Naujienos

[...]

Kol politikai ir valdininkai dar analizuoja ir svarsto, ką galėtų reikšti ir kokią įtaką galėtų turėti viena ar kita EK pasiūlyto Gamtos atkūrimo reglamento projekto (GARP) nuostata, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis žodžių į vatą nevynioja – užmačios jam atrodo paimtos iš fantastikos srities.

„Yra norima atkurti natūralią teritorijų būklę, egzistavusią prieš 70 ir daugiau metų. Esą šių teritorijų gamtinė būklė dabar yra nualinta. Numatytas atkūrimas turi pasiekti „gerą ekosistemų būklę“, t. y. aukštą ekologinio vientisumo, stabilumo ir atsparumo lygį. Niekas neginčija, kad gamtos būklės atkūrimas ir kiti gerinimai yra reikalingi, tačiau nederėtų nukrypti į utopijas, pamirštant skirtingų tikslų pusiausvyrą ir ekonominį realizmą, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Gaižutis. – Ką tai reiškia Lietuvoje? Reiškia, kad turime sugrįžti į pokarinius 1952-uosius ar dar ankstesnius metus ir pasirūpinti, kad teritorijų gamtinė būklė būtų tokia, kokia buvo tada. Bet tai yra visiškai nerealu, nes per tiek dešimtmečių pasikeitė ne tik teritorijų gamtinė būklė, bet net ir klimatas, kuris lemia tą būklę. Be to, visoje Europoje teritorijos buvo sparčiai urbanizuojamos – plėtėsi miestai, augo miesteliai, kaimai.“

Pasak LMSA vadovo, natūralių pelkių, miškų ir kitų teritorijų tikslinį plotą ketinama nustatyti pagal tai, kiek jų buvo bent šeštojo dešimtmečio pradžioje. Tad mūsų šalyje tuo atskaitos tašku turėtų tapti priešmelioracinis laikotarpis, nes tik kiek vėliau Lietuvoje pradėti masiškai sausinti užpelkėję laukai, vietoj kurių atsirado dirbami žemės plotai. Be to, buvo pradėta gausiai veisti miškus. Tad jei iš tikrųjų norima sugrąžinti Lietuvos gamtos būklę į ankstesnius laikus, tektų vėl didžiulius plotus dirbamos žemės paversti pelkynais, iškirsti dalį – beveik pusę – miškų.

„Kaip tuomet atrodytų Lietuva, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pakanka žvilgtelėti į tai, kaip dabar atrodo karo niokojama Ukraina. Anot A. Gaižučio, ES miškų ir žemės savininkus vienijančias organizacijas labai neramina, kad GARP iniciatyva EK galimai peržengia savo kompetencijos ribas, nes utopinius tikslus siekia nustatyti ir tose srityse (pvz. miškų tvarkymo sektorius), kurios iki šiol vis dar yra ES narių valstybių kompetencijoje. Todėl pasiūlymo nuostatos turėtų būti vertinamos atidžiai, atsižvelgiant į subsidiarumo principą.

[...]