Naujienos

2013 - 02 - 10

Š.Laužadis: kas saugos gamtą, jei nebeliks kaime vaikų ir medžiotojų?

Vakarų šalyse jau tapo mada turėti namą už 50–100 km nuo darbovietės, idant būtų galimybė nors dalį laiko praleisti neužterštoje aplinkoje. O juk įvertinus visas aplinkybes, šiandien Lietuvos kaime galėtų ne tik gyventi, bet ir verstis apie trečdalis šalies gyventojų,- svarsto  rašytojas ir publicistas Šarūnas Laužadis portale Grynas.lt

Keletas citatų iš Š.Laužadžio straipsnio:

[...] Atrodo, tik dabar prasidėjo tikrasis, prieš gerą pusšimtį metų aprašytas sodybų tuštėjimo metas. Dar ne taip seniai, pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą metu, visuomenei atkakliai buvo brukamas teiginys: „per daug gyventojų Lietuvos kaime...“.

[...]  Jei mes taip žiūrėsime į kaimą ir toliau, greitai nebeliks kam palesinti paukštelius žiemą. Po miško paukštelių, nenumaldomai ateis eilė ir žvėreliams. Šiandien dar jais pasirūpina miškininkai, bet jų skaičius be atvangos mažinamas – per porą nepriklausomybės dešimtmečių jų sumažėjo tūkstančiais. Miško gyvūnų globa rūpinasi ir medžiotojai, kurie gyvūnų globai ir šėrimui, biotechninių priemonių, pagerinančių slėpimosi, veisimosi, žiemojimo ir maitinimosi sąlygas, įrengimui medžiotojų būreliai skiria vidutiniškai po 56 tūkst. Lt per metus. O tai sudaro vidutiniškai du penktadalius, kai atskiruose regionuose – net apie puse būrelių biudžeto. Bet ir medžiotojų padangėje perspektyvos niūrokos…

Pastaraisiais metais medžiotojų draugijoms priklausė apie 24,8 tūkst. medžiotojų, o dar per 3 tūkst. – kitoms medžiotojų organizacijoms. Daugiausia jie būrėsi apie savo gimtąsias vietas, todėl dabar pagal gyvenamąją vietovę – Lietuvos kaimuose, nedideliuose miesteliuose ir dideliuose miestuose medžiotojai pasiskirstę daugmaž tolygiai. Tačiau ir medžiotojų amžius Lietuvoje turi tendenciją eiti senėjimo linkme, tai galimai glaudžiai siejasi su visos Lietuvos gyventojų demografine padėtimi. Jauni, iki 20 metų, medžiotojai vidutiniškai sudaro vos 3,7 proc., o didžioji medžiotojų Lietuvoje dalis yra 40-60 ir daugiau metų amžiaus.

Taigi, šiandien jau matome, kad nebuvo teisinga nuostata, esą, Lietuvoje per daug žmonių gyvena kaime. Tiesa, išsivysčiusių šalių žemės ūkyje užimta tik 3–5 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Tačiau, nepamirškime, kad kaime gyvena ne tik žemdirbiai. Tai ir aptarnaujanti sfera - mokytojai, gydytojai, ir kt. - juk Lietuvos kaimas visada buvo pažangos ir tautiškumo lopšys. Antra vertus, kaimo gyventojai – tai geriausia prevencija: gyvenamose apylinkėse ir brakonieriams, kitiems nusikaltėliams daug didesnė tikimybė būti pastebėtiems.

[...]  Kokie netoliaregiai buvo mūsų politikai, nenumatę, kad jau po dvidešimties metų nebeliks kam dirbti Lietuvos kaime. Nebuvo laiku atkreiptas dėmesys į tai, kad jau tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse buvo skatinama „žalioji politika“, t. y., gyventojų grįžimas į kaimą – Vakarų šalyse jau tapo mada turėti namą už 50–100 km nuo darbovietės, idant būtų galimybė nors dalį laiko praleisti neužterštoje aplinkoje. O juk įvertinus visas aplinkybes, šiandien Lietuvos kaime galėtų ne tik gyventi, bet ir verstis apie trečdalis šalies gyventojų.

[...]

Visą Šarūno Laužadžio straipsnį  "Kas saugos gamtą, jei nebeliks kaime vaikų ir medžiotojų?" galite perskaityti 2013-02-09 portale Grynas.lt čia...>>>