Naujienos

✅ P.Budvytis. Ar išvaizdaus Punios šilo vietoje išties reikalingas medžių kapinynas?

Punios šile teko lankytis 2005 metais. Ir ką mačiau, kokia susidarė nuomonė. Įspūdingas brandžiais mirštančiais medynais miškas. Vaikščiojom tada po jį visi Telšių urėdijos girininkai. Kartu buvo ir tuometinis Punios girininkas. Klausėm jo: ko laukia, ko delsia, kodėl nekerta ir neatkuria, nepuoselėja kitos Punios šilo kartos. Atsakymas buvo – šeimininkų čia daug, tik ne aš – ir Miškų institutas, ir miškotvarkos, ir departamentai ir ministerijos, žodžiu - visi kas netingi,- pastebi aktyvus visuomenininkas miškininkas Petras Buidvytis atsiųstame komentare. Komentaras skirtas dr.K.Sventicko straipsniui "Punios šilas- būti ar supūti?"

Plačiau pavaikščiojus buvo akivaizdu kad didžioji dalis šilo medynų kultūrinės kilmės, t.y. žmogaus pasodinti, nes tokiose derlingose augavietėse tikrai tiek pušynų susiformuot savaime negalėjo. Jau tada keista buvo matyt iš žuvusių medžių susidariusiose aikštėse augantys lazdynai ir šermukšniai, sunkiai suprantamas tolesnio šių medynų saugojimo tikslas.

Deja nesame viską žinantys ir neklystantys, be silpnybių. Kaip nebuvo tokiais ir tada atsakingi už Punios šilo likimą pareigūnai. Manau kad daugelis jų suprato artėjančią nelaimę, bet nesiryžo priimt reikiamo sprendimo ir leist kirst ir augint naują šilo medžių kartą. Ir štai sulaukėme dienos, kada atėję į valdžią „skaidrieji profesionalai ir žalieji“ valstiečiai vykdydami savo rinkiminius pažadus visiškai priešingai negu žadėjo, pasėjo Lietuvos miškuose tokias sėklas iš kurių augantis derlius tikrai nedžiugina. Miškų ir ekologijos specialistais, kaip ir krepšinio, tapo kalbininkai naftininkai ir vos ne kiekvienas lietuvis.

Tikrųjų miškininkų žinios ir patirtis nebereikalinga, tapo yda, svarbiausia lojalumas esamai valdžiai. Vienas šių „naujųjų specialistų“ įsakymų tiesiogiai kol kas dar lemia Punios šilo pavertimą eglių kapinynu uždraudus sanitarinius kirtimus. Kaip Lietuvos piletis vertinu tokį įsakymą kaip savo pareigų nevykdymą ir kenkimą valstybei, reikalauju tiesioginės šio įsakymo autoriaus administracinės ar baudžiamosios atsakomybės.  Sutinku, Punios šilas vertingas ne tik medžiais, o ir gausia biologine įvairove. Tik ar toje, vaizdžioje, Nemuno kilpų vietoje reikalingas medžių kapinynas, krūmais ir menkaverčiais lapuočiais apaugęs biologinės įvairovės rojus? Lietuvoje turime daug nuošaliose vietose esančių nelankomų miškų, kur toks pageidaujamas biologinės įvairovės rojus jau yra, tik tiek kad garsaus vardo kaip Punia neturi. O ir dauguma Lietuvos piliečių po kokio dešimtmečio sakys – miškininkai, ką jūs padarėte, kuo pavertėte Punios šilą, kur jo grožis taurumas ir didybė...

O ir galų gale pasiklydome vis tobulinamame miškų įstatyme. Kiek reikia ir kokių saugomų teritorijų, rezervatų,  koks tikrasis jų statusas – iš tikrųjų saugomos ar tik popierinės kaip didžioji dalis NATURA 2000.  Kiek ir kaip kertame, kaip sodiname ugdome ir prižiūrime miškus. Manau visi miškininkai pritars kad dabar galiojantys miško atkūrimo želdymo ugdymo naudojimo nuostatai ir taisyklės stipriai atsilikę nuo laikmečio ir skubiai keistini.

Petras Buidvytis, miškininkas
2020-01-06

Petras Budvytis – kilęs iš Lietuvos miškininko, pedagogo, mokslininko, profesoriaus Juozo Raukčio giminės, buvęs 1988-09-01 – 2017-12-22 ( 29 metus) Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas. Lietuvos miškininkų sąjungos, girininkų bendrijos Tarybos narys nuo atkūrimo, girininkų bendrijos Tarybos Prezidiumo ilgametis narys, 10 metų buvęs Telšių miškų urėdijos profsąjungos pirmininku, 1991 metų sausio 13 -14 naktį budėjęs prie Seimo, paskatintas LR Aplinkos ministerijos II laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, Generalinio urėdo padėkos raštu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos padėkos raštu už pagalbą gesinant gaisrą Smiltynėje 2006 metais gegužės 4 d. Plungės rajono savivaldybės, policijos komisariato, aplinkos apsaugos agentūros padėkos raštais, Lietuvos miškininkų sąjungos padėka. Miškų žinyboje išdirbo 35 metus.