Naujienos

ES miškų strategija po 2020: Reikia pro medžius matyti ŽMONES.

2021 m vasario 3 d., trečiadienį, ES pagrindinės miškininkystės sektoriui atstovaujančios suinteresuotųjų šalių organizacijos susitiko su už žemės ūkį atsakingu Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu aptarti didėjančio sektoriaus susirūpinimo dėl to, kaip šiuo metu įgyvendinant ES žaliąjį kursą sprendžiami miškininkystės klausimai. Mūsų miškai turi būti atsakingai valdomi, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą ir jos poveikį miškų ūkiams.

Koks miškų savininkų ir valdytojų požiūris į miškų sektoriaus vaidmenį įgyvendinant ES žaliąjį kursą ir būsimą ES miškų strategiją po 2020 m.?

Po 2020 m. nebus perspektyvios miškų strategijos be miškų savininkų ir valdytojų, kurie sudarytų sąlygas gyvybingam miškų sektoriui ES. ES MIŠKŲ STRATEGIJA po 2020 m. turi būti strategija, parengta su miškų savininkais bei valdytojais ir skirta jiems! Reikia pro medžius matyti ŽMONES. Apie tai- bendrame pareiškime [Nuoroda į dokumentą...>>>].

Su „Žaliuoju susitarimu“ miškininkystės klausimai vis intensyviau diskutuojami Briuselyje. Nors miškų tvarkymas yra nacionalinė kompetencija, mūsų miškų ateitis yra daugelio ES iniciatyvų pagrindas, nesvarbu, ar tai būtų miškų strategija, biologinės įvairovės strategija, BŽŪP ar tvarus finansavimas. Europos miškų sektorius palankiai įvertino „Žaliojo susitarimo“ paskelbimą ir siekia atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pagrindinius politikos tikslus ir uždavinius.   

Nepaisant to, kelios pastarojo meto diskusijos rodo nerimą keliantį daugiafunkcio miškų vaidmens ir miško savininkų ir valdytojų vietoje atliekamo darbo svarbos nesuvokimą. Dažniausiai pagrindinėse ES iniciatyvose ir strategijose painiojami su miškais susiję klausimai ir faktinė ES miškų padėtis, nepaisant nacionalinių miškų inventorizacijos duomenų, kurie įrodo, kad ES sėkmingai įgyvendinamas tvarus miškų valdymas. Naujausioje „Forest Europe“ ataskaitoje [1] apie Europos miškų būklę pateikiami aiškūs rodikliai: per pastaruosius 30 metų Europos miškų plotas padidėjo 9%, biologinės įvairovės išsaugojimui skirtų miškų plotas per 20 metų padidėjo 65%, medienos tūris ir anglies masė, saugoma Europos miškuose, per pastaruosius 30 metų išaugo 50 proc.

Todėl svarbu, kad įgyvendinant ES žaliąjį susitarimą būtų remiamasi įrodymais prisidedančiu tvariu miškų valdymu ir daugiafunkciniu miškininkystės sektoriumi, kuris jau veikia šioje srityje. Miško sektoriaus suinteresuotosios šalys yra susijusios su tam tikromis ES iniciatyvomis, kuriose beveik išimtinai pabrėžiami biologinės įvairovės ir anglies dvideginio sureguliavimo aspektai, tačiau nepaisoma subalansuoto trijų ramsčių požiūrio į tvarų miškų valdymą, kurį ES ir valstybės narės sukūrė pagal „Forest Europe“ procesą. Konkretus tokio proceso pavyzdys yra taksonomijos reglamentas ir su juo susijęs pirmasis svarstomo deleguotojo akto projektas. Panašių požiūrių galima pastebėti diskusijose, susijusiose su ambicingų miškų tikslų ir ES biologinės įvairovės strategijos 2030 m. Įgyvendinimu.

Kaip bandėme parodyti neseniai vykusioje kampanijoje , turime išvengti mitus supančių mitų. Klimato kaitos akivaizdoje turime įgalinti mūsų miškų atsparumą, kad jie galėtų atlikti visą savo vaidmenį kaip anglies absorbuotojai, biologinės įvairovės buveinės ir vietinės bei tvarios medienos biomasės tiekėjai, pakeičiantys iškastines medžiagas ir toliau plėtojantys tvarumu pagrįsta žiedinę ekonomiką ES.

Tačiau visa tai gali įvykti tik tuo atveju, jei ES miškų strategija rems miškų savininkus ir valdytojus tvarkant jų miškus, be kita ko, skatinant investicijas į daugiau nei 2,6 milijono miškų sektoriaus darbuotojų gerbūvį ir mokymą [2]. Be mažėjančios darbo jėgos, ne paslaptis, kad miškininkystės sektorius artimiausiais metais turės susidurti su kartų atsinaujinimo iššūkiu [3]. Todėl labai svarbu, kad „Žaliasis susitarimas“ socialinę dimensiją laikytų tokia pat svarbia, kaip ir su aplinka bei klimatu susijusias dimensijas. Labai svarbu įvertinti platesnį įvairių pateiktų politikos iniciatyvų poveikį ir apdovanoti gerą praktiką, kurią šis gyvybiškai svarbus sektorius jau įgyvendino siekdamas ES tikslų.

Po 2020 m. Nebus perspektyvios miškų strategijos be miškų savininkų ir valdytojų, kurie sudarytų sąlygas gyvybingam miškų sektoriui ES.