Naujienos

Prezidentės vetuoto Miškų įstatymo nuostatos vertinamos įvairiai: nuo visiškos nesąmonės iki absoliutaus gėrio

Neseniai miškininkai apsidžiaugė, kai Seimas, svarstydamas Miškų įstatymo pataisas, priėmė visai nenumatytą svarstyti nuostatą dėl stabilaus valstybinių miškų urėdijų skaičiaus - 42 - tiek, kiek yra dabar.  [...] Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašė Miškų įstatymo pataisų ir grąžino jas Seimui persvarstyti. Gal Prezidentei užkliuvo Seimo nustatytas būtent nekintamas valstybinių miškų urėdijų skaičius?,- domisi "Ūkininko patarėjas" 2015-05-09 (Nr. 55).

Šeštadienio numeryje „Ūkininko patarėjo“ žurnalistas Polikarpas Ragožis  teiraujasi Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos, Vyriausybės atsakingų pareigūnų, miškininkų visuomeninių organizacijų bei miškininkystės mokslų atstovų nuomonės dėl miškų valdymo pertvarkos. Kviečiame susipažinti su keletu pasisakymų.

 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas SALAMAKINAS: „Aš laikiausi ir laikysiuosi tokios pat pozicijos. Manau, kad miškų valdymo reforma yra visiškai neparengta, nenaudinga nei valstybei, nei žmonėms, nei visai struktūrai. Mes tiek metų išlaikėme 42 urėdijas ir Lietuva buvo pripažinta kaip geriausiai miškus tvarkanti šalis pasaulyje. Buvęs generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas sakė, kad dabartinės valdymo struktūros variantas yra optimalus, viskas vyksta gerai. Urėdijos ne tik miškus sodina, bet ir tvarko kelius, saugo girias nuo gaisrų. Be to, atlieka ir socialinę funkciją, bendrauja su žmonėmis, seniūnijomis.

Staiga pasikeitęs generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis sako, kad dabar reikia palikti devynias arba vieną urėdiją. Aš prašiau pateikti ekonominius skaičiavimus. Bet negavau jokių skaičiuočių. Viename rašte buvo aiškinama, kad, sujungus kelias urėdijas, neva susidarys geresnės sąlygos panaudoti buldozerį keliams taisyti. Ar tai argumentai? Mes (Seimas) neuzurpuojame Vyriausybės teisės didinti arba mažinti urėdijų skaičių. Jeigu Vyriausybė nori pakeisti šį skaičių, prašau - keiskite. Tegul aplinkos ministras ateina į Seimą, pateikia visus skaičiavimus, kas bus' geriau palikus tik 9 urėdijas arba tik vieną. Ir tuomet Seimas, kaip tautos atstovybė, priims sprendimą. Parlamentas nėra neprotaujanti institucija, kuri nesuprastų, ką reikia daryti. Bet kai vienas ar du žmonės pradeda spręsti, nieko neišeis. Aplinkos ministras sako, kad jam būtų geriau, jeigu liktų 10 urėdijų, o generaliniam urėdui labiau patiktų devynios. Po poros savaičių išgirstu, kad būtų geriausia viena urėdija. Atsiprašau, taip valstybė nevaldoma. Tai yra visiškas anachronizmas. Net Seimo Aplinkos apsaugos komitetui nebuvo pateikta jokių argumentų, dėl ko tai norima daryti. Jeigu siekiama kažką griauti, pataikaujant stambiesiems medienos perdirbėjams, tai ir sakykite, kad jiems parsidavėte. Kitos priežasties nematau. Na, o kad pataisytas Miškų įstatymas grąžintas persvarstyti, galiu pasakyti, jog gerbiu Prezidentės valią. Mes Seime dar atidžiau padiskutuosime šia tema.“

 

Generalinis miškų urėdas dr. Rimantas PRŪSAITIS: "Iš kur žiniasklaida žino, kad numatoma palikti tik devynias urėdijas? Ta viziją kuri pateikta premjerui, atsiradusi 2009 metais. Dabar sudaryta aplinkos ministro darbo grupė, kuri tuos klausimus spręs. Kokia mano nuomonė dėl pertvarkos, pasakysiu, kai grįšiu po atostogų. Dabar aš atostogauju, paskambinkite už savaitės.“

 

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, ASU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. Edmundas BARTKEVIČIUS: „Devynių urėdijų skaičius valstybinių miškų pertvarkos projektuose atsirado skubotai. Seimas į tokį siūlymą sureagavo labai audringai ir į nutarimą įrašė 42 urėdijas. Miškininkų sąjungos nuomone, reikia laiko diskusijoms. Galėtume kalbėti ir apie vieną valstybinę miškų įmonę su keliais padaliniais, kaip yra Lenkijoje. Skubotai reformai nėra priežasties. Sumažinus urėdijų skaičių keli šimtai miškininkystės specialistų liktų be darbo, o visuomenė reikštų nepasitenkinimą, nes girininkai laikomi kaimo šviesuoliais.“

 

Ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė JUOZAITIENĖ: „Dabar nagrinėjama valstybinių miškų urėdijų pertvarka. Tuo rūpinasi ir premjeras. Svarbu, koks būtų ekonominis efektas, jei urėdijų skaičius būtų sumažintas. Taip pat nagrinėjama, kokios urėdijų skaičiaus mažinimo priežastys, kokios būtų pasekmės. Pertvaika ne pradėta, o tik projektuojama. Premjeras sako, kad reikalinga efektyvinti urėdijų veiklą. O kad įstatyme nurodyta, koks turi būti stabilus urėdijų skaičius, labai keistas variantas. Dažniausiai valstybinių įmonių skaičius į įstatymą neįrašomas. Aplinkos ministras ir generalinis urėdas mums pristatė savo vizijas, kaip kiekvienas jų įsivaizduoja urėdijų veiklos efektyvinimą. Po to Seime parlamentaro Andriaus Palionio pasiūlymu į Miškų įstatymą buvo įrašytos 42 urėdijos. Kadangi Prezidentė vetavo priimtas nuostatas, Seimas turės svarstyti tą klausimą iš naujo. Urėdijoms, kurioms bus sunku išgyventi, reikės rasti išeitį. Niekas negali būti užtikrintas, kad visos dabar esančios urėdijos išgyvens. Gyvenimas eina į priekį. Reikia mąstai, kad urėdijos dirbtų efektyviai, tinkamai išnaudotų techniką. Būtina spręsti, ar visa tai palikti su 42 urėdijomis, ar vis dėlto reikia pertvarkos. Bet tam turės būti atlikti skaičiavimai, išklausytos pačių urėdų nuomonės.“

 

Miškininkas prof. habil. dr. Romualdas DELTUVAS: „Valstybinių miškų valdymo struktūros pertvarkymo studija atlikta seniai. Prezidentė yra teisi, nes įstatyme fiksuoti urėdijų skaičių vadybine, rinkos ekonomikos prasme yra nesąmonė. Urėdija yra gyvas organizmas, galintis geriau ir blogiau dirbti. Apskritai rašyti įstatyme devynias ar vieną urėdiją taip pat nėra prasmės. Manau, kad turi būti suteikta teisė Vyriausybei spręsti dėl kiekvieno atvejo ir kiekvienos urėdijos. Mano nuomone, visos urėdijos turėtų teisę egzistuoti, jeigu jos sėkmingai atsiskaito su valstybe ir vykdo visus Miškų įstatyme nurodytas funkcijas. Na, o kalbant apie grupės mokslininkų parengtą „Valstybės įmonių miškų urėdijų valdymo ir vykdomų funkcijų kompleksinio miško ūkio kontekste, įvertinant privačių miško savininkų konsultavimo ir paslaugų jiems teikimo plėtros galimybes, optimizavimo studiją“, dabar nelabai gerai atsimenu, nes man, išėjusiam į pensiją, jau neaktualus šis klausimas. Siūlyčiau vieną iš variantų, kad urėdijų skaičių reikėtų mažinti pamažu. Jeigu urėdijos dirba silpnai, jeigu jos netenkina reikalavimų, nevykdo kirtimų normos, jeigu nepakanka pajamų privalomiesiems darbams atlikti, tokias urėdijas reikia tvarkyti arba prijungti prie stipresnių. O kalbant apie dabartinį urėdijų skaičių, burbulai keliami be reikalo. Mano nuomone, kol kas nieko keisti nereikia. Teko girdėti, kad jau penkios ar šešios urėdijos atsidūrusios ant ribos, o kitais metais jų gali būti dar daugiau. Jeigu urėdijos neišgyvena, reikia jas tvarkyti. Dar kartą sakau, kad įstatymu nustatyti urėdijų skaičių yra visiška nesąmonė.“

 [...]

Visą Polikarpo Ragožio straipsnį  "Pusė miškininkų bus išvaryti į palaukę?" skaitykite "Ūkininko patarėjo" 2015-05-09  Nr.55 (7 psl.)