Naujienos
Seimo AAK posėdyje - atvira diskusija dėl rengiamų Miškų įstatymo pataisų
Šį trečiadienį (2019-03-13) Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje vyko atvira diskusija, kodėl Miškų ūkio konsultacinė taryba kovo 4 d. nepritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Miškų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama stipriai suvaržyti ūkinę veiklą miškuose. Kaip įvardino asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas, nėra jokio Aplinkos ministerijos projekto, o yra aplinkos viceministro Martyno Norbuto projektas, kurį pastarasis stengiasi visomis prieinamomis priemonėmis realizuoti. Tą patvrtino M.Norbutas, sakydamas, kad ministerija rengiasi vis vien teikti kontraversišką projektą instituciniam derinimui ir viešoms konsultacijoms.
Apibendrinant diskusiją "Dėl rengiamų Miškų įstatymo projektų bei Kirtimo taisyklių pakeitimų ir įgyvendinimo pasekmių vertinimo (parlamentinė kontrolė)", Seimo Aplinkos apsaugos komitetas protokoliniu sprendimu žadėjo kreiptis į Aplinkos ministeriją ir kitas institucijas dėl papildomos informacijos.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė, kad Miškų ūkio konsultacinė taryba nepritaria įstatymo pataisoms, nes jos parengtos nemokšiškai.
„Viską pasako tai, kad miškų ūkio konsultacinė taryba nepritaria siūlomoms įstatymo pataisoms, kaip parengtoms nemokšiškai ir neatsakant į daugelį mūsų keliamų klausimų, neatsižvelgiant į teikiamus siūlymus. (...) Mums nerimą kelia, kad jeigu bus įvedami apribojimai, kaip bus atlyginama, kompensuojama už patiriamus nuostolius, ir tai nėra vien mediena. Miškas yra kapitalas, nuosavybė, ir jei ruošiamasi įstatymo apribojimais sumažinti nuosavybės vertę ir paskui neatlyginti, tai yra nepriimtina“, – sakė A. Gaižutis.
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof.dr. Edmundas Bartkevičius paaiškino, kad Miškų ūkio konsultacinė taryba nepritarė AM paspartintu tempu stumiamoms Miškų įstatymo pataisoms, kadangi iki šiol nėra parengta mokslinių rekomendacijų, kaip derėtų tvarkytis išskirtose EB svarbos natūraliose miško buveinėse, o reali situacija tokia, kad 2/3 visų nustatytų saugotinų buveinių yra sutelkta miškuose, kuriuose ūkininkaujama. Net dvi iš mokslininkų sudarytos darbo grupės nustatė, kad tik 30 proc. miškų galima medžiapjūtę vykdyti neplynus kirtimus. Kitur gi dėl amžiaus, augaviečių, rūšinės struktūros ir kitų faktorių tinkamiausias miško stabilumui būtų dabartinis ūkininkavimas. Todėl dekanas kvietė saugoti mišką jį naudojant.
Rengiamo teisinio reglamentavimo pataisas pristatęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vadovas Donatas Dudutis diskusijos metu labai aiškiai pripažino, kad nacionalinės saugomos teritorijos nėra tapačios, kas vadinama saugomomis teritorijomis kitose Europos valstybėse, kur jos steigiamos ekologinių vertybių apsaugai. Lietuvoje nacionalinės saugomos teritorijos yra kompleksinės ir ekologinių vertybių apsaugai skiriama tik labai nedidelė jų dalis ...
Sunerimę dėl to, kad augantis supratimas apie tai, kiek Lietuvai kainuotų užsibrėžtų didelio masto draudimų įgyvendinimas, Aplinkos viceministrą palaikantys draudimų miškuose įvedimo šalininkai bandė kelti abejones, neva už draudomus bei apribojimus kompensacijos net nepriklauso.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Seimo pavasario sesijoje planuoja surengti klausymus dėl saugomų teritorijų ir greičiausiai dar grįš prie miškų temos.
AAK, vykdydamas parlamentinę kontrolę, prašo pateikti informaciją dėl Miškų įstatymo projektų bei Kirtimo taisyklių pakeitimo ir įgyvendinimo pasekmiųKovo 13 d. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl rengiamų Miškų įstatymo projektų bei Kirtimo taisyklių pakeitimų ir įgyvendinimo pasekmių vertinimo. Išklausęs Aplinkos ministerijos rengiamo Miškų įstatymo pakeitimo projekto pristatymą, komitetas vienbalsiai nutarė: 1. Prašyti Aplinkos ministerijos: 1) atlikti ir pateikti komitetui vertinimą dėl Seimo nario Lino Balsio registruoto Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2458 galimo poveikio ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais; 2) atlikti ir pateikti komitetui vertinimą dėl suderinto ir teikiamo Seimui Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (kurį rengia Aplinkos ministerija) galimo poveikio ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais; 3) pateikti komitetui informaciją dėl galimybės gauti lėšas iš Europos Komisijos kompensacijoms miško valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje (tiek privačioje, tiek ir valstybinėje) nustatytiems veiklos apribojimams išmokėjimo: - kam konkrečiai ir kokią finansinių poreikių sąmatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų 2021–2027 m. programai įgyvendinti Aplinkos ministerija teikia Europos Komisijai (tarp jų – apsaugos sutartims su miško savininkais ir valdytojais, inventorizuotų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugos auditui bei būklės stebėjimui, jų ribų nustatymui natūroje ir kt.); - kiek aplinkosauginių projektų ir kokiomis sumomis yra finansuojami ir numatomi finansuoti iš Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės lėšų; 4) pateikti informaciją, ar Buveinių direktyvos, dėl kurių keičiamas Miškų įstatymas ir kurios priimtos natūralioms buveinėms ir laukinei faunai ir florai išsaugoti ir jų būklei gerinti (1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013)), ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB nuostatų įgyvendinimas reikalauja uždrausti plynuosius miškų kirtimus. Kokie dar plačiai praktikoje taikomi būdai buveinių apsaugai numatomi šiose direktyvose? 5) pateikti komitetui ūkinį-teisinį valstybinio miškų valdytojo veiklos vertinimą, kaip abiejų anksčiau išvardintų teisės aktų projektų realizavimas paveiktų VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ būsimus atskaitymus į biudžetą, darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį, miškotvarkos planavimo ciklą, ilgalaikių įsipareigojimų tiekiant medieną ir gamtotvarkos priemonių vykdymą, investicijas į miškus, miškų atkūrimą ir įveisimą, miškų ugdymą, miško kelių tinklo ir priešgaisrinę miško priežiūrą; 6) atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija rengė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą Nr. XIIIP- 2031, kuriame nustatomi ribojimai miškų ūkinei veiklai ir kurie iš esmės skiriasi nuo ministerijos rengiamo Miškų įstatymo projekto ir jame siūlomų ūkinės veiklos ribojimų miškuose, komitetas nutarė prašyti ministerijos išreikšti vieningą nuomonę dėl to, kuriame įstatyme turėtų būti reglamentuoti ūkinės veiklos ribojimai ir kompensacinis mechanizmas už veiklos ribojimus miškuose. 2. Komitetas taip pat nutarė prašyti Miškų instituto: 1) pateikti įvertinimą dėl Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių 2011–2014 m. atlikto inventorizavimo Lietuvoje patikimumo (kiek yra žinomų nustatytų neatitikimų ir kokios to galimos priežastys); 2) dėl buveinių atrankai naudojamų kriterijų tinkamumo bei atitikimo Europos Sąjungos buveinių interpretacijos vadovui [angl. k.: Interpretation Manual of European Union Habitats ], realizuojančiam ES Buveinių direktyvos (92/43/EEB) ir ES paukščių direktyvos (2009/147/EB) nuostatas; 3) ką konkrečiai reikėtų padaryti išryškėjusių neatitikimų ištaisymui. 3. Prašyti Aplinkos ministerijos ir Registrų centro: 1) Registrų centrui atlikti vertinimą ir pateikti komitetui išvadą, ar Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių erdviniai duomenys, pateikiami naršyklėje geoportal.lt/map ir projekto „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas“ metu parengta kartografinė medžiaga yra pakankami registruojant naujai išskirtas saugomas teritorijas, nustatant ūkinės veiklos ribojimus nurodytose žemės ir miško valdose; 2) Aplinkos ministerijai pateikti reikalingą informaciją Registrų centrui šiam pavedimui vykdyti.
|
|
Seimo AAK 2019 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=265151
|
LMSA inf.
