Naujienos

Seimo AAK ėmėsi svarstyti sumušusį visus nesvarstymo rekordus Medžioklės įstatymo pakeitimų projektą

Medžioklės įstatymas sumušė visus nesvarstymo rekordus ir buvo nejudinamas daugiau kaip 8 metus po to, kai LR Konstitucinis Teismas 2005 m. nutartimi pripažino atskirus šio įstatymo straipsnius prieštaraujančiais LT Konstitucijai,- kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komitetui 2013-03-27 ėmus svarstyti šį įstatymą XP-3116(3) bei institucijų, organizacijų ir piliečių pasiūlymus įstatymo tobulinimui.

Komiteto pirmininkas A.Salamakinas išpildė anksčiau duotą pažadą apsvarstyti kiekvieną gautą pastabą ir pasiūlymą, keisdamas ankstesniųjų kadencijų praktiką, kuomet 'nepatogūs' siūlymai buvo 'pamirštami'  ir net į svarstymus neįtraukiami.

Šį kartą buvo kitaip, tačiau vyraujantis Seimo narių nusistatymas nieko esminio medžioklės srityje nekeisti išlieka toks pat tvirtas, kaip ir anksčiau. Todėl, ramiai išklausę kiekvienam pasiūlymų punktui išsakytus pasiūlymus, argumentus bei komentarus, Seimo AAK nariai noriai balsavo už Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio pristatomą poziciją, atmesdami Lietuvos savivaldybių asociacijos, LR Žemės ūkio rūmų, Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvos žemės savininkų sąjungos, Lietuvos privačių medžioklės vienetų asociacijos ir kt. teiktus pasiūlymus.

Nereikšmingi politikams pasirodė  2013-02-28 Vilniuje vykusios  konferencijos „Medžioklės aktualijos Lietuvoje ir medžioklės tradicijos Europos valstybėse“ rezoliucijos siūlymai, nekreiptas dėmesys ir į 2013-03-22 Kaune vykusio Visuotinio žemdirbių suvažiavimo metu išsakytus pasiūlymus dėl Medžioklės įstatymo.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjo Gedimino Vaičionio pasisakymas, kad savivaldybėms kasmet  reikės apie 2-3 mln.Lt Seimo narių priimamų Medžioklės įstatymo pataisų įgyvendinimui- neišgirstas, papildomų lėšų skirta tam nebus. Pagrasinta iš vis atimti tą funkciją iš savivaldybių.	Seimo AAK nariai palaikė tik AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus L. Budrio pristatomą poziciją, nors mandagiai išklausydavo ir aptariamiems pakeitimams išsakomą LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Tubio bei LMSA pirmininko Algio Gaižučio poziciją, argumentus dėl keistinų punktų.

Posėdyje savivaldybių pastabas pristatęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas Gediminas Vaičionis kalbėjo, kad  priėmus šį įstatymo projektą, metinė finansinė našta savivaldybėms padidės mažiausiai 2-3 mln. litų. 

LMSA pirmininkui Algiui Gaižučiui tiesiai užklausus L.Budrio, ar galės žemės ar miško savininkas medžiotojas, turėdamas net 300 ha žemių suformuoti individualų medžioklės vienetą, jei sutars su kaimyninių valdų savininkais dėl bendro 1000 ha ploto naudojimo medžioklei, pareigūnas vėliau  pripažino: "nėra ko vynioti į vatą, to nebus galima padaryti".

Sutarčių dėl plotų naudojimo nenorima pripažinti, ginantis argumentu, kad neva apie jokią medžioklės plotų nuomą negali būti kalbos, kadangi medžiojamieji žvėrys yra valstybės nuosavybė, tad ir objektas susitarimo yra leidimas naudoti medžiojamąją fauną, o ne žemės plotų naudojimas medžioklei.

 Komiteto narė Aurelija Stancikienė aktyviai dalyvavo svarstant Medžioklės įstatymo pataisas, tačiau vėliau pareiškė, kad aktyvus medžiotojas Bronius Bradauskas su ja kalbėjęs asmeniškai ir raginęs atsiimti jos įregistruotą Medžioklės įstatymo pataisų projektą (XIIP-331). A.Stancikienė pareiškė, kad ji atsiimtų jos teiktą projektą, jeigu komitetas padėtų jai susitvarkyti Kuršių nerijos reikalus (čia, matyt, turėta omenyje A.Stancikienės siekis iš viso uždrausti medžioklę Kuršių nerijos nacionaliniame parke ).

Seimo AAK pirmininkas A.Salamakinas komitete apsvarstytą Medžioklės įstatymo 7, 8, 9, 11, 12, 13, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XP-3116(4)  įregistravo ir artimiausiu laiku rengiasi šį projektą pristatyti Seimo plenariniame posėdyje.

 

Bus dar papildyta...