Naujienos

*Prevencinė akcija "Miškas 2005" duoda rezultatus

Medienos vagys nepaiso nei jų pėdsakais sekančių miškininkų, nei baudų,-rašo "Lietuvos rytas"

Naktį – grėsmingi skambučiai

Suįžūlėję miško vagys aplinkosaugininkams bei miškininkams kelia ne tiktai galvos skausmą, bet ir grėsmę. Nelegalius kirtėjus, kurie šluoja medžius tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, gaudantys pareigūnai jaučiasi nesaugūs net dėl savo gyvybės.

„Pradėjus tirti didelį miškų grobstymo atvejį, grėsmingų skambučių į mobilųjį telefoną sulaukdavau net naktimis. Tai įvarė nerimo visai šeimai. Apie tai, kad daugeliui mano kolegų ne vienas asmuo siūlė užsakyti mišias, neverta net kalbėti – to pasitaiko neretai“, – sakė Kaišiadorių miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei Marijonas Bernotavičius. Miškų prižiūrėtojai yra priversti net ginkluotis. Pernai talkinant policijai šaudymo bei bendrosios prievartos naudojimo taktikos buvo išmokyta 140 miškų pareigūnų.

Pasitelkė net policiją

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Generalinė miškų urėdija ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras praėjusią savaitę pradėjo akciją „Miškas 2005“.
Kartu ieškoma nelegalių kirtaviečių, tikrinami lentpjūvių dokumentai ir medieną vežančios mašinos.  „Nemanykite, kad mes miškavagių paieška užsiimame tik šios akcijos metu. Šį darbą eiguliai ir girininkai daro kas dieną.
O kaip pasiseks šįkart – matysime. Čia kaip žvejyboje: arba kimba, arba ne“, – prieš pajudant į reidą keleto visureigių ekipažams kalbėjo aplinkosaugininkai.

Kartais užtenka įspėti

Rezultatų ilgai laukti neteko: jau praėjus valandai buvo sustabdytas medieną gabenantis sunkvežimis. Pažeidimas menkas, todėl tinkamai dokumentų neužpildęs vairuotojas atsipirko 50 litų bauda.
Tuo tarpu miško link slenkantis vyriškis su motoriniu pjūklu buvo tik įspėtas: nepagautas – ne vagis.
Įspėjimo taip pat sulaukė dar vieno automobilio vairuotojas, gabenantis medieną.

Rąstų nespėjo išgabenti

Netrukus reido dalyviai gavo pranešimą: Palomenės girininkijoje aptikta nelegali kirtavietė. Privataus miško savininkas buvo gavęs leidimą šiame kvartale kirsti medžius. Viskas atlikta legaliai – jau prieš kurį laiką miške atsirado nauja biržė. Tačiau aplink ją pilna ką tik nupjautų medžių kelmų, pjuvenų dar nespėjo paslėpti sniegas. Mat legaliu kirtimu iš karto pasinaudojo ir miško vagys. Jie išrėžė ne tik biržėje dėl biologinės įvairovės paliktus medžius, bet ir aplink buvusias pušis, kurių kirsti neleista.
Rąstų dar nespėta išvežti. Tikrintojams miškavagiai netgi palengvino darbą – sužymėtas kiekvieno rąsto storis. Taip lengviau apskaičiuoti, kokia žala padaryta gamtai.  Dėl šio kirtimo nuspręsta kreiptis į policiją, eigulio paprašyta patykoti, kol pasirodys miškavežis. Šią teritoriją gali tekti pasergėti ir ne vieną naktį.

Pelnas – tūkstančiai litų

Miškininkai neilgai trukę suskaičiuoja: nukirstos 37 pušys ir 2 eglės. Mažų mažiausiai – 64 kubiniai metrai medienos. Šiuo metu jos rinkos vertė – 150-200 litų už kubinį metrą. Vadinasi, atmetus kirtimo ir išvežimo išlaidas galima gauti ne vieną tūkstantį litų nelegalaus pelno.

Pareigūnams nustačius kirtėjus, jiems reikės sumokėti 2000-4000 litų baudą ir dar 7420 litų už gamtai padarytą žalą. Jei nelegaliai iškertama iki 10 kubinių metrų medienos, gresia 200-400 litų bauda, nuo 10 iki 100 kubinių metrų – 2000-4000 litų. Didžiausia bausmė – 15 tūkst. litų, jei iškirsta per 500 kubinių metrų.

Nustačius, kad medžius neteisėtai iškirto pats miško savininkas, mediena konfiskuojama, jei kiti – atiduodama šeimininkui. Iš viso Kaišiadorių rajone per dieną buvo aptikti keturi nelegalūs kirtimai.

Vogti nevengia ir seneliai

Miškų vagys siautėja ir vasarą, ir žiemą, nors sniege palikti jų pėdsakai išlieka ilgiau, tad ir rizika didesnė. Nelegalūs kirtėjai turi pagalbininkų kaimuose, kurie praneša, ką veikia miškininkai. Pakanka girininkui bent porai dienų išvažiuoti ar išeiti atostogų, ir miškuose atsiranda tuščių lopinėlių. Pasitaiko ir smulkių vagišių, kurie pasitenkina nukirtę keletą medžių. Kaišiadorių rajono girininkai įsiminė 82 metų senuką, kuris sugebėjo ne tik nupjauti penkias nemažas pušis, bet ir išrauti jų kelmus – kad neliktų pėdsakų.

Sukurta visa sistema

Miškavagiai yra sukūrę ištisas šešėlinio verslo įmones.  Vieni organizuoja šį darbą ir parūpina transporto priemones, kiti pjauna medžius. Paprastai pasamdomas ir savotiškas žvalgas. Jis sukiojasi 1-2 kilometrų spinduliu aplink kirtavietę. Jeigu pastebi ką nors įtartina, mobiliuoju telefonu duoda ženklą ir motorinių pjūklų burzgesys nutyla.
„Dabar dažnai būna vagys apsirūpinę modernesne negu mūsų įranga. Juk už medieną gaunami milžiniški pinigai, ypač kai per naktį pavyksta iškirsti ir išgabenti maždaug 30 kubinių metrų ąžuolų, kurių kiekvienas kainuoja po 500 litų.
Pavogus ąžuolų ar beržų, gautų pinigų užtenka ir baudoms sumokėti, ir dar pelno lieka“, – sakė Kaišiadorių miškų urėdo pavaduotojas.

Bylos keliauja į teismus

Generalinės miškų urėdijos žiniomis, praėjusiais metais valstybiniuose miškuose nustatytas 641 nelegalaus kirtimo atvejis. Iškirsta 5,7 tūkstančio kubinių metrų medienos. „Mes esame įsitikinę, kad veikia gerai organizuotos nusikalstamos grupuotės.  Neseniai Zarasuose buvo sugauta grupė, įlindusi į valstybinį mišką ir nurėžusi per 250 kubinių metrų medžių“, – pasakojo Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis.

Daugelis miško vagysčių bylų tiriamos ir keliauja į teismą. Tačiau nusikaltėliams nepavyksta išsisukti tik tuomet, kai kruopščiai surenkami įrodymai, vagys užklumpami kirtimo metu.

Veikia nelegalios lentpjūvės

Pastaraisiais metais dauguma didžiųjų lentpjūvių, kurių vadovai buvo ne kartą nubausti, jau vengia priimti medieną be jokių dokumentų.

Tačiau nuošaliuose kaimuose apstu lentpjūvių-vaiduoklių. Apleistuose pastatuose įsikūrusios dirbtuvės ištisas dienas būna užrakintos. Tik kai gaunamas užsakymas, stengiamasi kuo greičiau apdoroti atvežtą medieną. Paprastai tikrintojai čia vykstantį darbą gali užfiksuoti tik naktimis – dieną vėl kabo spyna. „Miškų vagys lentas dažniausiai realizuoja statybose. Juk tikrai ne visi perka medžiagas oficialiai, todėl nelegaliems kirtėjams grynaisiais sumokantys užsakovai – tikras lobis“, – aiškino P.Kanapienis.

Siaubia privačius miškus

Valstybiniuose miškuose nelegalių kirtimų atvejų pastaraisiais metais gerokai mažiau nei privačiuose. Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininko Algio Gaižučio teigimu, per pastaruosius 3-4 metus nelegaliai buvo iškirsta 46 tūkst. hektarų miško, iš jų 40 tūkst. – privačiuose miškuose. Privatininkai irgi rengia reidus kartu su policijos pareigūnais. Be to, sukurta sistema „Infomedis“, per kurią keičiamasi prekybos mediena duomenimis ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje.

Tačiau Lietuvoje privačių miško savininkų yra net 230 tūkst., tuo tarpu aktyvių asociacijos narių – tik keletas tūkstančių. Privačių miškų sektorius dar tik formuojasi. Todėl neturint pakankamai lėšų bei specialistų sudėtinga sukurti ir apsaugos sistemą.

--------------------------------------------------
Dėmesys miškams Ukmergėje - ne tik akcijos metu
Gimtoji žemė[2005-03-01]

Lietuvos valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Generalinė miškų urėdija pirmą kartą šalyje paskelbė akciją “Miškas-2005”, kuri prasidėjo vasario 21 ir tęsis iki kovo 31 dienos.

Pagrindinis šios akcijos tikslas - užkirsti kelią savavališkam miško kirtimui, neteisėtai iškirstos medienos gabenimui bei apdirbimui lentpjūvėse, pagerinti prevencinį darbą šiais ir kitais klausimais. Kaip akcija vyksta mūsų rajone, kuriame yra 28 tūkstančiai hektarų valstybinių ir 14,5 tūkstančio hektarų privačių miškų? Apie tai papasakoti paprašėme rajono Valstybinės aplinkos apsaugos agentūros vedėją Joną ČIVĄ.

- Agentūra su urėdija sudarė bendrą išsamų planą, pagal kurį per akcijos laikotarpį ketiname kartu su miškininkais bei Policijos komisariato darbuotojais surengti keliolika reidų. Ir ne tik ketiname, bet jau ir rengiame - maždaug vieną du kartus per savaitę. Jų metu važinėjame po valstybinius ir privačius miškus, stebime, tikriname, ar be leidimų nepjaunami medžiai, ar medieną gabenančių automašinų vairuotojai turi reikiamus tam dokumentus. Neaplenkiame ir lentpjūvių, kurių rajone yra net aštuoniolika. Pastarosiose domimės, ar teisėtai jos įsigyja medieną, kaip tvarko buhalterinę apskaitą, pjuvenas ir kitas atliekas, ar medienos dulkėmis neteršia atmosferos oro. Kol kas didelių pažeidimų nustatyti nepavyko. Jau išsiaiškinome vieną miško vagystės atvejį. Kadangi dabar dar vyksta ikiteisminis tyrimas, plačiau apie jį kalbėti nenorėčiau. Aktyviai reiduose su agentūros inspektoriais dalyvauja urėdijos miško apsaugos inžinierius Valdas Kižys, atstovas ryšiams su visuomene Ramūnas Jančiulevičius, kiti darbuotojai, noriai mums talkina ir nemažai rajono Policijos komisariato pareigūnų. Tokios pagalbos labai norisi sulaukti ir iš visų gyventojų, ypač įsikūrusių arti miškų ir girdinčių ar net matančių, kada pjaunami bei kokiomis automašinomis gabenami medžiai. Bet kokiu įtartinu atveju jie turėtų paskambinti į mūsų agentūrą, urėdiją ar Policijos komisariatą. Būtų naudinga, jeigu jie informuotų ir apie į miškus su šiukšlėmis bei kitomis buitinėmis ir statybinėmis atliekomis užsukančius sunkvežimius, maišų prikrautus lengvuosius automobilius. Ir ne tik vykstant šiai akcijai, kurios vienas iš tikslų yra kontroliuoti, kad nebūtų teršiami miškai, bet ir ištisus metus. Juk miškas mums teikia ne tik medieną, grybus, uogas, kitokią naudą bei nemažai malonumų, bet ir švarina orą, kuriuo visi kvėpuojame, - sakė J. Čivas, pabrėždamas, kad aplinkosaugininkai sykiu su urėdijos darbuotojais ir policininkais tokius reidus po valstybinius ir privačius miškus bei medienos apdirbimo įmones gana dažnai organizuoja ne tik akcijos metu, bet ir nuolat. Per praėjusius metus jų buvo suruošta kelios dešimtys, kai kurios lentpjūvės buvo tikrintos ir po du kartus. Šešių savininkai ir kiti vadovai už netvarką nubausti nemažomis piniginėmis baudomis.

Kalbėjosi Juozas GUDELIAUSKAS