Naujienos

Planuojant ūkininkavimą miškuose reikia įtraukti rizikos valdymo priemones

Dalyvauvome šįį antradienį( gegužės 8 d.) Aleksandro Stulginskio Universiteto kartu su LAMCC Miškų institutu surengtoje konferencijoje „Vėjovartų daromos žalos mažinimas taikant šiuolaikines planavimo ir rizikos vertinimo priemones“, kuri vyksta ASU Centrinių rūmų 503 kab., (Akademija, Kauno r.). Pagrindinis konferencijos pranešėjas yra dr. Christoph Hartebrodt, Miškų tyrimų instituto Baden-Viurtemberg, įsikūrusio Freiburge, Vokietijoje, miškų ekonomikos departamento vadovas, IUFRO vieneto „Small scale forestry“ pagrindinis koordinatorius.

Dr. Christoph Hartebrodt taip pat yra vienas pagrindinių koordinatorių kuriant Europos miškų rizikos mažinimo tinklą, kartu su Europos miškų instituto, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos, Čekijos, Lietuvos bei kitų valstybių mokslininkais vykdo tarptautinius projektus FRISK-GO bei SURE.

Pagrindinės žinutės iš konferencijos:
- stichinių nelaimių miškams rizika vis didėjanti, tad reikia įtraukti šių rizikų valdymo priemones į miškotvarkos planavimą [pavyzdžiui, Vokietijoje pasirengiami vėjavartų rizikos žemėlapiai ir labiausiai pažeidžiamose vietose stengiamasi ekspluatuoti miškus nelaukian, kada juos išvers vėtros -taip taupomos lėšos ir siekiama didesnio ekonominio efektyvumo]
- Lietuva patenka į dažnėjančių vėtrų zoną
- pažeistus medynus reikia pradėti tvarkyti pašalinant gausesnes smulkias vėjavartas/vėjalaužas, o tik tuomet eiti su darbais į didesnius plotus- taip sumažinama grėsmė didesnių antrinių pažeidimų (kinivarpų ir pan.) dar išlikusiems sveikiems medynams 
- kovojant su klimato kaitos padariniais daug efektyviau siekti didinti medynų prieaugį, o ne medynų kaupiamą tūrį 
- Lietuvos miškuose per dideli kiekiai yra iškertami sanitariniais kirtimais t.y. tuomet, kai dėl medžių žuvimo ar pažeidimų nelieka kitos išeities. Tad rezervai daug racionalesniam ūkininkavimui toli gražu neišsemti...

Išsamiau- LMSA paskyroje soc.tinkle Facebook:

/p>