Naujienos

✅ Kazimieras Šiaulys. Darbai, kuriantys naudą ateities kartoms

„Sodindamas ir augindamas mišką, pasistatai sau paminklą dar būdamas gyvas. Pasodini ir visą gyvenimą gali stebėti, kaip miškas auga“, – mintimis dalijasi Elektrėnų savivaldybėje gyvenantis ir dirbantis miško savininkas Kazimieras Šiaulys. Jis, pasinaudodamas parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, sutvarkė apie 15 ha miško. Apie pavyzdingai savo miškus prižiūrintį žinomą šalyje miškų savininką, LMSA Valdybos pirmininko pirmąjį pavaduotoją K.Šiaulį pasakoja Genovaitė Paulikaitė Žemės ūkio ministerijos išleistame  leidinyje "Geroji patirtis. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m.programos finansuojami projektai"

Bebrų iškraustymas

Kazimieras Šiaulys turi apie 1 300 ha miško. Apie 30 ha miško buvo užėmę bebrai. „Tokį pelkynu virtusį plotą įsigijau kartu su mišku, – sako pašnekovas. – Negaliu ramiai žiūrėti į miške atsirandantį raistą. Man turi būti tvarkingas ir naudą duodantis kiekvienas miško plotelis. Jį būčiau tvarkęs ir negaudamas paramos, bet labai gerai, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje buvo numatyta galimybė tokiems miško darbams gauti paramą, kuri tęsiama ir šio laikotarpio programoje.“

Pasak pašnekovo, Elektrėnų, Trakų rajono savivaldybių kraštovaizdis labai palankus miškuose kurtis bebrų kolonijoms – molingo grunto kalvos ir drėgmę kaupiantys slėniai. „Kažkada šiose vietose buvo įrengta melioracijos sistema. Tokia ten ir sistema, paveldėta iš tarybinių metų. Traktorius plūgą pravilkdavo, išardavo griovį, ir visa melioracija. Prie tų griovių pradeda kurtis bebrai. Jų užverstais grioviais nebeprateka vanduo, ir nieko nedarant miško plotas pradeda tvinti. Medis, kurio šaknys ilgesnį laiką negauna oro, pradeda džiūti. Dveji treji metai, ir bebrų patvenktas miškas žūsta“, – apie bebrų daromą žalą miškui pasakoja Kazimieras Šiaulys.

Sutvarkyti tokius miško plotus, pasak pašnekovo, nėra paprastas dalykas. Reikia atkurti melioracijos sistemą, išvalyti ir sutvarkyti melioracijos griovius. Jei nebus gerai sutvarkytas vandens nutekėjimas ir vanduo pradės greitai kauptis, bebrai vėl sugrįš ir vėl pradės savo namus statyti. „Kelerius metus tęsiasi kova su bebrų kolonija, todėl sutvarkytus griovius būtina prižiūrėti, ardyti kylančius šių protingų gyvūnų namus, – patirtimi dalijasi Kazimieras. – Ilgainiui šie žvėreliai susiranda vietas, kur juos mažiau trikdo ir kur jie nedaro žalos. Įsikūrę kokiame ežeriuke ir maistui nugraužę medį kitą, jie tikrai žalos nepadaro. Liūdniau, kai jie patvenkia didelį miško plotą. Tame plote nudžiūvęs medis geriausiu atveju tik malkoms betinka. Ir tai ne visada. Bebrų užimto miško ploto sutvarkymas reikalauja nemažai lėšų, o padarytų darbų nauda galės džiaugtis tik ateinančios kartos.“

Pirmąsias paramas nuo bebrų nukentėjusiems miško plotams tvarkyti Kazimieras Šiaulys gavo dar pagal praėjusio laikotarpio programą. „Tada sutvarkiau didelius pažeisto miško plotus. Pagal 2014–2020 metų programą paramą gavau du kartus. Pagal priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ pažeistam miškui atkurti vieną kartą gavau 4 270, kitą kartą – 16 880 eurų“, – pasakoja miško savininkas.

Paprasčiau, bet be alternatyvos

Kazimiero Šiaulio teigimu, palyginti su praėjusio laikotarpio programa, parama miškams padarytai žalai atlyginti pagal 2014 – 2020 m. programą teikiama paprasčiau.

„Anksčiau miško savininkas turėjo pateikti ir nedidelį investicinį projektą. Naudojantis šio laikotarpio parama toks projektas nebereikalingas. Nustatyta konkreti paramos suma už hektarą ir už konkrečius miškus. Pavyzdžiui, už pažeisto pušyno atkuriamą hektarą mokama 1 789 eurai, ąžuolyno – 3 657 eurai, eglyno – 1 563 eurai. Apsemtuose mano miško plotuose augo juodalksniai. Už jų hektaro atkūrimą mokami 1 433 eurai. Tokia suma kompensuoja išlaidas už sodinukus ir darbą. Tačiau iki miško atkūrimo, reikia atlikti nemažai kitų darbų – atkurti melioracijos griovius, neretai pasidaryti keliuką, nes iki užtvenktos vietos reikia kažkaip privažiuoti, įrengti pralaidas. Tiems darbams skiriamos išmokos nepakanka, bet, žinoma, labai gerai ir ta gaunama suma, – paramos naudą apibūdina Kazimieras Šiaulys. – Ir paraiškos pateikimas supaprastintas – pateikiamas tik elektroninis variantas. Jauniems žmonėms toks paraiškos teikimas, be abejo, labai patogus. Tik, manau, apie vyresnės kartos miško savininkus nepagalvota. Vertėjo palikti ir alternatyvų būdą – galimybę pateikti popierinį paraiškos variantą. Suprantama, naujovės sparčiau įsitvirtina, kai nepaliekama alternatyva. Tačiau susitikimuose su Žemės ūkio ministerijos atstovais siūlome sugrąžinti ir popierinės paraiškos teikimo galimybę.“

Kazimieras Šiaulys yra pasinaudojęs ir parama miškui įveisti. „Per tą laiką, kai pradėjau plėtoti miškininkystę, apie kokius 200 hektarų miško jau esu įveisęs, – sako pašnekovas. – Kažkada suskaičiavau – esu pasodinęs apie milijoną medžių.“

Neskuba kirsti miško

Kazimieras Šiaulys plėtoja ir medienos perdirbimą. Medienos apdirbimo įmonę modernizavo pasinaudodamas praėjusio laikotarpio programos parama. Dabar per mėnesį jo įmonėje apdirbama po tūkstantį  kubinių metrų medienos.

„Parduodu tik pjautinę medieną. Rąstų neparduodu. Neapsimoka, – sako Kazimieras. – Vidutiniškai apie ketvirtadalis perdirbamos medienos yra nukirsta mano miškuose. Likusį kiekį perku iš urėdijų ir kitų miško savininkų. Miškas juk kaip indėlis banke, tik patikimesnis.“

Medienos apdirbimo įmonėje dirba apie 40 žmonių. „Anksčiau atlikdavome ir miško rangos darbus. Tačiau pastaruoju metu šios veiklos atsisakėme. Į rinką ateina jaunimas. Ateina su gerokai modernesne technika negu mes turime. Mums atnaujinti turimos technikos nebeapsimoka, tad jau kelinti metai miško nebekertame. Miškui kirsti samdau subrangovus“, – veiklą apžvelgia Kazimieras ir priduria, kad miškas jam ne tiek pajamų šaltinis, kiek moralinis pasitenkinimas. Todėl ir stengiasi jį prižiūrėti ir puoselėti.

Iš mokyklos – į miškus

„Kartais pagalvoju, jei kas laiku būtų paprotinęs, galėjau studijuoti miškininkystę. Man ši sritis labai įdomi. Tačiau pagal išsilavinimą esu pedagogas. Kurį laiką dirbau mokyklos direktoriumi. Atsiradus galimybei užsiimti privačia veikla, dar dirbdamas mokyklos direktoriui buvau pradėjęs medienos versliuką. Tačiau atėjo diena, kai reikėjo apsispręsti. Arba atsisakyti verslo ir visa galva pasinerti į pedagogiką, arba jos atsisakyti ir stačia galva nerti į verslą. Tada pagalvojau, kad mūsų valstybė dar negreit galės mokytojui sumokėti jo darbo vertą atlyginimą, ir pasirinkau verslą. Kadangi nuo vaikystės mane traukė miškas, ėmiausi miškininkystės. Po truputį plėčiau miško plotus. Kartu plėtojau ir medienos apdirbimo verslą“, – pasakoja Kazimieras Šiaulys.