Naujienos
2005 - 03 - 09
*Švedijos vyriausybė turėtų artimiausiu metu nuspręsti, ar leisti daugiau nei 200 vilkikų iš Baltijos valstybių ir Lenkijos dirbti Švedijos miškuose
Švedijoje smūgis miško vežėjams
VŽ 2005 m. kovo 9 d.
Švedijoje iki atskiro vyriausybės sprendimo stoja miško išvartų tvarkymas, profsąjungoms pareikalavus uždrausti naudoti savo techniką lietuvių, latvių, estų ir lenkų medkirčiams bei vežėjams, kurie gausiai sugužėjo į pagalbą po sausį šalies miškus nuniokojusio uragano.
Švedijos vyriausybė turėtų artimiausiu metu nuspręsti, ar leisti daugiau nei 200 vilkikų iš Baltijos valstybių ir Lenkijos dirbti Švedijos miškuose.
Švedijos profsąjungos tvirtina, kad medkirčių naudojama technika nesaugi, kadangi naudojami seni sunkvežimiai, kuriuos kažkada pardavė patys švedai.
Švedijos viena stambiausių miško savininkų organizacijų "Sodra" pažymi, kad be darbininkų iš Baltijos šalių ši nepajėgs laiku sutvarkyti miško išvartų.
“Mums reikėjo vežėjų iš Baltijos šalių pagalbos dar vakar, tačiau pasinaudoti jų paslaugomis negalime, kol vyriausybė nepanaikino apribojimų naudotis transporto bendrovių iš naujųjų ES šalių paslaugomis", - pareiškė organizacijos atstovas Svenas Erikas Petersonas (Sven Eric Petersson).
Situacija kartojasi
Prieš kelias savaites dėl Švedijos profsąjungų blokados statybų sutartį buvo priversta nutraukti Latvijos bendrovė "Laval un partneri". Tada profsąjungų atstovai latvius kaltino, kad jie savo darbininkams moka mažesnius atlyginimus, ir pareikalavo juos pakelti iki Švedijoje esančių lygio. Švedai ir šįkart baiminasi, kad už mažesnį atlygį sutinkantys dirbti medkirčiai ir vežėjai iš ES naujokių išstums vietines įmones.
Aidas Pivoriūnas, privačių girininkijų tinklo "Jungtiniai miškai" pardavimo direktorius, Švedijos profsąjungų reakciją į susidariusią padėtį vadina visiškai nepagrįsta.
"Švedų profsąjungos bando ginti savo darbo rinką dinozauriškais metodais. Juk čia esmė yra ne milžiniškas ir pastovus atlyginimas už miško kirtimo darbus, o uragano nusiaubtų miškų sveikatos gydymas priemonėmis, kurios yra trumpalaikės", - sako p.Pivoriūnas.
"Rangovai iš Baltijos šalių juk iškirs ir išvažiuos. Vienetai liks dirbti ilgiau, nes ir pačio darbo nebus ilgam. Juolab kad miško kirtimo įkainiai stipriai pakilo ir Lietuvoje, čia taip pat jaučiamas didelis miško ruošos įmonių trūkumas", - tęsia jis.
Karlas Bernehaimas (Carl Berneheim), medienos verslu Lietuvoje užsiimantis Švedijos verslininkas, sako, kad nuspėti, koks bus Švedijos vyriausybės sprendimas, nėra lengva. Jis teigia, kad padėtį komplikuoja tai, kad dabartinė Švedijos kairiųjų vyriausybė yra priklausoma nuo įtakingų profsąjungų.
"Būtų logiška, kad tuos draudimus atšauktų, tačiau tai bus politinis sprendimas", - sako pašnekovas.
VŽ rašė, kad uraganas Ervinas š.m. sausio 8-9 d. Pietų Švedijos miškuose išvartė 80 mln. m3 spygliuočių medžių – trejų metų kirtimo normą. Baltijos šalyse išversta dar iki 9 mln. m3 miško. Labiausiai nukentėjo Latvija.
Grįžta it musę kandę
Ponas Pivoriūnas sako, kad tiek lietuviai, tiek latviai jau dabar grįžinėja, bet ne į Lietuvą, o į Baltarusiją, nes ten jiems geriau mokama – ten galima susitarti gauti atlyginimą mediena ir ją realizavus gerai uždirbti.
Savo ruožtu Švedijos vežėjų profsąjungos jau pareiškė, kad jos prieštarauja naujų transporto leidimų išdavimui užsienio miško ruošos bendrovėms.
Ponas Bernehaimas sako, kad jeigu Švedijos vyriausybė paklus profsąjungoms, tai jo šalies miško savininkai patirs didelių nuostolių dėl miškuose likusios pūti medienos.
VŽ 2005 m. kovo 9 d.
Švedijoje iki atskiro vyriausybės sprendimo stoja miško išvartų tvarkymas, profsąjungoms pareikalavus uždrausti naudoti savo techniką lietuvių, latvių, estų ir lenkų medkirčiams bei vežėjams, kurie gausiai sugužėjo į pagalbą po sausį šalies miškus nuniokojusio uragano.
Švedijos vyriausybė turėtų artimiausiu metu nuspręsti, ar leisti daugiau nei 200 vilkikų iš Baltijos valstybių ir Lenkijos dirbti Švedijos miškuose.
Švedijos profsąjungos tvirtina, kad medkirčių naudojama technika nesaugi, kadangi naudojami seni sunkvežimiai, kuriuos kažkada pardavė patys švedai.
Švedijos viena stambiausių miško savininkų organizacijų "Sodra" pažymi, kad be darbininkų iš Baltijos šalių ši nepajėgs laiku sutvarkyti miško išvartų.
“Mums reikėjo vežėjų iš Baltijos šalių pagalbos dar vakar, tačiau pasinaudoti jų paslaugomis negalime, kol vyriausybė nepanaikino apribojimų naudotis transporto bendrovių iš naujųjų ES šalių paslaugomis", - pareiškė organizacijos atstovas Svenas Erikas Petersonas (Sven Eric Petersson).
Situacija kartojasi
Prieš kelias savaites dėl Švedijos profsąjungų blokados statybų sutartį buvo priversta nutraukti Latvijos bendrovė "Laval un partneri". Tada profsąjungų atstovai latvius kaltino, kad jie savo darbininkams moka mažesnius atlyginimus, ir pareikalavo juos pakelti iki Švedijoje esančių lygio. Švedai ir šįkart baiminasi, kad už mažesnį atlygį sutinkantys dirbti medkirčiai ir vežėjai iš ES naujokių išstums vietines įmones.
Aidas Pivoriūnas, privačių girininkijų tinklo "Jungtiniai miškai" pardavimo direktorius, Švedijos profsąjungų reakciją į susidariusią padėtį vadina visiškai nepagrįsta.
"Švedų profsąjungos bando ginti savo darbo rinką dinozauriškais metodais. Juk čia esmė yra ne milžiniškas ir pastovus atlyginimas už miško kirtimo darbus, o uragano nusiaubtų miškų sveikatos gydymas priemonėmis, kurios yra trumpalaikės", - sako p.Pivoriūnas.
"Rangovai iš Baltijos šalių juk iškirs ir išvažiuos. Vienetai liks dirbti ilgiau, nes ir pačio darbo nebus ilgam. Juolab kad miško kirtimo įkainiai stipriai pakilo ir Lietuvoje, čia taip pat jaučiamas didelis miško ruošos įmonių trūkumas", - tęsia jis.
Karlas Bernehaimas (Carl Berneheim), medienos verslu Lietuvoje užsiimantis Švedijos verslininkas, sako, kad nuspėti, koks bus Švedijos vyriausybės sprendimas, nėra lengva. Jis teigia, kad padėtį komplikuoja tai, kad dabartinė Švedijos kairiųjų vyriausybė yra priklausoma nuo įtakingų profsąjungų.
"Būtų logiška, kad tuos draudimus atšauktų, tačiau tai bus politinis sprendimas", - sako pašnekovas.
VŽ rašė, kad uraganas Ervinas š.m. sausio 8-9 d. Pietų Švedijos miškuose išvartė 80 mln. m3 spygliuočių medžių – trejų metų kirtimo normą. Baltijos šalyse išversta dar iki 9 mln. m3 miško. Labiausiai nukentėjo Latvija.
Grįžta it musę kandę
Ponas Pivoriūnas sako, kad tiek lietuviai, tiek latviai jau dabar grįžinėja, bet ne į Lietuvą, o į Baltarusiją, nes ten jiems geriau mokama – ten galima susitarti gauti atlyginimą mediena ir ją realizavus gerai uždirbti.
Savo ruožtu Švedijos vežėjų profsąjungos jau pareiškė, kad jos prieštarauja naujų transporto leidimų išdavimui užsienio miško ruošos bendrovėms.
Ponas Bernehaimas sako, kad jeigu Švedijos vyriausybė paklus profsąjungoms, tai jo šalies miško savininkai patirs didelių nuostolių dėl miškuose likusios pūti medienos.
