Naujienos

2010 - 02 - 05

*J.Oleka: socialdemokratai nebijo žodžio „privatus“, tačiau pasisako prieš prihvatizaciją

 Po  kategoriškos Lietuvos laisvosios rinkos instituto praėjusią savaitę išsakytos pozicijos dėl miškų valdymo ir privatizavimo  prasidėjo aštri diskusija, į kurią jau įsijungė ir politikai. LLRI siūlymai dėl privačių miškų mažai diskutuojami, tačiau didžiausio dėmesio centre- instituto siūlymai dėl urėdijų valdomų valstybinių miškų neatidėliotios reformos , kurios metu būtų privatizuoti  ūkinės paskirties miškai, sukurta medienos prekybos birža, o valstybinių miškų priežiūros,  apsaugos ir valdymo veikla  viešo konkurso būdu perleista privatiems subjektams.
Kviečiame susipažinti su Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojo Juozo Olekos nuomone "LLRI mielai išparduotų visą valstybės turtą?", 2010-02-05 paskelbta naujienų portale alfa.lt
***************************************************************

 „Lietuvos laisvosios rinkos instituto „talibai" meldžiasi laukiniam liberalizmui, kurio neigiamas pasekmes jau pajuto visas pasaulis. Mes - socialdemokratai nebijome žodžio „privatus", tačiau siekiame apsaugoti nuo privatizacijos neigiamų rezultatų dar turimą valstybės turtą - miškus", - sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas.

LLRI iškėlė klausimą dėl miškų privatizavimo bei urėdijų naikinimo. Tokiam siūlymui LSDP frakcija nepritaria.

„Nė neturintys patirties ekspertai ėmė diktuoti, kas valstybei geriau, nors mūsų nuomone, už to slypi ne kas kita, kaip siekis atrišti rankas tiems, kuriems rūpi tik pelnas. Siūloma privatizuoti ūkinės paskirties miškus, leisti savininkams tvarkytis ten taip, kaip nori. Tačiau niekas negali garantuoti, kad miško savininkas nesieks kuo greičiau išparduoti mišką ir gauti pelną šiandien. Privatininkai gyvena dabartimi, ir tai žmogiška. Ar visi iki vieno pasirūpins ilgalaike miško priežiūra?" - retoriškai klausia Seimo narys.

Socialdemokratai susirūpinę, kas atsitiks, jei savininkai rūpinsis tik greitu pelnu. Mažės bendras miškų plotas. Kol didesnė miško teritorija priklausė valstybei, miškų nemažėjo. Be to, šiandienos praktika rodo, kad rekreacinių vietų galima rasti daugiau valstybiniuose negu privačiuose miškuose.

„LLRI argumentas, kad miškų valdymas nėra valstybės funkcija, perša išvadą, kad ir švietimu, ir sveikatos apsauga valstybė nebeturėtų rūpintis. Panašu, kad ekspertai patys nesuvokia, ką kalba. Negalima lyginti mūsų šalies miškų ir kaimynės Latvijos. Tokiais palyginimais gali būti apsukti tik visiškai negirdėję apie kaimynų klaidžiojimą miškų „klystkeliais". Juk latviai sugrįžo prie kompleksinio ūkio. O mūsų miškų ūkį galima lyginti su Lenkijos valstybiniu miškų ūkiu, jų racionalumu", - sako Seimo LSDP frakcijos narys J. Olekas.

Socialdemokratai nesutinka su teiginiu, kad „sudėtinga biurokratinė struktūra yra išlaikoma iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės".

„Valstybinės urėdijos dirba kaip ir kitos įmonės, moka 10 proc. mokestį į valstybės biudžetą nuo visų pajamų, gautų pardavus nenukirstą mišką ir parduotą medieną. Urėdijos privalo ne mažiau kaip 90 proc. nenukirsto miško vertės skirti miškų atkūrimo, priežiūros darbams, miškų apsaugai, todėl jų veikla negali būti itin pelninga", - įsitikinęs parlamentaras.

Seimo narys primena, kad nuo gaisrų ir ligų mišką saugo tie patys valstybiniai miškų pareigūnai, negaudami už tai nė cento. J. Oleko įsitikinimu, pasiūlymas privatizuoti ūkinius miškus prasilenkia su sveika logika ir prašosi tiriamas antikorupciniu požiūriu.

„Šis pasiūlymas prieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms apie valstybinę miškų nuosavybę ir ūkinių miškų tikslus nepertraukiamai tiekti medieną šalies įmonėms. Valstybinių miškų pareigūnų ir urėdijų darbuotojų patirtis, turimas miškų atkūrimo, priežiūros, apsaugos gamybinis potencialas leidžia suteikti visas reikalingas paslaugas privačių miškų savininkams nuo miško įveisimo iki jų medienos pardavimo ne pusvelčiui, o už kainą rinkoje", - sako J. Olekas.