Naujienos
A. Gaižutis: Biurokratai ir toliau „pjauna grybą“
Šį kartą Aplinkos ministerija pasikėsino atimti privačių žmonių teisę į asmens saugumą ir privatumą, siūlydami panaikinti nuo 1999 metų galiojančią Laukinės augalijos įstatyme nuostatą, įpareigojančią privačiose valdose norinčius pasirinkti gamtos gėrybių prieš tai atsiklausti žemės, miško bei vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų. Dauguma padorių lankytojų ir dabar savavališkai nesiveržia į miško apsuptyje įsikūrusių sodybų teritorijas grybauti ar uogauti, nes augantis sąmoningumas bei galiojantis teisinis reguliavimas palaipsniui formuoja visuomenėje pagarbaus elgesio normas.
[LMSA komentaras: asociacijos poziciją Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai pateikėme praėjusią savaitę. Susipažinti su LR Vyriausybės kanclerio pavedimu reaguojant į asociacijos kreipimąsi ir pačiu LMSA raštu nr.55 galima čia...>>>]
Tačiau žmonių juk yra įvairių, su visokiais charakteriais bei visokiomis užmačiomis. Pasitaiko niekadarių, kuriems specialiai į sutvarkytą privačią teritoriją sumestos šiukšlės, sulaužytas suolas ar po svetimais langais savininkui matant nurautas grybas suteikia nepaprasto malonumo. Švonderizmo virusas vis dar gajus, ypač- kai specialiai pakurstomas. Aišku, būna ir valdų šeimininkų, kurie palaimina netyčia užklydusį praeivį ne pačiais maloniausiais žodžiais. Bet tokių ir iš vienos ir iš kitos pusės- vis mažėjanti mažuma.
Ir štai dabar Aplinkos ministerija nusprendė, kad reikia įplieksti pretekstą konfliktams iš naujo. Kodėl? Biurokratai sumastė, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kada priartėjama būtent 100 metrų atstumu iki sodybos, dar savininką ne visada surasti galima, tad geriau iš viso to atsisakyti pasiunčiant visuomenei žinią: „Eikite kur norite, darykite ką sumanę. Privataus asmens ir jo nuosavybės apsaugos teisės Lietuvos valstybei nėra svarbios.“
Šių eilučių autoriui teko šį antradienį sudalyvauti LR Vyriausybėje vykusiame tarpinstituciniame pasitarime, kuriame Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vardu kreipėmės į Vyriausybę palikti esamą tvarką. Taipogi aiškumo dėlei pasiūlėme pasiremti kaimyninių šalių patirtimi ir įvesti patikslinimą dėl lankymosi teisės renkant gamtos gerybes privačiose teritorijose, kad sklypų savininkų ar naudotojų valia dėl lankymosi jų valdose įstatymų apibrėžtose ribose būtų pateikiama gerai matomose vietose įrengtuose informaciniuose ženkluose.
Analogiškas teisinis reguliavimas yra, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje, kur lankytis ir rinkti gėrybes privačiuose miškuose galima tuo atveju, jeigu miško savininkas nėra apribojęs pašaliečiams tokios teisės pastatydamas atitinkamuose plotuose perspėjančius informacinius ženklus. Tad, jei tokie ženklai nėra įrengti, patekimas yra laisvas ir gamtos gėrybes lankytojai gali rinkti, o jei ženklai informuoja apie konkrečiai teritorijai nustatytą apribojimą, kaip numato įstatymas, jo irgi privalu laikytis.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis įsiklausė į pateiktus argumentus ir pavedė Aplinkos ministerijai per savaitę suderinti rengiamus įstatymo pakeitimus su miškų ir žemės savininkais. Žadėta, kad tuomet šis klausimas vėl grįš į Vyriausybės darbotvarkę. Tačiau šiandien (trečiadienį) jis jau vėl įtrauktas į Vyriausybės posėdį ir sulaukėme signalų, kad AM nesiruošia nieko keisti.
Tikėkimės, Vyriausybės nariai elgsis atsakingai ir nepalaikys Aplinkos ministerijos biurokratų siūlymo.
dr. Algis Gaižutis
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas
|
2019-08-28 papildymas po Vyriausybės posėdžio: Vyriausybė šiandieniniame posėdyje nusprendė pritarti [Klausimas nr.27] Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasiūlymui panaikinti jau du dešimtmečius galiojančią įstatyminę nuostatą, apibrėžiančią kad norintys rinkti gamtines gėrybes privačiose žemėse, vandens telkiniuose ir privačiuose miškuose atstumu iki 100 metrų iki to miško savininko sodybos (jei tokia yra) turi atsiklausti privačių valdų šeimininko. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ignoravo mūsų asociacijos kreipimąsi palikti galiojančią Laukinės augalijos įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatą pilnoje apimtyje ir Vyriausybei tvirtino, kad gamtos gėrybių rinkimo lankytojams privačioje nuosavybėje esamas reguliavimas neveikiantis, jo sukontroliuoti ir užtikrinti įgyvendinimą neva neįmanoma, todėl jo geriau iš vis atsisakyti. Vyriausybės posėdyje prabilta, kad nuo miško savininko sodybos pakanka 5 metrų ribos, į kurią pašalietis negalėtų eiti grybauti ar kitų gėrybių rinkti. aplinkos ministras sakė, kad lankymasis miškuose laisvas ir asmenys gali laisvai rinkti uogas ir miškus. Jei būtų palikta dabar galiojanti 100 metrų riba iki sodybos, galimai būtų pažeistos miško lankytojų teisės. Niekaip nesureagavo Vyriausybės nariai ir į LMSA pirmininko A.Gaižučio pastabą, kad aplinkos ministras ignoravo prieš dieną (antradienį) Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime priimtą sprendimą neteikti AM siūlomo pakeitimų paketo Vyriausybės posėdžiui (išimti iš 2019-08-28 darbotvarkės) bei Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio pavedimą Aplinkos ministerijai prieš teikiant jos siūlomus įstatymo pakeitimus išdiskutuoti ir suderinti juos su miško ir žemės savininkus vienijančiomis organizacijomis. Toks požiūris į teisėkūros procesą (ignoruojant žmonių, kuriems rengiamas teisinis reguliavimas bus taikomas, interesus) ir į privačios nuosavybės, asmens privatumo bei saugumo teises yra nuviliantis. Dar daugiau- Lietuvoje įsigali represinė politika privačios nuosavybės, ypatingai- privačios miško ir žemės nuosavybės atžvilgiu: nepamatuoti draudimai, apribojimai, baudimai, laisva ranka įvedinėjimi vis nauji nuosavybės naudojimo suvaržymai nemokant už tai adekvačios kompensacijos. Sąrašą galimą tęsti. Jau ne pirmą kartą valdančiųjų priimami sprendimai bei įstatyminės iniciatyvos kertasi su pagrindiniu įstatymu, taikomu tiesiogiai- LR Konstitucija. LR Vyriausybės 2019-08-28 posėdžio vaizdo įrašą galite peržiūrėti (klausimas nr.27) ir pasidaryti išvadas patys: |
