Naujienos

dr.(HP) St.Mizaras: Šešėliai miškų politikoje

Turime ženklius rezervus racionalizuojant medienos naudojimą. Tuo tarpu Lietuvos miškų politika iki šiol modeliuojama remiantis tik miškų naudojimo ir gamtosaugos aspektais, o didžiausią pridėtinę vertę miško žaliavų pagrindu kuriantis medienos pramonės sektorius lieka nuošalyje. 17-ios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane turėtų atsirasti šešėlį miškų ūkyje mažinančių priemonių. Tarp jų ir mokesčių mažinimo. Visų pirma, papildomo 5 proc. mokesčio privačių miškų savininkams už žaliavinę medieną panaikinimas,- pataria 75-jį gimtadienį šį ketvirtadienį (2017-01-05) paminėsiantis žinomas šalies miškininkas-ekonomistas,  LMSA Garbės pirmininkas dr.(HP) Stasys Mizaras.

Nuotr.: Stasys Mizaras

LMSA komentaras: gerb. dr.(HP) St.Mizaro straipsnis, kuriame autorius išsako savo asmeninę nuomonę ir pastebėjimus,  neabejotinai iššauks platesnę diskusiją. Dalis autoriaus minimų anksesniaisiais metais miškų ūkyje fiksuotų negerovių (pavyzdžiui, dėl didelių skirtumų medienos tūrio apskaitoje ir kt.) jau sulaukė konkrečių miškų žinybos sprendimų, kurie straipsnyje neanalizuojami. Dalis žiniasklaidoje minimų paskirų atvejų negali būti vertinami, kaip vyraujančios tendencijos. Tačiau kaip signalai diskusijai, tolesnei analizei įvardintos probleminės sritys tikrai naudotinosi. Tikimės, kad Seimo, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos specialistų šiuo metu rengiami sprendimai bus priimami tik po plačios diskusijos. Kaip teisingai pastebi šio straipsnio autorius, kas iki šiol "Vienas iš didžiausių Lietuvos miškų politikos formavimo trūkumų yra nesilaikymas visų suinteresuotų miškų sektoriaus plėtra grupių dalyvavimo, bendradarbiavimo, holistinio ir tarpžinybinio požiūrio principų."
Kviečiame mūsų portalo lankytojus susipažinti su autoriaus nuomuone ir pateikti savąją. Juk visi esame suinteresuoti, kad šešėlių miškų politikoje nebūtų.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą  miškų politikos kryptis nustato Seimas. Vienas iš Seimo tvirtinamų dokumentų, kuriuose atsispindi miškų politikos kryptys, yra vyriausybių programos. Miškų politikos kryptys pateiktos ir dabartinės septynioliktosios Vyriausybės programoje. Be visuotinai priimto darnaus miškų ūkio, derinančio ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas, deklaravimo pateikiama keturiolika miškų politikos krypčių (pavadintų priemonėmis). Tai skirtingo masto ir reikšmės krypčių rinkinys. Kai kurioms iš jų (pvz., plynų kirtimų plotų mažinimas, miškuose esančių istorinių vietų puoselėjimas) vargu ar derėtų būti vyriausybės programoje. Esant reikalui, tai žemesnio lygio miškų politikos dokumentų objektas.

Visas kryptis galima sąlyginai suskirstyti į kelias grupes: teisinės bazės tobulinimas, valstybinių ir privačių miškų valdymo modelio tobulinimas, medienos pramonės skatinimas, aplinkosaugos problemų sprendimas.

Tokios priemonės, kaip viešųjų interesų atstovavimo valstybinių miškų įmonėse, grąžos už valstybės naudojamą turtą didinimas, rezervinių miškų sutvarkymas, savivaldybių vaidmens didinimas naudojant valstybinius miškus, gali būti priskirtos valstybinių miškų modelio tobulinimo tikslų grupei.

Priemonės, suteikiančios daugiau teisių naudojant medžioklės plotus žemės ir miško savininkams, tiesioginių ES išmokų miškų savininkams už miško priežiūrą ar reglamentuotą naudojimą siekimas, priskirtinas privačių miškų valdymo modelio tobulinimui.

Medienos priemonės  problemų sprendimo tikslams artimi siekiai išsaugoti darbo vietas medienos pramonėje, prioritetinės investicijos į modernią Lietuvos medienos ir biotechnologijų pramonę bei biomasės energetiką, valstybinės reikšmės miškų naudojimas tik vietinei medienos pramonei, žaliavinės medienos eksporto pakeitimas į didesnės pridėtinės vertės gaminių eksportą.

Aplinkosauginių tikslų blokas – tai tausojančios medžioklės principų įgyvendinimas, miškuose esančių istorinių ir atmintinų vietų išsaugojimas ir puoselėjimas, plynų kirtimų ir miškų monokultūrų plotų mažinimas, baudų už miško paklotei ir gyvajai gamtai padarytą žalą išmokėjimas miško savininkui, aplinkosauginių išmokų miškuose susiejimas su ilgalaikiais įsipareigojimais.

Tai bene daugiausia dėmesio miškams skirianti Vyriausybės programa. Ankstesnėse programose miškų ūkis dažnai likdavo kitų veiklos sričių šešėlyje. Pavyzdžiui, dvyliktosios vyriausybės (2001-2004 m.) visos miškų politikos kryptys tilpo į tris eilutes (Didinti šalies miškingumą. Parengti ilgalaikę Miškų ir miškų ūkio programą, skatinančią ūkininkus ir žemės savininkus sodinti miškus netinkamose žemės ūkiui ir nederlingose žemėse. Vykdyti vientisą ir kompleksišką miškų apsaugą, naudojimą ir atkūrimą).

Naujos programos tikslų įgyvendinimas daug priklausys nuo programos įgyvendinimo priemonių plano ir dėmesio jam. Siekiant programoje deklaruojamo ekonominių, ekologinių ir socialinių miškų funkcijų suderinamumo svarbūs yra miškų ūkio efektyvumo didinimo uždaviniai: valstybinio miškų ūkio valdymo pertvarka, medienos išteklių naudojimo racionalizavimas, medienos pramonės plėtra, šešėlinės ekonomikos mažinimas.

Valstybinio miškų ūkio valdymas

Valstybinių miškų valdymo tobulinimo tikslai buvo ir ankstesnių vyriausybių programose.

Dar 15-osios vyriausybės (2008-2012 m.) programos įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta iki 2010 m. I ketvirčio įgyvendinti ūkiniu ir valdymo požiūriu efektyvų miškininkavimo valstybiniuose miškuose modelį, numatantį valstybės įmonių miškų urėdijų stambinimą, ilgainiui pertvarkant jas į gyvybingus miškininkavimo valstybiniuose miškuose vienetus.

Vėlesnė šešioliktoji vyriausybė (2012-2016 m.) deklaravo, kad pagrindiniai miškų valdymo klausimai šalyje yra išspręsti ir tolesnis valdymo klausimų koregavimas galimas tik esant neišvengiamam būtinumui. Seimas įtvirtino 42 miškų urėdijų skaičių. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija), pateikus išvadą dėl didelio valstybės įmonių miškų urėdijų skaičiaus, aukščiausiais valdymo lygiais buvo deklaruojama būtinybė atlikti išsamias valstybės valdomų įmonių, tarp jų ir miškų urėdijų, analizes, sudaryti darbo grupes, septynis kartus pamatuoti vienąkart nupjauti.

Buvo sudaryta komisija, kuri padarė išvadas (Adomaitienė, 2016), kad valstybinių miškų ūkinis valdymas turi būti organizuojamas orientuojantis į tokias miškų urėdijas, kurios ilgesnėje perspektyvoje išliktų ekonomiškai gyvybingos. Siūloma šiam tikslui taikyti du pagrindinius kriterijus: miškų urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas – ne mažiau kaip 25-30 tūkst. ha, priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio bei stabilios dviejų dešimtmečių laikotarpio metinės kirtimų apimtys – ne mažiau kaip 100 tūkst. ktm. Tačiau šių pertvarkos kriterijų pagrįstumas, naudos – išlaidų analizė lieka neatskleisti. Kyla klausimas, kodėl 25-30 tūkst. ha, o ne 100 tūkst. ha arba visi miškai?

Jau yra ir naujos valdžios atstovų pareiškimų apie miškų valdymą. Aplinkos ministras K. Navickas teigė, jog reikia mažinti miškų urėdijų skaičių ir išbraukti iš miškų įstatymo ten įtvirtintą 42 miškų urėdijų skaičių. Tokiai minčiai pritarė ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K.Mažeika (Davidonytė, 2016). Be to, Aplinkos ministras K. Navickas teigė (Morkevičienė, 2016), kad reformuojant valstybinį miškų ūkį dviračio nereikės išrasti: pvz., Suomijos valstybinių miškų sistema yra panaši į Lietuvos, ten jiems taip pat patikėta daug aplinkosaugos funkcijų, galima remtis jų pavyzdžiu. Iš tikrųjų Suomijos valstybiniuose miškuose išspręstos mums aktualios valstybinių miškų valdymo problemos ir jų patirtis gali būti naudinga Lietuvai. Suomijos valstybiniuose miškuose organizaciniai atskirtos komercinės ir aplinkosauginės veiklos. Miškų ūkio komercinę veiklą prižiūri Žemės ir miškų ūkio, o aplinkosauginę – Aplinkos ministerijos. Miškų ūkio komercinė veikla yra pelninga: dividendai valstybei sudaro trečdalį pajamų. Aukštas darbo našumas: 3,5 mln. ha miškų, kasmet kertant 6 mln. m³, dirbo 300 tarnautojų ir 430 miško darbininkų (2015 m.). Vyrauja rangovinis gamybos organizavimas.

Yra didelė miškų valdymo modelių įvairovė. Norint parengti kokybišką miškų politikos įgyvendinimo priemonių plano dalį dėl valstybinio miškų ūkio pertvarkos jo rengėjams tektų skubiai išanalizuoti įvairius galimus miškų valdymo modelius, pateikiant aiškius kiekvieno iš jų efektyvumo argumentus, padedančius apsispręsti sprendimus priimantiems politikams. Organizacinės struktūros reikalingos konkrečioms funkcijoms atlikti, todėl pirmas žingsnis turėtų būti miškų ūkio valdymo struktūrų auditas: darbų sąrašų kiekviename struktūriniame elemente optimizavimas, pašalinant nereikalingus ir besidubliuojančius, jų darbo imlumo nustatymas ir reikalingo personalo skaičiaus pagrindimas. Lietuvos valstybinio miškų ūkio valdymas su savo personalo skaičiumi (tarp jo ir per 40 buhalterijų), lyginant, pavyzdžiui, su Suomijos, turi daug tobulėjimo rezervų. Miškų administravimo pertvarka sietina ne tik su miškų urėdijų (VMT, GMU, MD) personalo skaičiaus bei funkcijų optimizavimu.

Medienos naudojimo racionalizavimas

Šalies miškų statistikoje neskelbiami medienos išteklių naudojimo nuo kelmo iki sortimentų pardavimo balansai. Nacionalinė miškų inventorizacija nustato pagal kelmus iškertamos medienos tūrį. Skelbta (AM, VMT, 2009), kad 2003-2008 m. kasmet buvo kertama apie 10 mln. m³. Lietuvos miškų statistikų duomenimis tais metais visuose miškuose iškirsta vidutiniškai kasmet 6,2 mln. m³. Tai pakankamai didelis skirtumas, kuris turėjo būti išanalizuotas. Išryškėjo labai žemos likvidinės medienos išeigos 2014 m. pagrindiniuose kirtimuose kai kuriose miškų urėdijose: Joniškio – 66,9 proc., Mažeikių – 66,0, Panevėžio – 61,5, Šiaulių – 59,2, Telšių – 65,8, Utenos – 65,6 proc. (VMT, 2015). Dėl įvairių priežasčių miškuose susikaupė perbrendusių medynų. Dažniausiai mažai paklausių. Valstybiniuose miškuose jie sudaro 18 proc. visų brandžių medynų eksploatacinio fondo medynų ploto. Daugiausia beržynų (36 proc.), drebulynų (18 proc.), juodalksnynų (14 proc.), (VMT, 2015). Privačiuose miškuose dar yra veik 20 mln. m³ brandžių ir perbrendusių drebulynų bei baltalksnynų.

Svarbu ne tik kuo pilniau panaudoti medynų tūrius, bet ir su kuo mažesnėmis sąnaudomis. Miškų urėdijų medienos ruošos savikaina veik ketvirtadaliu didesnė nei kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje (Prūsaitis, 2016). Tai ženklus rezervas racionalizuojant medienos naudojimą.

Medienos pramonės plėtra

Vienas iš didžiausių Lietuvos miškų politikos formavimo trūkumų yra nesilaikymas visų suinteresuotų miškų sektoriaus plėtra grupių dalyvavimo, bendradarbiavimo, holistinio ir tarpžinybinio požiūrio principų. Miškų ūkis yra žaliavų šaltinis medienos pramonei, kuri formuoja medienos paklausą. Tik medienos pramonės plėtra gali užtikrinti perbrendusių medynų panaudojimą, medynų ugdymą bei neapdorotos medienos neeksportavimą. O investicijos į medienos pramonę neskatinamos. Atvirkščiai, sužlugo arba persikėlė į kitas šalis celiuliozės-popieriaus bei plokščių gamyklų statybos Lietuvoje idėjos. Lietuvos miškų politika modeliuojama tik remiantis miškų naudojimo ir gamtosaugos aspektais, o didžiausią pridėtinę vertę miško žaliavų pagrindu kuriantis medienos pramonės sektorius lieka nuošalyje.

Šešėlinė ekonomika miškų ūkyje

Neatidėliotinu naujos vyriausybės prioritetu deklaruojamas šešėlinio verslo pažabojimas. Dabartinėje galiojančioje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programoje nėra netik šešėlinės ekonomikos miškų ūkyje mažinimo priemonių, bet nėra net tokio žodžio. Atliekant šešėlinės ekonomikos apraiškų miškų sektoriuje kokybinę analizę įvairių visuomenės informavimo šaltinių apžvalgos metodu (Bitinas ir kt., 2008) aiškėja, kad tokių apraiškų gali būti. Pateikiame miškininkų, korespondentų, ekspertų, valstybės tarnybų ar tarnautojų teiginių bei pastebėjimų.

• Tyrimo rezultatai rodo, kad šiame sektoriuje yra paplitusi kyšininkavimo praktika. Neteisėto atlygio davimas kontroliuojančių institucijų pareigūnams įgalina vykdyti kirtimus pažeidžiant įstatymus ir išvengti atsakomybės. Be to, tokie kirtimai niekada nebus įtraukiami į oficialią neteisėtų kirtimų statistiką. Didelį LGF (Lietuvos gamtos fondas) susirūpinimą kelia tai, kad absoliuti dauguma (86 proc.) respondentų, kaip didžiausią kliūtį sektoriaus vystymuisi nurodo privilegijuotas, pareigūnų globojamas įmones. Jos gali nesilaikyti įstatymų ir likti nenubaustos. Tai stabdo atsakingos veiklos principais grindžiamo miškų sektoriaus plėtrą. Privilegijuotų įmonių buvimas iškraipo verslo aplinką, sudaro sąlygas nelygiai konkurencijai, teisėtai dirbančioms įmonėms trukdo įgyvendinti atsakingų pirkimų politiką bei patikimus medienos gaminių kilmės auditus (Stončius, 2006).
• Ar tik nebus valstybiniuose miškuose šaknis suleidusios ir kai kurios privačios struktūros. Matyt kažkam naudinga, kad tarsi kol kas egzistuoja „visų arba niekieno” valstybinių miškų sistema (Vainienė, 2010).
• Šešėlinis verslas privačiuose miškuose prasideda nuo prastos medienos apskaitos. Kiek medienos pagaminama tokiose biržėse, kažkodėl niekas nesidomi. Yra tik šiokia tokia kertamo miško tūrio apskaita, kai išrašomi kirtimo leidimai. Tačiau niekas nesivargina patikrinti, ar tikrovėje pagamintos medienos kiekis yra bent arti to, koks nurodytas leidime. Kita vertus, tas asmuo, kuris apskaičiavo medienos kiekį kertamoje biržėje, t. y. teikė taksavimo paslaugas, jokios atsakomybės neprisiima. Štai taip ir susidaro milžiniškas neapskaitytos arba nelegalios medienos kiekis, kuris vėliau pereina visą technologinę perdirbimo grandinę. Ją, žinoma, lydi šešėlinių pinigų srautas (Bielskis, 2010).
• Didėjant malkų paklausai privačiuose ir valstybiniuose miškuose vis dažniau aptinkama nelegalių darbininkų. Per pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, net 10 kartų išaugo nustatytų nelegalių darbuotojų miškininkystės ir medienos ruošos įmonėse skaičius. Net 18 ūkio subjektų aptiktas 41 nelegalus darbuotojas (Stanišauskas, 2012).
• Valstybei priklausančius miškų plotus urėdijos tvarko ne itin ūkiškai – Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, urėdijose patikrinusi 2014 m. biržių (plotų, kuriuose vykdomi miško kirtimai) matavimus, nustatė beveik pusės milijono kubinių metrų stataus (nenukirsto) miško trūkumą. Skaičiuojant vidutinėmis kainomis, valstybė dėl to šiemet gali negauti apie 50 mln. Lt pajamų (Verslo žinios, 2014).
• Sufabrikuoti plyni „sanitariniai” iki būklinio skalsumo „išugdyti”, o po to kaip „būkliniai” iškirsti einamieji kirtimai, „pritempinėjimai” iki brandaus amžiaus ar rūšinės medynų sudėties „koregavimo”, kad galima būtų daugiau pakirsti ar iškirsti. Iš ties liūdna, bet turbūt kažkas kažką dengia, kažkas kažkam moka, kažkas užsimerkia akis ir vėl tas pats nuvalkiotas žodis „korupcija” (Garbačiauskas, 2015).
• Skaitau, girdžiu, kad mūsų (VMT) darbuotojai „ima”. Tai aš klausiu –„kas jiems „duoda”? Neduok, tai ir neims” (Zolubas, 2015).
• Patikrinimo metu nustatyta viena nedeklaruota lentpjūvė, rasti 2 nelegalūs darbuotojai. Nustatyta medienos trūkumai ir apvalios medienos apskaitos pažeidimai (GMU, 2016).
• Apklausos respondento įvardinta problema: korupcija inspektorių (VMT) lygyje (beje per pastaruosius 10 metų tikrai pastebimai sumažėjusi) (AM, Factus, 2016).
• Urėdijų sistema dažnai vadinama tam tikru korupcijos židiniu. Duomenys, jog Lietuvos miškų sistemoje yra 25 proc. šešėlio per daug nestebina (Grynas.lt, 2016).
• Pasamdytam darbininkui galima mokėti minimalų atlyginimą, neduoti saugių drabužių, šalmo, bet tai kvepia šešėline ekonomika, nes, įskaičiavus visas sąnaudas į tuos 22 eurus, be „šešėlio” neįmanoma padaryti (Nagulevičienė, 2016).
• Mokesčių inspekcija išaiškino miškininkystės paslaugų bendrovę, kuri kirto ir pardavinėjo akcininkų mišką, savininkams atseikėdama didžiąją dalį gautų pajamų, o įmonei palikdama veiklos sąnaudas. Bendrovė nedeklaravo iš viso per 200 tūkst. eurų PVM apmokestinamų pajamų, gautų už miško savininkams suteiktas medienos ruošos paslaugas (VMI, 2016a).
• Pastebima, kad pajamų, gautų už miškotvarkos projektus, neapskaitymo rizika ypač didelė tuomet, kai užsakovai yra fiziniai asmenys. Nustatyta atvejų, kai už miškotvarkos projektus gautos pajamos nėra apskaitytos ar deklaruotos. Medienos sektorius pasižymi nemaža rizika vengiant apskaityti, deklaruoti bei sumokėti privalomus mokesčius (VMI, 2016b).
• Praėjusiais (2015 m.) VMI pasitikėjimo telefonu 1882 iš viso gauta per 200 pranešimų apie galimus mokestinius pažeidimus gamybos iš medienos, medienos apdirbimo ir logistikos sektoriuose (VMI, 2016c).

Sąrašą būtų galima tęsti. Tai rodo, kad šešėlio problema miškų sistemoje egzistuoja. Pagrindinės jos apraiškos yra neapskaitomos ir nedeklaruojamos pajamos bei nelegalus darbas.

Konkrečių tyrimų duomenų apie šešėlinę ekonomiką Lietuvos miškų sektoriuje nedaug. Statistikos departamentas skelbė, kad 2002 m. miškininkystėje ir medienos ruošoje nedeklaruotų pajamų buvo 35,6 proc. (Bertaitytė, 2006). Miškų sektoriaus žvalgomojo tyrimo, atlikto „Transparency international” Lietuvos skyriaus ir Lietuvos gamtos fondo 2006 m. duomenimis, apklausus 342 respondentus, 68 proc. iš jų nurodė, kad yra praktika, kai įmonės perka neapmokestinamą medieną (Transparency international, 2006). Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis miškininkystėje ir medienos ruošoje nelegaliai dirbusių asmenų skaičius 2009-2016 m. metais buvo 4-8 proc. (VDI ir kt., 2015; VDI, 2016).

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane turėtų atsirasti šešėlį miškų ūkyje mažinančių priemonių. Tarp jų ir mokesčių mažinimo. Visų pirma, papildomo 5 proc. mokesčio privačių miškų savininkams už žaliavinę medieną panaikinimas.

dr.(HP) Stasys Mizaras
2017 m. sausis

Daugiau informacijos:

1. Adomaitienė A. 2016. Reforma pribrendo. Miškai. Nr. 11.
2. AM, Factus. 2016. Privačių miško savininkų statistinė apklausa. Tyrimo ataskaita. 137 p. [žiūrėta 2016-12-23]. Prieiga per internetą: http://www.am.lt/VI/files/0.901127001482410402.pdf
3. AM, VMT.2009. Lietuvos nacionalinė miškų inventorizacija 2004-2008 m. Miškų ištekliai ir jų kaita. Kaunas. 88 p.
4. Bertaitytė S. 2006. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ir jos vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius. 62 p. [žiūrėta 2016-11-18]. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20070109_140442-95902/DS.005.0.01.ETD
5. Bielskis S. 2010. Miške po medžiais šešėlinis verslas. Šilo karčema [žiūrėta 2014-09-17]. Prieiga per internetą: http://www.silokarcema.lt/index?article=18058/17630/23809
6. Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V. 2008. Kokybinių tyrimų metodologija. Klaipėda. 304 p.
7. Davidonytė B. 2016. Naujoji valdžia planuoja smarkiai didinti vieną mokestį [žiūrėta 2016-12-08]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=73113374
8. Garbačiauskas A. 2015. Esame medienos augintojai [žiūrėta 2016-12-20]. Prieiga per internetą: http://www.pmsa.lt/veidai-miske/page145
9. GMU. 2016. „Mediena 2016” akcijos metu medienos apskaitos kontrolieriai nustatė šiurkščių pažeidimų [žiūrėta 2016-09-27]. Prieiga per internetą: http://www.gmu.lt
10. Grynas.lt. 2016. Atviras generalinio urėdo interviu: kokį korupcijos mastą slepia Lietuvos miškai? [žiūrėta 2016-01-26]. Prieiga per internetą: http://grynas.delfi.lt/archive/print.php?=70211846
11. Markevičienė E. 2016. Būsimasis aplinkos ministras pertvarkas žada statybų ir atliekų sektoriuose. Verslo žinios 2016 m. gruodžio 7 d.
12. Nagulevičienė I. 2016. Moka mažai, pasiima daug. Miškai. 2016 m. lapkritis. P.50-52.
13. Prūsaitis R. 2016. Gamybinės ir ekonominės  miškų urėdijų aktualijos ir realijos, prioritetiniai ateinančiųjų, 2017-ųjų metų uždaviniai [žiūrėta 2016-12-27]. Prieiga per internetą: http://www.gmu.lt/naujienos/nid.5001
14. Stanišauskas G. 2012. Malkų kainas muša nelegalūs kirtėjai. Valstiečių laikraštis. 2012 m. kovo 21 d.
15. Stončius D. 2006. Korupcija ir skaidrumo trūkumas– didelė kliūtis atsakingam Lietuvos miškų naudojimui [žiūrėta 2016-12-20]. Prieiga per internetą: http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=37
16. Transparency international. 2006. Miškų sektoriaus skaidrumo žvalgomojo tyrimo pristatymas. Vilnius. 18 p. [žiūrėta 2016-11-16]. Prieiga per internetą: http://www.transparency.lt/wp-content/uploads/2015/10/misku_sektoriaus_skaidrumo_zvalgomasis_tyrimas-1.pdf
17. Vainienė R. 2010. Kas gaudo miškų naudą? [žiūrėta 2010-02-27]. Prieiga per internetą: http://savasukis.lt/naujienos/1608-rvainiene-kas-gaudo-misku-nauda.htm
18. VDI ir kt. 2015. Šešėlinė ekonomika. Kontrolės rezultatai ir tendencijos. 2009-2014 m. Vilnius. 66 p. [žiūrėta 2016-11-20]. Prieiga per internetą: http://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_SeselineEkonomika.pdf
19. VDI. 2016. Informacija apie nelegalaus darbo apraiškų pagal ekonominės veiklos sektorius [žiūrėta 2016-11-20]. Prieiga per internetą: http://vdi.lt/Tekstai/Tekstai1.aspx?Tekstai_ID=70
20. Verslo žinios. 2014. Valstybės turto skiedros. Verslo žinios. 2014-05-14.
21. VMI. 2016a. Parduotas miškas skurdino „nuostolingą” įmonę, bet papildė savininkų kišenes [žiūrėta 2016-02-11]. Prieiga per internetą: http://vmi.lt
22. VMI. 2016b. Mokesčiai privačių miškų savininkams: VMI prie FM projekto „Mediena” įžvalgos [žiūrėta 2016-02-11]. Prieiga per internetą: http://www.forest.lt
23. VMI. 2016c. Alytaus ir Marijampolės medienos ruošėjai ir vežėjai sulauks ypatingo VMI dėmesio [žiūrėta 2016-11-16]. Prieiga per internetą: http://www.miskobirza.lt
24. VMT. 2015. Pagrindiniai kirtimai miškų urėdijose 2014 m. [žiūrėta 2015-10-29]. Prieiga per internetą: http://www.amvmt.lt/Naujienos/NewsDetails.aspx?&ID=692&MID=0
25. Zolubas P. 2015. Tarybinio ir kitokio mentaliteto palikimas miške [žiūrėta 2016-12-20]. Prieiga per internetą: http://www.pmsa.lt/veidai-miske/page14