Naujienos

Europos miško savininkų Vienos Deklaracija dėl ES miškų strategijos 2030

Siūlome susipažinti su 17 Europos Sąjungos valstybių miško ir žemės savininkus bei valdytojus vienijančių asociacijų bei 6 europinių skėtinių asociacijų 2021 m. spalio 4 d. Austrijos sostinėje pasirašyta "Vienos Deklaracija dėl naujosios ES Miškų strategijos 2030"

 Nuotr.: Lietuvos miško ir žemės savininkus šioje konferencijoje atstovavo ir Deklaraciją pasirašė LMSA pirmininkas Algis Gaižutis 

Europos miško savininkų

Vienos Deklaracija

Dėl naujosios ES Miškų strategijos 2030

Tvarus Europos miškų valdymas yra pasaulinis sėkmės pavyzdys. Europos miškai visuomenei, aplinkai ir ekonomikai teikia įvairias ekosistemų paslaugas. Be to, jie yra esminis bio-ekonomikos veiksnys ir pagrindinis kovos su klimato kaita elementas.

Liepos 16 d. Europos Komisija pristatė naująją ES miškų strategiją 2030 m. Šiame komunikate valstybių narių ir Europos Parlamento pasiūlymai ES Miškų strategijai attiepti tik minimaliai. Be to, iš esmės nepaisoma 16 milijonų miškų savininkų poreikių ir lūkesčių. Tačiau didelius iššūkius visuomenei, tokius kaip pasaulinė klimato ir biologinės įvairovės krizė, galima įveikti tik bendradarbiaujant su miškų savininkais ir valdytojais.

ES miškų strategija iki 2030 m. žymiai keičia dabartinę daugiafunkcinės miškų ūkio socialinių ir ekonominių bei ekologinių funkcijų pusiausvyrą, siekdama beveik išskirtinai spręsti aplinkosaugos problemas, tuo tarpu ekonominiai aspektai iš esmės nepastebimi, o tai kelia pavojų ilgalaikiam Europos miškų ir  miškininkavimo gyvybingumui. Dėl strategijoje numatytų veiksmų miškų, kaip daugelio miškų savininkų pajamų šaltinio, vaidmuo praras savo vertę. Todėl reikia nustatyti naujus politinius metodus, kurie nuo pat pradžių lygeverčiai  įtrauktų miškų savininkus ir valdytojus į strategijos įgyvendinimą ir visus su tuo susijusius procesus.

Kaip Europos miškų savininkų ir valdytojų atstovai, raginame tinkamai atsižvelgti į šiuos dalykus, kurie yra būtina sąlyga visiems tolesniems žingsniams įgyvendinant ES miškų strategiją iki 2030 m.:

1)    Pripažinkime faktus

Esame pasiryžę saugoti klimatą ir biologinę įvairovę. Nuo 1990 m. Europos miškų plotas padidėjo 14 mln. hektarų, o medienos atsargos - 8,3 mlrd. kubinių metrų. Dauguma biologinei įvairovei svarbių parametrų miškuose pagerėjo. Palyginti su daugeliu kitų sektorių ir žemės naudojimo būdų, mes, Europos miškų savininkai ir valdytojai, padarėme nepaprastą pažangą savo pastangomis ir lėšomis.

Turi būti pripažinti ankstesni miškų savininkų ir valdytojų pasiekimai visuomenės, aplinkos ir ekonomikos požiūriu. Mes nenorime, kad mums nebūtų trukdoma tvariai miškininkauti, naudojant mūsų turtingą patirtį, todėl neturėtume būti diskriminuojami dėl numatomos papildomos biurokratijos, nereikalingų suvaržymų ir vienpusių apribojimų.

2)    Siekime tikros klimato apsaugos

Reikia nedelsiant kovoti su klimato kaita, atsisakant neatsinaujinančių iškastinių žaliavų -  naftos, anglies ir dujų. Turi būti įgyvendintas energijos pertvarkymas į naudojančią atsinaujinančius šaltinius ir skatinamas perėjimas prie bioekonomikos. Naudojant atsinaujinančią žaliavą - medieną, Europos Sąjungos miškai yra svarbiausias šių tikslų įgyvendinimo pagrindas. Todėl aktyvus ir tvarus miškų valdymas turi būti pripažintas pagrindiniu ES miškų strategijos įgyvendinimo komponentu. Nenaudojamų miškų plotų didinimas ir miškininkavimo veiklos apribojimas gali tik labai trumpai ir ribotai prisidėti sprendžiant klimato ir biologinės įvairovės krizes, todėl šios priemonės turi būti grindžiamos laisvanoriškomis sutartimis dėl gamtos apsaugos.

Siekiant paremti visapusišką bioekonomikos proveržį, turi būti užtikrintas didžiulis miškų panaudojimo ateityje potencialas. Tvariai medienos gamybai neturi būti trukdoma, nes mes konkuruojame pasauliniu mastu ir tokie veiksmai varžytų ir kitas miško teikiamas  paslaugas.

3)    Būtina atlyginti už miškų teikiamas ekosistemines paslaugas

Mūsų miškų ekosistemos visuomenei teikia daugybę paslaugų. Jie yra ne tik populiari poilsio zona, bet ir apsaugo nuo gamtos pavojų, filtruoja orą ir vandenį bei tiekia nuostabią žaliavą - medieną. Dėl klimato krizės vis sunkiau teikti visas reikalingas ekosistemos paslaugas.

Jei visuomenė reikalauja iš mūsų miškų specialių ekosistemų paslaugų, jos turi būti atlygintos sąžiningai. Teisinio reguliavimo direktyvos turėtų būti taikomos tik išimtinais atvejais, o pirmenybė turi būti teikiama laisvanoriškiems sutartiniams sprendimams. Pilna kompensacija miško savininkams už prarastą turtą ir pajamas turi būti užtikrinta tinkamomis finansinėmis priemonėmis.

4)    Reikia atsižvelgti į sukauptą profesinę miškininkavimo patirtį

Miškų valdymas Europoje pasižymi aukšta profesine kompetencija - tiek miškininkavimo patirtimi, tiek iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis, taip pat didele įvairių buveinių įvairove. Dešimtmečius valstybių narių miškų politika atsižvelgė į regionines, socialines ir technines sąlygas bei miškų vertę valdytojams, aplinkai ir gyventojams.

Todėl 2019 m. lapkričio 11 d. Ir balandžio 15 d. Europos Tarybos išvados turi būti įtrauktos į visus tolesnius veiksmus, susijusius su ES miškų strategija. Ypač turi būti tinkamai pasinaudota mūsų, miškų savininkų, valdytojų ir mūsų organizacijų, technine kompetencija ir patirtimi rengiant būsimus teisės aktus, reglamentus ir kitas priemones, turinčias tiesioginės įtakos miškų valdymui. Visų pirma tai taikoma nuolatiniam politinių procesų, susijusių su ES miškų strategija, kūrimui.

5)    Formuokime miškus, kurie atliepia ateities iššūkiams

Miškai, prisitaikantys prie kintančio klimato, yra gyvybiškai svarbūs Europos visuomenės ateičiai - ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu. Šiame procese Europos miškų savininkai yra pagrindiniai dalyviai ir yra atsakingi už aktyvią būsimąją ekonominę ir ekologinę transformaciją. Tam būtina tinkama teisinė sistema, finansinė parama ir užtikrintumas nuosavybės teisių apsauga bei tęstinumu, kad ir ateityje iš savo turto bus galima gauti ekonominių pajamų. Šie principai taip pat yra įtvirtinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Mes, kaip miškų savininkai, esame pasirengę puoselėti miškus ateičiai ir ateinančioms kartoms, kasdieniais įsipareigojimais ir sunkiu drbui. Tačiau tai reiškia, kad mums turi būti suteikta teisė naudotis savo turtu ir laisvai juo disponuoti bei atlikti savo darbą.

6)    Stiprinkime objektyvios miškų stebėsenos sistemas

Nepaisant nuolatinio klimato kaitos poveikio, Europos miškai yra geros būklės ir nuolat vystosi, ką patvirtino ir tarptautinės bei nacionalinės miškų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos. Tai yra tvaraus kompleksinio miškų ekosistemų valdymo, ilgalaikio (kelių kartų) planavimo ir miškų savininkų bei valdytojų pasiteisinusios praktinės patirtis taikymo rezultatas. Tolesnė plėtra turi būti grindžiama visomis iki šiol patvirtintomis ir pasirašytomis FOREST EUROPE proceso (buvusio MCPFE) deklaracijomis ir sprendimais.

Tvarus ir aktyvus miškininkavimas, kaip tai apibrėžiama „FOREST EUROPE“ procese, ir toliau turi būti bendra kryptis, apimanti visus numatytus metodus, kad ateityje būtų galima atlikti įvairias ir daugiafunkcines miškams keliamas užduotis.

7)    Gerbkime valstybių narių kompetencijas sprendimų priėmime

Europos Sąjungos miškai yra tokie pat įvairūs, kaip ir jų regionai bei vietovės. Politinė atsakomybė ir kompetencija priimant sprendimus dėl miškų ir su jais susijusių piliečių santykių reguliavimo tenka valstybėms narėms, kurios taip pat turi priimti visus su miškais susijusius sprendimus vadovaudamosi galiojančiais nacionaliniais teisės aktais ir remdamosi regionių ir vietos ypatumų išmanymu.

Miškų politikai ES neabejotinai taikomas subsidiarumo principas. Turi būti gerbiama valstybių narių kompetencija šioje srityje ir tinkamai bei realiai įgyvendinamas subsidiarumo principas, o ne tik paminėtas kažkur tekste. Tai vienintelis būdas ES įgyvendinti savo šūkį „Susivieniję įvairovėje“.

Šią deklaraciją patvirtino 2021 m. spalio 4 d. Vienoje vykusios Europos miškų savininkų konferencijos dėl ES miškų strategijos 2030 dalyviai.

Kaip savo paskyroje soc.tinkle Facebook pastebi Austrijos žemės ūkio, miškų, regionų ir turizmo ministrė Elisabeth Köstinger, ES miškų strategija sulaukė kritikos iš daugelio valstybių narių. Todėl ministrė pakvietė  į dviejų dienų Europos miškininkystės konferenciją Vienoje. Vokietija, Prancūzija Suomija, Švedija, Slovakija kartu su Austrija 2021-10-05 pateikė pareiškimą ES komisijai, kuriam pritaria ir Europos miškų savininkų asociacijos. 2021-10-04 pasirašiusios Vienos Deklaraciją dėl naujosios ES Miškų Strategijos 2030. Daugiausia dėmesio skiriama tvaraus miškų valdymo stiprinimui ir didesniam valstybių narių įsitraukimui.

ES miškų strategijoje numatytas eksploatavimo nutraukimas 10 proc. miškų plote, tokia apimtimi sumažinant medžiapjūtę Europos Sąjungoje. Ministrės E.Köstinger skaičiavimais, tai sumažintų pridėtinę vertę medienos ir miškininkystės sektoriuje ~1,75 mlrd. Eurų. Tai sukeltų tiesioginę riziką 15 420 darbo vietų medienos apdirbimo ir miškininkystės pramonėje, be to, 10 760 darbo vietų būtų sumažinama tiekėjų įmonėse.

išsamiau: