Naujienos

VL: Privačių miškų savininkus gali užgulti nauji mokesčiai

Seimas pritarė naujų mokesčių privačių miškų savininkams įvedimui. Jei Prezidentė pasirašys pataisytą Miško įstatymą, nuo 2015 m. jie mokės 5 proc. įmoką nuo gaunamų pajamų už parduotą nenukirstą mišką ir medieną. Lietuvos miškų savininkų asociacija piktinasi, kad valdančioji dauguma netesi pažadų mokesčių reforma sumažinti pajamų skirtumą ir įveda naujus mokesčius, kurie patuštins ir mažas pajamas gaunančių gyventojų kišenę,- aktualią temą analizuoja "Valstiečių laikraštis" žurnalistės Vidos Tavorienės straipsnyje "Užguls nauji mokesčiai".

Miško įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas įsitikinęs, kad prie bendrųjų miškų ūkio reikmių, t. y. kelių, melioracijos įrengimų priežiūros ir kt., finansavimo turi prisidėti ne tik valstybinių, bet ir privačių miškų valdytojai.

Per didelė našta

„Privačių miškų savininkai, kurių yra apie 800 tūkst., šokiruoti, kad paskubomis, be platesnės diskusijos, neįvertinus pasekmių ir nekreipiant dėmesio į Vyriausybės išvadą, įvestas naujas papildomas mokestis. Dabar miško savininkai moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Siūlomas medienos žaliavos iš privačių miškų apmokestinimas iš esmės yra analogiškas 5 proc. akcizo mokesčio nuo apyvartos įvedimui. Negi privataus miškų ūkio veiklą norima prilyginti alkoholio, cigarečių ar degalų verslams?“ – pasipiktinimo neslėpė Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis. LMSA vadovas mano, kad neproporcingas privačių miškų valdytojų apmokestinimas žlugdys gamybininkus ir gali paskatinti legalų verslą trauktis į šešėlį.

„Padidinti pajamų mokesčiai gali stabdyti legaliai dirbančių miškų savininkų medienos pardavimus. Analogiška situacija buvo 2007–2008 m., kai buvo drastiškai padidinti mokesčiai. Tada medienos pardavimai iš privačių miškų buvo praktiškai sustoję, o mokesčių padidėjimo nesulaukta“, – aiškino A.Gaižutis.

LMSA vadovas pabrėžė, kad dabar tiek privatus, tiek valstybinis miškų ūkis yra stipriai apmokestintas.

„Štai palyginti su ūkininkais, miško savininkai moka 3 kartus didesnius mokesčius. Taip pat ir urėdijos, palyginti su kitomis valstybinėmis įmonėmis, sumoka daugiau mokesčių į biudžetą. Todėl reikėjo kalbėti apie racionalesnį dabar surenkamų mokesčių panaudojimą, o ne įvesti naujus mokesčius“, – įsitikinęs dr. A.Gaižutis.

Nenori prisidėti

Miško įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas A.Salamakinas įsitikinęs, kad prie bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo turi prisidėti ne tik valstybinių miškų valdytojos – urėdijos, bet ir privačių miškų savininkai. „Urėdijos moka 5 proc. mokestį, o privatininkai, miškus valdantys juridiniai asmenys į bendrųjų miškų ūkio reikmių fondą neįneša nė lito. Taip neturėtų būti“, – pareiškė socialdemokratas.

Anot parlamentaro, iš bendrosioms miškų ūkio reikmėms sukaupto fondo finansuojama ne tik miško kelių priežiūra, bet ir priešgaisrinės sistemos organizavimas ir išlaikymas visuose miškuose, nepriklausomai nuo to, ar jie valstybiniai, ar privatūs, miško kenkėjų naikinimas, privačių miškų savininkų mokymai ir kt.

„Taigi privatininkai naudos gauna, o prisidėti nenori. Generalinė miškų urėdija vien tik šiemet keliams planuoja skirti 32 mln. litų. Dabar turėtų prisidėti ir privačių miškų valdytojai, iš kurių per metus planuojama surinkti iki 15 mln. litų. Lėšos bus skirtos pirmiausia kelių, einančių per privačius miškus, priežiūrai ir tvarkymui“, – aiškino A.Salamakinas.

Jis pabrėžė, kad buvusios konservatorių Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programoje buvo numatyta, kad privačių miškų valdytojai į bendrųjų miškų ūkio reikmių fondą nuo 2015 m. mokės 10 proc. „Patys susitarė, o dabar nežinia dėl ko piktinasi. Mes nustatėme mažesnį – 5 proc. – mokestį. Ar tai blogai?“ – pečiais gūžčiojo Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas.

LMSA komentaras: Seimo AAK komiteto pirmininkas p.Salamakinas savaip interpretuoja Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos 2012–2020 metams (jos rengimą kuravo A.Valinsko "prisikėlėlių" deleguoto ministroG.Kazlausko vadovaujama Aplinkos ministerija, o 2012 m. gegužės 23 d. tvirtino Vyriausybė) priemones dėl mokesčių. Neva A.Kubiliaus Vyriausybė numatė dar didesnius mokesčius ir tada nieks neprieštaravo. NENUMATĖ naujų mokesčių.

Dabartinė valdančiųjų interpretacija klaidinanti, norima ‘pritraukti” reikiamus argumentus, kad pagrįsti abejotinus sprendimus. Nelabai gražu. Galų gale, 2014-01-23 per Seimo neeilin4s sesijos posėdį parlamentaras A.Kubilius pats tuo klausimu pasisakė posėdžio metu Seime [posėdžio stenograma pateikiama LRS svetainėje čia...>>>].

LMSA atstovams teko dalyvauti visuose svarstymuose, ir nė karto nebuvo šnekama, kad 10% (o veliau- 20%) indėlis į Bendrųjų miškų ūkio reikmių programą iš privačių miškų savininkų bus vykdomas įvedant naujus mokesčius. Visuomet buvo kalbama apie esamų mokesčių sistemos peržiūrėjimą , tam pertvarkant šiuo metu esančią mokestinę bazę. Tai ir fiksuota programos priemonių plane, buvo numatyta per 2014 m. surengti plačią diskusiją įtraukiant visas suinteresuotas puses.

Tačiau padaryta savaip, slaptai ir nesitariant, o po to , kai nepavyko, jau piktinamasi , nueinama į asmeniškumus ir- taip atrodytų- užsiimama subtilia demagogija...

Miško savininkai siūlėme, kad specialiająją Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą (SBMŪRFP) būtų skiriama ne mažiau kaip 30-40% SBMŪRFP lėšų privačių miškų reikmėms. O šiai programai lėšas siūlėme akumuluoti, perskirstant dalį iš privačių miškų valdytojų dabar sumokamų mokesčių už parduotą medieną, dalį lėšų skiriant privačių miškų bendrosioms reikmėms O tam reikia, kad lėšos iš privačių miškų į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą būtų įtraukiamos nuo 2015 metų, iki tol nustatant aiškią tvarką privataus miškų ūkio bendrųjų reikmių finansavimui Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programoje.

A.Gaižutis pareiškė, kad parlamentaro kalbos apie miško kelių priežiūros finansavimą tėra skambūs žodžiai, kurie esą klaidina visuomenę. „Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos nebuvo skiriama nė lito valstybinių miškų kelių remontui ar priežiūrai, jau nekalbant apie privačių miškų kelius. Urėdijos keliams prižiūrėti kasmet iš kelių fondo gauna po 7–8 mln. litų, tačiau jų negali naudoti privačių miškų keliams tvarkyti“, – sakė LMSA vadovas.

Problema ta, kad miškuose yra daug kelių, kurie nepriklauso nei urėdijoms, nei savivaldybėms, nei miško savininkams. „Niekas nieko nedaro dėl tų kelių, kurie neturi šeimininkų. Jie tikrai yra netvarkingi, tik naujas mokestis šios problemos neišspręs. O jei keliai bus įtraukti į kieno nors balansą, tai greičiausiai į savivaldybių. Tad iš privačių miškų savininkų surinkti mokesčiai bendrosioms miškų ūkio reikmėms negalės būti naudojami niekam nepriskirtų arba savivaldybių balanse esančių miško kelių priežiūrai ar remontui“, – sakė A.Gaižutis.

Akivaizdus skirtumas

Vyriausybė pritarė, kad privačių miškų valdytojai turėtų prisidėti prie bendrųjų miško ūkio reikmių finansavimo. Tiesa, ji siūlė nedaryti to paskubomis, o tik atlikus išsamią su privačiais miškais susijusios mokesčių sistemos analizę, kaip tai numatyta Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programoje, kurią 2012 m. patvirtino konservatorių Vyriausybė.

Pasak aplinkos viceministro Lino Jonausko, mokestis, kuriuo norima apmokestinti privačius miškų savininkus, turi būti pagrįstas skaičiavimais. Tačiau atlikus tokius skaičiavimus, miškus valdantiems privatiems juridiniams asmenims gali būti uždėti dar didesni mokesčiai, siekiant suvienodinti urėdijų ir privačių įmonių mokamus mokesčius.

Aplinkos ministerija palygino, kiek už tą patį sąlyginį plotą mokesčių sumoka privatūs miškų savininkai, miškus valdančios privačios įmonės ir urėdijos. Paaiškėjo, kad fiziniai asmenys už tą patį plotą mokesčių sumoka du kartus mažiau, o privačios įmonės net 10 kartų mažiau nei urėdijos.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Išsamios mokamų mokesčių palyginamosios analizės iki šiol nėra atlikta, o viceministro minimas aplinkos ministerijos specialistų paskubomis parengtas "Sąlyginis teorinis privačių miškų savininkų ir VĮ miškų urėdijų specifinio apmokestinimo palyginimas", rengiantis susitikimui su LMSA atstovais, švelniai sakant, yra netikslus, sąlyginis ir teorinis. Apie mokestinę naštą išsamiau pasisakė LMSA pirmininko pavaduotojas K.Šiaulys čia...>>>

„Taigi, miškus valdančių valstybinių ir privačių įmonių sumokamų mokesčių skirtumas – akivaizdus. Juos reikėtų sulyginti. Tačiau asmeniškai nesiūlyčiau papildomai apmokestinti privačių miškų savininkų, jų valdomas vidutinis miško valdos dydis tesiekia daugiau nei 3 hektarus. Šių žmonių nevertėtų papildomai apkrauti mokesčiais“, – sakė L.Jonauskas.

Išdarko kelius

Netikėtai atsiradęs naujas mokestis išgąsdino visus miškų savininkus. „Apie naują mokestį kalba, bet niekas nepaaiškina, kaip jis bus skaičiuojamas. Jei miško neparduodi, jokios naudos negauni, tik priežiūros išlaidas patiri. Už ką tada mokėti?“ – susirūpinimą dėl naujo mokesčio išsakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkas Vincentas Macijauskas, turintis keletą hektarų miško.

Aplinkos viceministras pabrėžė, kad dėl naujo mokesčio neturėtų nerimauti tie miškų savininkai, kurie neketina miško kirsti ir parduoti nenukirstą mišką. „5 procentus į valstybės biudžetą reikėtų mokėti tik gavus pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir parduotą nenukirstą mišką“, – aiškino L.Jonauskas.

Raseinių rajono ūkininkas sutiko, kad miško kelius būtina taisyti. „Privatininkai dabar turi galingos technikos, pasikrauna po 50 tonų ir taip išdarko kelius, kad jie tampa neišvažiuojami. Jie per daug nesuka galvos: į lauko pakraščiuos primėto rąstų, bet kada veža medieną, nežiūrėdami, ar pašalę, ar pažliugę“, – sakė V.Macijauskas.

Pilną Vidos Tavorienės straipsnį "Užguls nauji mokesčiai" rasite portale Valstietis.lt čia...>>>