Naujienos

NMA su socialiniais partneriais aptarė sektoriaus plėtros kryptis

Dalyvavome Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (NMA) šiandien, vasario 15 d. (penktadienį) vykusiame Interreg Europe programos Agrirenaissance projekto  socialinių partnerių susitikime [plačiau: https://www.nma.lt/…/projektai/2018-m-projektas-agrir…/16956]. Organizatoriai sukvietė viešojo sektoriaus, mokslo, verslo ir asocijuotų struktūrų atstovus aptarti sektoriaus plėtros krypčių, kas trukdo pasinaudoti teikiamomis galimybėmis ir plačiau diegti inovacijas, pasinaudojant mokslo ir technologijų pasiekimais aukštesnę vertė kuriančių produktų bei pasaugų gamybai.

Projekto trukmė- 4 metai, Lietuvą kaip partneris tarptautiniame konsorciume atstovauja NMA. O kad prasmingai pasinaudoti projekto teikiamomis galimybėmis, NMA ir buria nacionalinius projekto socialinius partnerius bendrai veiklai. 

Labai informatyvų, atvirą ir drąsų pranešimą padarė Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius. Jis pripažino, kad iki šiol didžioji dalis mokslui bei inovacijoms remti skirtų lėšų buvo naudojamos "procesui, o ne rezultatui" finansuoti, kad nedidelei valstybei Lietuvai yra per didelė prabanga mokslininkus vertinti tik pagal prestižiniuose mokslo žurnaluose skelbiamų straipsnių skaičių (tai svarbu, tačiau Lietuva dažniausiai tų mokslininkų tyrimų rezultatų nepanaudoja, o juos prisitaiko kitos, didžiosios, valstybės). Tad reikėtų perorientuoti tiek pastangas tiek ir vertinimą į didesnę pridedamąją vertę šalies gyventojų gerbūviui, ekonomikai kuriančių mokslinių inovacijų kūrimą, jų praktinį diegimą.

Mūsų asociaciją susitikime atstovavo LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis. Diskusijos metu aptarėme, kad miškų sektorius yra išties svarbus plėtojant bioekonomiką, nes miškuose sukaupta didžiulės apimtys biomasės. Visa, kas iki šiol buvo gaminama iš naftos, dabartinių technologijų dėka gali būti gaminama iš medienos. Ir ne vien plastikas ar degalai, tačiau medvilnę keičianti iš celiuliozės gaminama viskozė ir t.t. Miškai teikia daug maistui naudojamų gėrybių: sula, vaistinės žaliavos, grybai, uogos, medžiojamųjų gyvūnų mėsa ir t.t.

Kad lėšos būtų naudojamos efektyviai, į tas sritis, kuriose galima per artimiausius metus pasiekti didžiausią pridėtinę vertę ir būti konkurencingiems su sukurta produkcija tarptautinėse rinkose, LMSA pirmininkas siūlė pasinaudoti vadinamųjų technologinių platformų pagrindu visų kiekvieno sektoriaus svarbiausių dalyvių bendrai parengtomis to sektoriaus vystymosi strategijomis. Ir tik toms sritims prioritetiškai teikti projektinį finansavimą, paramos lėšas.

Kaip pavyzdį pateikėme Lietuvos Miškų sektoriaus nacionalinės technologijų platformos iniciatyva 2006 m. Lietuvos miškų instituto mokslininkų parengtą Lietuvos miškų sektoriaus galimybių studiją ir jos pagrindu- 2007 m. parengtą Lietuvos miškų sektoriaus vizija iki 2030 m., kurią Ūkio ministerija tuomet pripažino kaip gerai apgalvotą, suinteresuotų dalyvių koordinuotą veiklų visumą, skirtą padidinti miškų ūkio konkurencingumą ir našumą. Rezultatai buvo aptarti tarptautinėje konferencijoje LR Vyriausybėje [plačiau: /go.php/lit/susipazinkite-cia/281 ], bet tolesni politiniai sprendimai "pamiršo" viso sektoriaus suderintas vystymosi kryptis.

Šiuo metu sukurtas „Medienos produktų gamybos inovacijos” klasteris [/…/Ikurtas-Medienos-produktu-gamybos-…/5945] galėtų būti pagrindu atnaujinti daugiau kaip prieš dešimtmetį parengtus strateginius dokumentus ir taip prisidėti prie prioritetinių sričių plėtrai identifikavimo rengiantis naujam finansiniam 2020-2027 m.laikotarpiui.

Pasidalinome su kitomis organizacijomis ir informacija apie LMSA bei mūsų asociacijos narių vykdomus tarptautinius projektus per LIFE, HORIZON 2020 ir kl. programas.

Tikimės naudingo, rezultatyvaus bendradarbiavimo.