Naujienos

A.Muižnieks: Mes už produktyvesnius ir geriau prižiūrimus miškus.

Latvijos miškas šimtmečius žmonėms teikia pragyvenimo šaltinį, pastogę ir šilumą. Bėgant laikui, akcentai pasikeitė, tačiau esmė išliko ta pati. Galbūt todėl miškininkai miškų auginimo ciklą laiko savaime suprantamu dalyku ir kartais pamiršta papasakoti kitiems apie miško auginimo dėsningumus,- sako Arnis Muižnieks, Latvijos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas. Kviečiame susipažinti su ji įžvalgomis. 

Jo manymu, tai ypač jaučiama šiuo technologinės revoliucijos metu, kai reikia pasakyti, kad mes nelabai paaiškinome apie miškininkystę kaip visumą, apie sprendimus, reikalingus sektoriaus plėtrai ir tobulinimui, ir, svarbiausia, ką jis suteikia visai visuomenei.

Latvijos Žemės ūkio ministerija parengė Ministrų kabineto tvirtinamų taisyklių „Medžių kirtimo miško žemėje nuostatai“ ir „Miško atkūrimo, apželdinimo mišku ir želdinių mišku nuostatai“ pakeitimus, kuriuose numatoma pakeisti tikslinį medžių skersmenį pagrindiniams kirtimams, miškų atkūrimo reikalavimus.

Latvijos miško savininkų tikslas, remiant šiuos projektus, nėra siekti konfrontacijos su žmonėmis, kurie nepaiso racionalių argumentų ir, pavyzdžiui, ir toliau, nepaisant bendrų žinių, tiki, kad žmogaus sukurti miškai nėra tikri miškai, o „tik medžiai“ arba kad atkuriant pušynus nėra reikalingos pakankamai didelės erdvės su daug saulės šviesos.

Sunku argumentuotai diskutuoti su asmenimis, kurie neigia net tai, kad 52% Latvijos teritorijos yra miškai, o plotas nuo 1935 m. padidėjo dvigubai, nes „taip negali būti“, „mokslininkai nusipirkti“ ir „aš pats buvau miške“ ir mačiau kirtaviečių plynes“.

Arnis Muižnieks paaiškina, kodėl ateityje siekiant produktyvesnių miškų Latvijoje, dabar būtų naudinga atlikti vidutinių tikslinių skersmenų [naudojamų kirtimo laikui nustatyti] skaitinių verčių pakeitimus, panašius į Estijos, priartinant Latvijos miškų tvarkymo sąlygas prie konkurentų Šiaurės Europoje.

Visų pirma, šie pokyčiai reiškia, kad jei atlikote medžiapjūtę, pasodinkite geresnės kokybės mišką! Tai paskatins produktyvesnius, tvaresnius ir labiau į CO2 absorbuojančius (ir- deguonį gaminančius medžius) medynus, nes bus įvestas reikalavimas, kad vidutiniai kirtimų plotai būtų atkuriami naudojant aukštos kokybės sodinamąją medžiagą. Šiuo metu savininkas taip pat gali pasirinkti natūralų atžėlimą-laukti, kol bus pasisės aplinkinių medžių sėklos. Tai reiškia daugiau lapuočių medžių - drebulę, alksnį, todėl prarandami vertingiausi spygliuočiai.

Antra, pakeitimo projekte numatyta, kad pagrindinių kirtimų skersmuo turi būti vienodas visiems tos pačios rūšies medynams (anksčiau padalintas pagal derlingumą į 5 skirtingas grupes su skirtingomis vidutinėmis vertėmis), o tai reiškia tvarkymo sąlygų supaprastinimą ir korupcijos rizikos sumažėjimą.

Trečia, tikimasi, kad ne visi miško medynai sumažins pagrindinio kirtimo skersmenį - kai kurių medynų vidutinės vertės padidėja iki vienos vertės vienai rūšiai.

Ketvirta, taip pat ketinama įvesti naują šliejimo sąlygą, kad nauji kirtimai greta negali būti kertami vidutiniškai praėjus mažiau nei trejiems metams po kirtimo. Tai reiškia, kad tie, kurie pasodino, saugojo ir puoselėjo savo miškus, galės mėgautis savo darbo vaisiais.

Penkta, šitaip ūkininkaujant po kirtimo reikės palikti daugiau vadinamųjų bioįvairovės medžių. Paprastai jie yra penki, bet dabar būtų aštuoni yra skirti vidutiniam kirtimui. Taip pat reikėtų palikti daugiau negyvų medžių. Tai užtikrins, kad miškuose būtų daugiau senų medžių.

Latvijos privačių miškų įvairovę užtikrina daugybė miškų savininkų - apie 135 tūkst. Latvijos gyventojų. Kiekvienas namų ūkis turi savo tikslus ir poreikius. Didelis sukauptos medienos kiekis, kurį šiuo metu galima naudoti privačiuose miškuose - daugiau kaip 110 milijonų m3 - rodo, kad savininkai neišpjauna viso turimo kiekio. Jie taupo, galbūt laukia akimirkos, kai reikės mokyti vaikus, remontuoti namą ar išeiti į pensiją ir tada gyventi orų gyvenimą. Teisinė aplinka turi būti tokia, kad savininkui būtų suteikta pasitikėjimo savimi ir jo turto saugumas, jo galimybės tinkamai su tuo susitvarkyti.

Miškininkai gerai supranta, kad miškai nėra tik medžiai. Miškas mums teikia daug naudų, tačiau toks miškas, kuris mums patinka, kyla ne iš mūsų pačių. Mišką reikia prižiūrėti. Medžiai užauga per pakankamai ilgą laikotarpį, kad visuomenė galėtų džiaugtis kraštovaizdžiu, grybavimu ir uogavimu bei poilsiu. Miškas yra ta gamtos dalis, kur tvarkomas miškas yra tinkama buveinė. Bet tai yra tikslinės miškininkystės pridėtinė vertė. Atėjus derliui, medžiai išpjaunami ir mediena perdirbama į produktus, kuriuos mes visi mėgstame - namus, baldus, namų apstatymą. Tai yra nesibaigiantis ciklas, kurį turime stengtis užtikrinti. Net ir šiandien, esant ekstremalioms klimato pokyčiams, gaisrams ir daugėjant miško kenkėjams, būtina sukurti tvarius miško medynus, kurie nėra veikiami šio poveikio. Kai dėl žievėgraužių kenkėjų darpmos žalos miršta didžiuliai miško plotai, kaip dabar Vokietijoje, arba miškus nuniokoja gaisrai, kaip Australijoje, jau yra per vėlu. Tokiais atvejais dingsta visos vertybės, kurias mėgstame. Protinga miškininkystė gali sumažinti šią riziką.

Miškininkystė yra šalies ekonomikos sektorius ir vienas svarbiausių Latvijoje. Apie 20% šalies eksporto pajamų yra susijusi su miško pramonės produkcija, kurios vertė kasmet didėja. Todėl svarbu sudaryti sąlygas, kad pramonė taptų dar našesnė, pelningesnė, išlaikant jos tvarumą. Tačiau normalu, kad visi norime, kad informacinės technologijos vystytųsi dar sparčiau, tačiau miškų pramonė taip pat turi daug neišnaudotų galimybių.

Šis sektorius generuoja pajamas ne tik valstybės biudžetui, bet ir tiesiogiai bei netiesiogiai labai reikšmingai visuomenės daliai, daugiausia kaime gyvenantiems latviams. Joje tiesiogiai dirba apie 45–50 tūkst. šalies žmonių ir tai sudaro 7% nebiudžetinių darbo vietų Latvijoje, o darbuotojai sukuria apie 1/12 šalies ekonomikos. Netiesiogiai sukuriama papildomų 30 000 susijusių darbo vietų pramonės šakų darbuotojams. Miškas taip pat teikia pajamas 135 000 privačių miško savininkų (kartu su šeimos nariais - apie 400 000), suteikiant galimybę auginti ir šviesti vaikus neišvykstant iš Latvijos.

"Mes gerbiame žmones, kurie išreiškia konstruktyvų požiūrį į miškų valdymą, taip pat gerbiame visus, kurie daro gerai apgalvotus darbus, nesvarbu, kur jie yra. Mes esame viena bendruomenė ir kiekvienas darome savo darbą. Latvija niekada nebuvo be miškų, medžių kirtimas ir miškų atkūrimas miškininkams visada buvo savaime suprantamas dalykas. Šiandien miškininkai, pasitikėdami ateitimi, tęsia mūsų praeities miškininkystės kartų vykdytus darbus, planuoja savo veiklą ir investicijų grąžą ilgiems dešimtmečiams į ateitį - miškuose negali elgtis kitaip - šiandien priimti sprendimai duos vaisių ateityje"- primena Arnis Muižneks, Latvijos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas.

Latvijas Meža īpašnieku biedrība-http://www.mezaipasnieki.lv/

Sekite naujienas LMSA paskyroje soc.tinkle Facebook: