdyti patikrą. Šie ir kiti klausimai buvo svarstyti praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams teikimo darbų koordinavimo grupės posėdyje. Šiai darbo grupei vadovauja Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė.

Avansas 

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Silickas paaiškino, kad remiantis EK reglamentu 2419/2001,  kai atlikta visa paraiškų administracinė patikra (sutikrinimas su pasėlių registru, patikra vietoje, elektroninės ir popierinės paraiškos duomenų sutikrinimas), galima mokėti galutinę išmoką ar jos dalį. Avansą galima mokėti neatlikus administracinės patikros, tačiau šią galimybę būtina suderinti su Europos Komisija ir gauti jos pritarimą, t.y. įrodyti, kad šalyje atsirado ypatingos aplinkybės - potvyniai, sausros ar kitos stichinės nelaimės - dėl kurių yra būtinos avansinės išmokos. Tik tokiu atveju leidžiama mokėti avansą neatlikus patikros.

 Pasėliai buvo deklaruojami pirmą kartą,  todėl buvo labai daug neatitikčių - net 60 tūkstančių paraiškų, o tai sudaro 25 proc. visų pateiktų paraiškų. Taip pat dėl mažo žemdirbių aktyvumo buvo pratęstas pasėlių deklaravimo terminas, todėl fiziškai nebuvo įmanoma greičiau atlikti visos administracinės patikros.

Ką daryti, jeigu dar neišmokėtos tiesioginės išmokos?

Daugelis piliečių teiraujasi, ką daryti, jeigu jie iki šiol negavo tiesioginių išmokų. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Silickas paaiškino, kad dar  praėjusių metų gruodžio pabaigoje savivaldybėms buvo pateikti neteisingai deklaravusių pareiškėjų sąrašai. Todėl pilietis, kuris dar negavo pinigų už tiesiogines išmokas arba laiško, informuojančio, kad jis neteisingai deklaravęs, gali kreiptis į žemės ūkio skyrių ir sužinoti, ar jo paraiška probleminė. Jeigu paraiškoje rasta klaidų, žemės ūkio skyriaus specialistas nurodys, kaip jas pataisyti. Savivaldybių darbuotojai padeda žemdirbiams išaiškinti neteisingo deklaravimo žemės blokuose atvejus,  parengti atsakymą Agentūrai, taip pat rasti tinkamą sprendimą dėl neteisingo deklaravimo atvejų. Šiuo metu išsiųsta 15 tūkstančių laiškų, informuojančių paraiškų pateikėjus apie klaidas.

Iki sausio 14  d. patvirtinta mokėjimams 113,6  tūkst. paraiškų, tai sudaro apie 47,7  proc. pareiškėjų. Patvirtintų mokėjimui paraiškų išmokų suma – 165,5  mln. Lt. Bendras Paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius 2004 m. gauti skaičius – 238 470 vnt.

Kelio ir vandens telkinių apsaugos zonos

 Pasitarimo metu nuspręsta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos parengs informacinį leidinį kaip GPS imtuvais matuoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribas, ypač prie kelių, vandens telkinių.  Tokių taisyklių prireikė, kad visi, matuojantys pasėlius, vienodai traktuotų pasėlių lauko kraštą, apsaugos zonas prie kelių, vandens telkinių, objektų, nepriskiriamų deklaruojamam lauko plotui ribas, medžiais apaugusias teritorijas. Kaip informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses numatoma kelio apsaugos zona. Jos plotis pagal kelio kategorijas yra toks: magistralinių kelių - po 70 m, krašto kelių - po 50 m, rajoninių kelių - po 20 m, vietinės reikšmės kelių -po 10 m. Kelio apsaugos zonoje ribojama ūkinė veikla.

 Vandens telkinio apsaugos zona – teritorija prie paviršiaus vandens telkinio, kurioje ūkinė veikla leidžiama tik naudojant specialiąsias (agronomines, inžinerines ir kt.) priemones, saugančias vandens telkinį bei jo aplinką nuo erozijos. Zonos dalyje  prie vandens telkinio yra pakrantės apsaugos juosta.

 Natūralių ir sureguliuotų upių, kurių baseino plotis didesnis kaip 25 km², ežerų, tvenkinių, kurių plotis didesnis kaip 0,5 ha, bei karjerų, kurių plotis didesnis kaip 2 ha, apsaugos juostų plotis turi būti: kai pakrančių nuolydžio kampas iki 5 ⁰ – ne mažiau kaip 5 m, kai pakarančių nuolydžio kampas nuo  5 ⁰ iki 10 ⁰ – ne mažiau kaip 10 m, kai pakarančių nuolydžio kampas 10⁰ ir didesnis  - ne mažiau kaip 25 m. Sureguliuotų upių, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 km², ir kanalų apsaugos juostų plotis turi būti: kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas iki 5⁰ – 1 m, kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas nuo 5⁰ iki 10⁰ – 2,5 m, kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas 10⁰ ir didesnis – 5 m.

 Problema ta, kad žemės blokų duomenų bazė buvo kuriama senų ortofotografinių žemėlapių pagrindu, tačiau šiuo metu kelių bei hidrografijos objektų tinklas yra pakitęs, pasikeitusios kelių kategorijos. Kuriant blokų duomenų bazę, aplink kelius ir hidrografijos objektus buvo automatizuotai nustatytos galiojančios zonų ribos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, žmonės deklaruodami pasėlius, turi atkreipti dėmesį į apsaugos juostas. Dėl  senos kartografinės medžiagos, gamtoje apsaugos juostos gali būti pakitusios.

Kiekvienas ūkininkas, žymėdamas pasėlius individualiuose žemėlapiuose, gali kirsti blokų ribas, t. y. žymėti didesnį plotą, negu plotas, apribotas blokų ribomis, jeigu jis yra užsėjęs didesnį plotą, negu pažymėta bloke.  Tačiau tokiu atveju žemėlapiuose jis būtinai turėjo pateikti pasikeitusios situacijos aprašymą, aprašyti, paaiškindamas, kodėl padidėjo bloko ribos. Koreguoti blokų ribas deklaruojantysis galėjo 2004 metais, taip pat tai galės daryti ir šiais metais pagal gamtoje esančių pasėlių ribas, tik tai privalės aprašyti žemėlapyje.

Jeigu šiais metais pareiškėjas tiksliai įbraižys žemėlapiuose ir aprašys visus atsiradusius žemės blokų ribų pasikeitimus, tikimasi, jog bus mažiau probleminių paraiškų.

Bus kontroliuojama, ar žemės ūkio paskirties žemė naudojama pagal paskirtį

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tikrintojai dažnai randa, jog deklaravusieji pasėlius kaip geros agrarinės būklės, nevykdo jokios žemės ūkio veiklos arba nesilaiko 5 geros agrarinės būklės reikalavimų.  

Stojimo į ES sutartyje numatytas reikalavimas, kad žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma tiesioginių išmokų, 2003 m. birželio 30 d. turėjo būti geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar jos minėtą dieną buvo naudojamos gamybai. 2004 m. deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, pareiškėjai įsipareigojo prašyti išmokų tik už tą plotą, kuris atitinka minėtą reikalavimą.

Patikros vietoje metu nustačius, kad deklaruotame plote auga medžiai, krūmai, laikoma, kad plotas neatitinka anksčiau minėto reikalavimo. Tokiais atvejais pareiškėjams išmokos nebus mokamos, nes jie už tokius plotus ir negali jų prašyti. Be to, pasitarimo metu nuspręsta, kad užfiksavus geros agrarinės būklės nesilaikymo  atvejų, pareiškėjams taikomos sankcijos bus dar labiau griežtinamos.  

Mokymas ir informavimas

Šiais metais, kaip ir pernai, mokomi savivaldybių darbuotojai, padėsiantys užpildyti paraiškas. Tokie mokymo kursai jau vyksta nuo sausio 10 dienos ir truks iki sausio 25  dienos. Kad būtų geriau pasiruošta deklaravimui, kuris vyks nuo kovo 1 d. iki gegužės 16 dienos, mokymo metu pagrindinis dėmesys skiriamas praeitais metais padarytoms klaidoms išaiškinti ir mokomasi jų išvengti.

 Vasario mėnesį bus išleistas informacinis lankstinukas apie pasėlių deklaravimą, kur bus detaliai išdėstyti reikalavimai, akcentuojama, kaip įbraižyti blokų ribų pasikeitimus ir juos aprašyti, detaliai išaiškintos apsaugos zonų ribos.