Naujienos
2005 - 02 - 11
*Lietuvos baldininkai skundžiasi pigios medienos trūkumu
Vis aktyviau į Europos Sąjungos (ES) rinką plūstančios Kinijos prekės kelia rūpestį ne tik Lietuvos tekstilės ar elektronikos pramonei, bet ir pelningai dirbantiems šalies baldų gamintojams.
Susirūpinti baldininkus skatina tai, kad kinai pradėjo brautis ir į brangesnių medžio masyvo baldų gamybos sritį, kuriai reikia daug rankų darbo - toks verslas iki šiol laikomas vienu iš tradicinių europiečių verslų, - penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Didžiąją dalį produkcijos į vakarus eksportuojančių „Vilniaus baldų“ vadovas Viktoras Majauskas sako, kad kol kas įmonei pavyksta atlaikyti didėjančią konkurenciją gaminant kokybiškesnius baldus iš dar kol kas pigesnės nei Vakaruose medienos, taip pat dėl mažesnių darbo sąnaudų.
„Nord/LB Lietuva“ banko analitikai ragina baldininkus atsižvelgti į stiprėjantį Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą Sibire bei Tolimuosiuose Rytuose, kur pigių rąstų ištekliai yra beveik neriboti.
Baldininkai sutinka su tokia pramonės plėtros perspektyva ir patys žengia į Rusijos rinką. SBA koncernas toje šalyje taip pat atidarė savo pirmąją gamyklą, Rusijon žengia ir "Vilniaus baldai".
Lietuvoje pigios medienos jau pradeda trūkti, ypač kai Alytuje veiklą pradėjo Suomijos bendrovės „Stora Enso“ valdoma lentpjūvė. Tai lėmė, kad pernai spygliuočių rąstų kaina padidėjo ketvirtadaliu, o kokybiškesnių rąstų - dar daugiau. Dėl to ne tik mažos lentpjūvės, bet ir modernios įmonės, tokios kaip „Pajūrio mediena“, buvo priverstos laikinai sustabdyti gamybą ir ieškoti žaliavos svetur.
Ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad baldų gamybos pramonės plėtra Lietuvoje dar tęsis 3-5 metus.
Po to plėtra sulėtės, nes brangs mediena ir didės darbo sąnaudos. Dėl to investuotojams vis patrauklesnės taps tokios šalys kaip Rusija ar Baltarusija. Gamyba Rusijos rinkoje vis labiau domisi ir vienas pagrindinių Lietuvos baldininkų užsakovų - švedų koncernas „Ikea“, kai kurių specialistų teigimu, nuperkantis apie pusę Lietuvoje pagamintų baldų.
„Vilniaus baldai“ kartu su vienu Rusijos baldų fabriku, kurio pavadinimo kol kas neišduoda, Rusijos rinkai neseniai pradėjo gaminti biuro baldus.
SBA koncernas toje šalyje taip pat atidarė savo pirmąją gamyklą - jau montuojamos linijos ir vyksta bandomoji gamyba.
Lietuvos medienos ir baldų pramonė pastaraisiais metais augo itin sparčiai ir pagal sukuriamos pridėtinės vertės dydį nusileido tik maisto bei gėrimų gamintojams.
Nors sektoriaus pelningumas pernai ir siekė 16 proc., tačiau dėl darbo jėgos brangimo ir mažėjimo jis nepasiekė šalies apdirbamosios pramonės pelningumo vidurkio.
Šalies baldininkai tikisi, kad postūmį sektoriui suteiks ES lėšos.
Susirūpinti baldininkus skatina tai, kad kinai pradėjo brautis ir į brangesnių medžio masyvo baldų gamybos sritį, kuriai reikia daug rankų darbo - toks verslas iki šiol laikomas vienu iš tradicinių europiečių verslų, - penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Didžiąją dalį produkcijos į vakarus eksportuojančių „Vilniaus baldų“ vadovas Viktoras Majauskas sako, kad kol kas įmonei pavyksta atlaikyti didėjančią konkurenciją gaminant kokybiškesnius baldus iš dar kol kas pigesnės nei Vakaruose medienos, taip pat dėl mažesnių darbo sąnaudų.
„Nord/LB Lietuva“ banko analitikai ragina baldininkus atsižvelgti į stiprėjantį Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą Sibire bei Tolimuosiuose Rytuose, kur pigių rąstų ištekliai yra beveik neriboti.
Baldininkai sutinka su tokia pramonės plėtros perspektyva ir patys žengia į Rusijos rinką. SBA koncernas toje šalyje taip pat atidarė savo pirmąją gamyklą, Rusijon žengia ir "Vilniaus baldai".
Lietuvoje pigios medienos jau pradeda trūkti, ypač kai Alytuje veiklą pradėjo Suomijos bendrovės „Stora Enso“ valdoma lentpjūvė. Tai lėmė, kad pernai spygliuočių rąstų kaina padidėjo ketvirtadaliu, o kokybiškesnių rąstų - dar daugiau. Dėl to ne tik mažos lentpjūvės, bet ir modernios įmonės, tokios kaip „Pajūrio mediena“, buvo priverstos laikinai sustabdyti gamybą ir ieškoti žaliavos svetur.
Ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad baldų gamybos pramonės plėtra Lietuvoje dar tęsis 3-5 metus.
Po to plėtra sulėtės, nes brangs mediena ir didės darbo sąnaudos. Dėl to investuotojams vis patrauklesnės taps tokios šalys kaip Rusija ar Baltarusija. Gamyba Rusijos rinkoje vis labiau domisi ir vienas pagrindinių Lietuvos baldininkų užsakovų - švedų koncernas „Ikea“, kai kurių specialistų teigimu, nuperkantis apie pusę Lietuvoje pagamintų baldų.
„Vilniaus baldai“ kartu su vienu Rusijos baldų fabriku, kurio pavadinimo kol kas neišduoda, Rusijos rinkai neseniai pradėjo gaminti biuro baldus.
SBA koncernas toje šalyje taip pat atidarė savo pirmąją gamyklą - jau montuojamos linijos ir vyksta bandomoji gamyba.
Lietuvos medienos ir baldų pramonė pastaraisiais metais augo itin sparčiai ir pagal sukuriamos pridėtinės vertės dydį nusileido tik maisto bei gėrimų gamintojams.
Nors sektoriaus pelningumas pernai ir siekė 16 proc., tačiau dėl darbo jėgos brangimo ir mažėjimo jis nepasiekė šalies apdirbamosios pramonės pelningumo vidurkio.
Šalies baldininkai tikisi, kad postūmį sektoriui suteiks ES lėšos.
==========================
Baldų ir medienos sektorius Lietuvoje pastaraisiais metais itin sparčiai augo - pernai jis sukūrė 15,5 proc. daugiau pridėtines vertės nei prieš metus (devynių 2004 metų mėnesių palyginamosiomis kainomis). Praėjusių metų viduryje visu pajėgumu pradėjo veikti Vakarų medienos grupės pastatytas baldų fabrikas "Klaipėdos mediena", Kazlų Rūdoje įrengtas naujas "Girių bizono" drožlių plokščių fabrikas. Panašaus dydžio tos pačios paskirties fabriką Jonavoje 2005 metais žada pastatyti Austrijos bendrove "Kronospan". Naujo baldų fabriko statybą Visagino rajone šiemet pradės ir koncernas SBA. VE
2004 metais medienos ir baldų pramonės parduotos produkcijos apimtys siekė 3,246 mlrd. litų - 20,9 proc. daugiau nei užpernai (2,685 mlrd. litų). Aktyvėjant statyboms, didėjo ir medienos gaminių paklausa vidaus rinkoje, kur pardavimai išaugo beveik du kartus. Tačiau realizacija užsienio rinkose sudarė beveik du trečdalius visų gaminių. Pernai eksportas sudarė 2,037 mlrd. litų, kita dalis parduota vidaus rinkoje. VE
