Naujienos
Prof.A.Kuliešis: Kas naikina Lietuvos miškus?
"Miškų tvarkymo, ūkininkavimo juose, jų kirtimų temos yra gana dažnos Lietuvos žiniasklaidoje. Menką išmanymą miškininkystėje, miškų auginime, juo labiau miško ūkio ekonomikoje turintys asmenys neretai pateikia visuomenę klaidinančią informaciją. Manau, jog tokios informacijos analizė, vertinimas yra svarbūs pirmoje eilėje šios informacijos vartotojui, mūsų visuomenei."- svarsto nusipelnęs Lietuvos miškininkas, pripažintas tarptautiniu lygiu miškotvarkos ekspertas prof. habil.dr. Andrius Kuliešis.
Šis tekstas pirmą kartą publikuotas 2024.01.15 portale LRT.lt , atsakant į šiame portale 2023.12.29 paskelbtą poziciją: Neringa Tumėnaitė. COP28 baigėsi, miškų naikinimas Lietuvoje tęsiasi .
Pateikiame šį tekstą su autoriaus sutikimu.
Miško plotų kaita pasaulyje ir Lietuvoje.
N. Tumėnaitės informacijoje (LRT,lt, 2023.12.29)“COP28 baigėsi, miškų naikinimas Lietuvoje tęsiasi” tendencingai pateikiami faktai, siekiant „pakelti“ visuomenę ir taip ją telkti nesamoms problemoms spręsti.
Teigiama, jog „Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP28 Lietuvos ekocido problema liko nepastebėta“, kadangi iš tiesų tokios problemos Lietuvoje ir nėra.
Pasaulinės miškų mažėjimo problemos, pateikiamos informacijoje, nežiūrint skirtingų tendencijų atskiruose regionuose, yra tiesiogiai taikomos ir Lietuvai. Jeigu yra kraštų, kur miškai naikinami, tai ir Lietuvoje matomai jie turi būti naikinami. Iš tiesų pagal Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) globalinės miškų apskaitos 2020 m duomenis pasaulyje 1990 – 2020 metais miškų plotas visumoje sumažėjo 178 mln. ha, bet ne 420 mln. ha, kaip teigia autorė. Daugiausia miškų per 30 metų sumažėjo Pietų Amerikoje ir Afrikoje – 235 mln. ha. Azijoje ir Europoje miškų plotas per 30 metų padidėjo atitinkamai 36 ir 23 mln. ha. Lietuvoje miškų plotai didėja nuo 1948 metų (1 pav.).
 |
| 1 pav. Miškingumo Lietuvoje kaita 1938 – 2023 metais |
1948 – 1990 metais Lietuvos miškų plotas kasmet didėjo vidutiniškai po 15,7 tūkst. ha, 1990 – 2020 metais – po 8,5 tūkst. ha, nuo 1948 m. Lietuvos miškų plotas padidėjo nuo 1,3 iki 2,2 mln. ha – 1,7 karto. Miškininkai išnaudoja visas galimybes miškų plotams didinti. Dėl labai riboto laisvų žemės plotų pasipildymo pastaraisiais metais, miško plotų plėtros tempai mažėja, Lietuvos miškingumui (33,8 %) viršijus vidutinį pasaulio miškingumą (31 %). Šie duomenys rodo, jog Lietuvoje nėra jokio miškų naikinimo, regimai tai autorės fantazijos vaisius. Antras svarbus dalykas, atsižvelgiant į globalias miškų plotų kaitos tendencijas, jų poveikį klimato kaitai, labai svarbu suprasti ir priimti teisingus sprendimus dėl medienos apsirūpinimo krašto reikmėms iš savų miškų, tausojant regionų, kuriuose miškingumas mažėja neretai ir dėl objektyvių priežasčių, miškus.
Miškas ir klimato kaita.
Informacijoje yra siūloma „iš esmės keisti požiūrį į gamtą –ar ją laikome ištekliu, kurį reikia eksploatuoti ar šventa ir neatsiejama planetos dalimi“. Gamta, miškai be abejonės yra neatsiejama planetos dalis, kartu labai svarbi ir visame klimato kaitos procese. Miškai buvo ir išliks labai svarbiu ištekliumi žmogaus poreikiams tenkinti tame tarpe ir klimato kaitos švelninimui (2 pav.).
 |
 |
| 2 pav. Našaus tvaraus medyno formavimo schema schema | 3 pav. Atkuriamas plynai kertamas medynas |
Informacijos autorė savo poziciją kuria klimato kaitos kontekste, garsios COP28 konferencijos fone, bet deja labai paviršutiniškai, nevystydama klimato kaitos ir miško sąsajų giliau. Svarbu suprasti ir įgyvendinti nuostatas, jog miškai ir ne bet kokie, tik našūs ir tvarūs, intensyviai ūkininkaujami, yra galingas veiksnys švelninant klimato kaitą. Tik našūs ir tvarūs miškai gali maksimaliai absorbuoti atmosferos CO2 (3, 4, 5 pav.), tik tokiuose medynuose gali būti išauginta aukštos kokybės mediena (5 pav.).
 |
 |
| 4 pav. Išretintame jaunuolyne formuojasi II ardas | 5 pav. Išaugintas tvarus, brandus našus pušynas |
Tik tokia mediena panaudota ilgalaikio naudojimo produktuose (statybinėse konstrukcijose, balduose) gali užtikrinti ilgalaikį atmosferos CO2 užrakinimą. Šiandien žmogus išmoko iš medienos, kaip neribotais kiekiais atkuriamos, o ne iškastinės, žaliavos pagaminti gausybę įvairiausių naudingų vartojimo produktų. Sąmoninga, išsilavinusi visuomenė, o ne miško augintojas ar medienos perdirbėjas, apsprendžia miško auginimo ir vartojimo mastą, įvertindamas ir atsižvelgdamas į atitinkamų veiklų paliekamą anglies pėdsaką. Pagrindinių medienos produktų sunaudojimo pastaraisiais metais analizė rodo, jog Lietuva yra medieną importuojanti šalis, todėl atsižvelgiant į augantį medienos produktams poreikį svarbu didinti ir išauginamos medienos kiekį tiek esamuose miškuose, intensyvinant juose ūkininkavimą, tiek įveisiant naujus.
Saugomų teritorijų miškuose problemos.
Autorė griežtai pasisako „dėl miškų kirtimų saugomose teritorijose apribojimo ir draudimo“. Iš tiesų ir šiandien yra pakankamai draudimų ir ribojimų ne tik saugomose teritorijose, bet ir ypač vertinguose gamtiniuose objektuose. Pagal dabartinę nacionalinių ir regioninių parkų steigimo koncepciją yra priimta, jog juose turi sutilpti trys zonos: ekosistemų apsaugos, rekreacinė ir ūkinė. Suprantama, jog ūkinėje zonoje turėtų būti taikomi gamtai artimi miškininkavimo metodai, tačiau siūlymas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose atsisakyti iš viso kirtimų, o tuo pačiu ir ūkininkavimo, dėl daugelio priežasčių nėra pagrįstas. Pakanka pavyzdžių kaip formuojasi neūkininkaujami medynai pirmos grupės miškuose. Lankytojai mieliau renkasi sutvarkytus, bet ne užšlamštintus miškus, nebent juose pakloti patogūs takai (pavyzdžiui Dubravos rezervatinėje apyrubėje).
 |
| 6 pav. 60 metų neūkininkaujamame medyne |
Dėl objektyvių priežasčių Lietuvoje neturime žmogaus ūkinės veiklos neliestų miškų, dabartiniai I-os grupės miškai taps tokiais, kai iš žmogaus atminties išdils ūkininkavimo juose pėdsakai, o jų vietoje savaime atsikurs ir susiformuos visiškai natūraliai iš vietinių medžių rūšių nauji medynai (6 pav.).
Lietuvos miškuose neturime ir sengirių, bent jau ženklesnio, kelių dešimčių ha ploto. Išlikę nedideli ploteliai, ar tik jų fragmentai, pavieniai medžiai. Visiems šiems poreikiams tenkinti pakaktų patikslinti nacionalinių ir regioninių parkų zonavimą, išskirti juose daugiau I-os grupės miškų, suformuoti būsimų sengirių teritorijas, pirmoje eilėje tam panaudojant antros grupės miškus. III-IV grupės miškai liktų ir toliau, kaip ūkiniai, taikant gamtai artimus miškininkavimo metodus.
Miškų kirtimus lemia medienos vartotojas.
Informacijoje teigiama, jog „Dėl politikų neišmanymo ir korupcijos Lietuva tapo antra pagal dydį medienos tiekėja Švedijos baldų milžinei , tai paspartino miškų kirtimą ...“
Medienos paruošų apimtis galimybių ribose, kainas rinkos sąlygomis diktuoja rinka. Mediena, jos produktai naudojami kasdien, kasmet tolygiai, todėl ir kirtimai turi būti tolygūs, pagal darnaus ūkio princ ipinę nuostatą, užtikrinantys daugybę dabartinės ir ateinančių kartų poreikių. Tolygaus nenutrūkstamo miško naudojimo principas yra kertinis visoje Lietuvos miškininkavimo sistemoje ir neturėtų užleisti vietos niekuo nepagrįstiems sprendimams, spaudimui iš šalies . Augantis medis taip pat turi optimalų auginimo laiką per kurį atskiro medžio, medyno mediena pasiekia optimalius kiekybinius ir kokybinius parametrus. Ignoravimas šių nuostatų neišvengiamai atneš savininkui, visuomenei ekonominius, ekologinius ir rekreacinius praradimus.
Medienos prieaugio ir miško naudojimo raida Lietuvoje ir svetur.
Nuolatinė, svarbiausia nepelnyta miško ūkinės veiklos kritika, įvairiausios visuomeninės akcijos, reikalavimai nevykdyti sanitarinių miško kirtimų, riboti miškininkystės veiklą, kirtimus dar neįteisintose saugomose teritorijose, atskirų miškininkų klaidų sureikšminimas, jų hiperbolizavimas negalėjo nesukelti neigiamų pasekmių, kurios yra fiksuojamos reguliariai vykdant šalies miškų monitoringą nacionalinės miškų inventorizacijos metu (7 pav.). Vienas iš medynų auginimo, ūkinės veiklos efektyvumo, o taip pat medynų tvarumo rodiklių yra žuvusių dėl įvairiausių priežasčių medžių tūris, dar įvardijamas kaip miško auginimo nuostoliai (natural losses) (8 pav.). FAO TBFRA 2000 apskaitoje šis rodiklis, išreikštas procentais nuo bendrojo tūrio prieaugio Europos miškuose prilygo 8,7 %, labai intensyviai ugdomuose Skandinavijos miškuose – neviršijo 7 %, Lietuvoje ir Latvijoje – 20 %, o Rusijoje ir Baltarusijoje – 27 ir 33 %. 2007-2017 m. laikotarpyje Lietuvos miškuose buvo fiksuojamas žuvusių medžių tūrio dalies prieaugyje mažėjimas iki 18%, kai pastaraisiais 2017 – 2023 metais išaugo iki 23% (8 pav.).
 |
 |
| 7 pav. Medynų Lietuvos miškuose tūrio prieaugiai 1969 -2023 metais |
8 pav. Lietuvos miškų medynų našumo balansas 2007-2023 metais, jo prognozė 2023-2032 m. ir prognozės palyginimas su faktiniais duomenimis 2018-2023 m. |
Užsitęsus dabartinei miškininkavimo praktikai, miškų užšlamštinimas, o kartu ir miško auginimo nuostoliai didės. Kitas medynų tvarumo rodiklis yra medynų vidutinis amžius. Pastoviai rotuojamuose (reguliariai atkuriamuose) atitinkamos medžių rūšies ūkinių miškų medynuose vidutinis amžius turėtų būti stabilus, artimas pusei nagrinėjamos medžių rūšies medynų auginimo trukmės. Siekiant pušynų senėjimo, nesiskaitant su priemonėmis, ignoruojant tolygaus miško naudojimo principus ūkiniuose miškuose, jau du dešimtmečiai, yra stebimas ryškiausias iš visų medžių rūšių - pušynų vidutinio amžiaus didėjimas (nuo 60 iki 71 metų visuose pušynuose, nuo 65 iki 75 metų valstybinės reikšmės miškų pušynuose) ir jau 10 metų besitęsiantis bendrojo tūrio prieaugio mažėjimas (7 pav.), ateityje apspręsiantis miško auginimo nuostolių didėjimą, tūrio prieaugio kaupimo ir atitinkamai miško naudojimo išteklių mažėjimą. Maksimali iškertamo augančių medžių stiebų tūrio reikšmė (10,11 mln. m3) Lietuvos miškuose, pasiekta 2017 metais, niekada neviršijo pusės bendrojo tūrio prieaugio. 2023 metais iškirstas medžių stiebų tūris sumažėjo iki 9,82 mln. m3.
Miškininkystę Lietuvoje tikslinga intensyvinti.
Trumpa Lietuvos miškų plotų, prieaugių, iškertamo tūrio raidos apžvalga rodo, jog Lietuvos miškai nėra naikinami. Informacinio triukšmo apie Lietuvos miškus pasekmė – mažėjantis miškininkavimo intensyvumas, didėjantys miško auginimo nuostoliai, miškų užšlamštinimas. Yra didelis pavojus, jog užsitęsus miškininkų „auklėjimo“ akcijoms, jų demoralizacijai, skelbiant melagienas, toliau kris miškininkavimo intensyvumas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis klimato kaitai, išaugintos medienos ir kitų produktų bei funkcijų panaudojimo racionalumui.
_____________________________________________________________________
Padėka. Dėkoju valstybinei miškų tarnybai už suteiktą galimybę informacijai parengti panaudoti naujausius Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis.
Prof. habil.dr. Andrius Kuliešis, 3, 4, 5 nuotraukos Jono Grigaliūno.
Straipsnis parengtas spaudai: 2024.01.10.
