Naujienos

Ar Lietuvoje galėtų (turėtų) būti miškininkaujama kitaip?

Vienas svarbiausių susitarimų žmonijos istorijoje – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos – nusako Europos miškų reikšmę prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir bioekonomikos. Yra tikimasi didėjančio miško produktų tiekimo, tačiau nepažeidžiant tvaraus miškininkavimo principų, t.y. prižiūrėti ir naudoti miškus ir miško žemes taip, kad būtų palaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas, pajėgumas vykdyti dabar ir ateityje ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliu, nacionaliniu ir globaliu lygiais, nedarant žalos kitoms ekosistemoms[1]. ES Horizontas 2020 programos projektas ALTERFOR įvertino naujus miškininkavimo būdus iškylantiems iššūkiams įveikti. Straipsnyje trumpai aptarti projekto rezultatai bei jų reikšmė Lietuvos, Europos ir pasaulio miškininkystei.

Projektą įgyvendino tarptautinė partnerių grupė, atstovaujanti 19 organizacijų (mokslinių tyrimų institucijas ir miško savininkų asociacijas, miškų administracijas bei miško interesų grupes) iš devynių šalių, vadovaujama Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto. Lietuvą šiame projekte atstovavo Vytauto Didžiojo universitetas ir VĮ Valstybinė miškų urėdija. 

Projekto metodikos ypatumai

Projektą įgyvendino mokslininkai ir miškininkystės praktikai, atstovaujantys šalis su skirtinga gamtine, ekonomine ir politine aplinka, istorija bei ateities vizijomis, miškininkavimo doktrinomis, todėl natūralu, kad teko ieškoti bendros kalbos nagrinėjant net, iš pirmo žvilgsnio, elementariausius profesinius klausimus. Todėl siekiant kompleksiškai, bet kartu paprastai apibūdinti miškininkavimo ypatumus, palyginti skirtingų šalių miškininkystę vadovaujantis unifikuotais kriterijais bei padaryti ją lengviau suprantamą ne tik žmogui, bet ir kompiuteriui, buvo įvesta miškininkavimo modelio samprata. Miškininkavimo modeliu buvo suprasta koncepcijų, vertybių, suvokimų, požiūrių, praktikų, technikų, instrumentų, taisyklių ir instrukcijų visuma (užrašytų ar neužrašytų), kuriais vadovaujasi grupė žmonių, medyno, kraštovaizdžio ar šalies lygmeniu vykdydami veiklas, susijusias su miško ūkiu.

Horizontas 2020 yra mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, todėl visos išvados ir pasiūlymai yra grindžiami mokslinių tyrimų rezultatais, t.y. vengėme grynai ekspertinių įžvalgų, nesikliovėme vien tik šaltiniais. Ženkli rezultatų dalis yra gauta naudojant kompiuterinį modeliavimą, ypač formuojant ateities miškų vizijas. Čia dažniausia pasitelktas lietuviška miškų ir miškininkavimo raidos modeliavimo sistema Kupolis ir IIASA (Tarptautinis taikomųjų sistemų analizės institutas) sukurtas pasaulinės bioekonomikos modelis GLOBIOM. Taikyti kitose mokslų kryptyse, tarkime, socialiniuose moksluose, naudojami metodai, o kai kuriems uždaviniams spręsti sukurti originalūs sprendimai. Visi čia pristatomi rezultatai yra išsamiau pristatyti projekto metu parengtose ataskaitose (https://alterfor-project.eu/), mokslinėse publikacijose, jie recenzuoti nepriklausomų ekspertų. Tyrimai Lietuvoje vykdyti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje.

Žmonijos pastangų sušvelninti klimato kaitą įtaka Lietuvos miškams ir miškininkystei

Prognozuojama, kad jei nebus imtasi globalių pastangų sumažinti klimato atšilimą, tai vidutinė temperatūra Lietuvoje turėtų padidėti 3,7°C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Jei būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas, viliamasi, kad atšilimas sieks 1,5-2°C. Dabar dažnai yra piešiamas apokaliptinis ateities paveikslas, kai dėl klimato kaitos Lietuvą palieka dabartinės medžių rūšys ar mūsų miškai yra nuolatos talžomi gamtos stichijų. Dažnai tokios prognozės grindžiamos tik dramatiškų istorijų paklausa... Tačiau žmonija išliko ir suklestėjo išmokusi susitarti ir susitarimų laikytis. Todėl galime tikėtis, kad įgyvendinę susitarimus pristabdysime klimato šiltėjimą ir šis ženkliai nesiskirs nuo dabartinio. Tuo pačiu logiška yra manyti, kad klimato kaitos švelninimo pastangos kainuotų tiek visai žmonijai, tiek ir Lietuvai. Įvertinome tris ateities alternatyvas, kurias pavadinome scenarijais (1 pav.):

• ATSKAITA: scenarijus susijęs su dabar esamos klimato kaitos švelninimo politikos ES tąsa ir nereikšmingomis pastangos pasaulio mastu, dėl ko vyksta stiprus klimato pokytis ir 2100-aisiais metais Lietuvoje vidutinė temperatūra tampa 3,7°C didesnė, palyginus su priešindustriniu laikotarpiu.
• ES BIOENERGETIKA: didelis ES dėmesys klimato kaitai švelninti bei vidutinis pasaulyje, dėl ko klimatas keičiasi vidutiniškai ir 2100-aisiais metais vidutinė temperatūra tampa 2,5°C didesnė, palyginus su priešindustriniu laikotarpiu.
• PASAULINĖ BIOENERGETIKA: stipri politika klimato kaitos švelninimo atžvilgiu ES ir visame pasaulyje, kitaip tariant, pilnai įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas, klimato pokyčiai švelninami, o vidutinė temperatūra 2100-aisiais metais tik 1,5-2°C didesnė nei priešindustriniu laikotarpiu.

 

1 pav. Projekte ALTERFOR nagrinėtos ateities raidos alternatyvos (scenarijai), priklausomai nuo žmonijos pastangų kovojant su klimato kaita bei šios kovos pasekmių

Scenarijai yra susiję su skirtinga medienos paklausa, kainomis – 2 pav. Pagal tai apskaičiuotos galimos pajamos už pagrindiniais ir tarpiniais kirtimais pagaminamą medieną pagal medžių rūšis. Paraleliai VDU vykdytas Lietuvos mokslo tarybos finansuotas Nacionalinės mokslo programos projektas ForeStress nustatė besikeičiančios temperatūros įtaką medžių prieaugiui (prognozuojamas spygliuočių, ypač eglės spartesnis augimas šiltesnio Lietuvos klimato sąlygomis) – pagal tai buvo atliktos prieaugio modelių korekcijos, kurios įdiegtos į sistemą Kupolis. Pažymėtina, kad kitų su klimato kaita susijusių gamtinių veiksnių (sausros, vėjas, kenkėjai ir pan.) galimas poveikis šiuo metu nėra pilnai išnagrinėtas.

 

2 pav. Medienos paklausa ir kainos esant skirtingoms ateities raidos alternatyvoms Lietuvoje, sumodeliuoti IIASA naudojant modelį GLOBIOM per laikotarpį iki 2100-ųjų metų. Reikšmės Y-ašyje neparodytos tikslingai

Buvo sumodeliuota miškų, jų naudojimo ir teikiamų ekosisteminių paslaugų raida 100 metų į ateitį, jei būtų skirtingi ateities raidos scenarijai (3 pav.). Dabartiniai miškininkavimo modeliai didelės klimato kaitos sąlygomis (ATSKAITA) ateityje galimai teigiamai veiktų medienos tiekimo, anglies kaupimo, (minimaliai) medynų stabilumo ekosistemines funkcijas, būtų neutralūs vandens ir laukų apsaugos potencialo atžvilgiu bei labiau neigiamai nei teigiamai veiktų kultūrinių ir su biologine įvairove susijusių paslaugų tiekimo potencialą. Mūsų pastangos sušvelninti klimato kaitą (ES ir PASAULINĖ BIOENERGETIKA scenarijai) dažniausia susijusios su medienos tiekimo, anglies kaupimo ir medynų stabilumo mažėjimu, būtų neutralios kultūrinių ekosisteminių paslaugų atžvilgiu, tačiau gerintų kai kurias su biologine įvairove susijusias miškų savybes (kurios blogėjo sparčiai šylant klimatui) bei didintų pelną iš miško ūkinės veiklos (jei būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas). Taigi, klimato šiltėjimas Lietuvos sąlygomis yra labiau susijęs su galimybėmis miškininkystei nei su iššūkiais. Kita vertus, prognozuojama klimato kaita ir dabartiniai miškininkavimo modeliai yra nepalankūs miškų teikiamų su biologine įvairove susijusių ekosisteminių paslaugų kaitos tendencijoms.

 

3 pav. Ekosisteminių paslaugų raida esant ATSKAITOS scenarijui (diagrama kairėje pusėje) bei įvertinus klimato kaitos švelninimo pastangų įtaką (ES BIOENERGETIKA ir PASAULINĖ BIOENERGETIKA scenarijai, diagramos dešinėje).

Miško teikiamos ekosisteminės paslaugos 3 pav. pateiktos pagal funkcijų grupes. Ekosisteminių paslaugų kiekiai ATSKAITOS scenarijaus atveju yra palyginami su kiekiais, kurie būtų gauti darant prielaidą, kad miškininkavimo aplinka ateityje išlieka tokia pati kokia yra šiuo metu. Kitų dviejų scenarijų atveju šie kiekiai lyginti su rezultatais, gaunamais ATSKAITOS atveju, t.y. pasikeitimai siejami su klimato kaitos švelninimo įtaka. Rodyklės dydis atitinka santykinį skirtumų dydį, o spalva ir kryptis – skirtumo ženklą (t.y. daugiau/mažiau)

Jei miškininkavimas Lietuvoje būtų kitoks?

Klimato kaita Lietuvos miškininkystėje susijusi ne tik su iššūkiais, bet ir galimybėmis, o pastangos sušvelninti ją gali turėti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių. Tačiau kokios yra galimybės dar labiau išnaudoti Lietuvos miškų potencialą bei sumažinti neigiamą įtaką kai kuriems tvaraus miškininkavimo aspektams? Ar dabartinė miškininkavimo praktika tenkina mūsų poreikius bei neužkerta galimybių ateities kartoms tenkinti jų poreikius? Klimato kaita automatiškai reiškia besikeičiančias miškininkavimo sąlygas, tačiau miškų ir jų naudojimo ateitį dažniausia esame linkę vertinti iš „dabartizmo“ pozicijų. T.y. planuojame, kad, tarkime, po 30-ies metų miškininkausime taip pat kaip ir šiandien. Tačiau jei galime, prisiminkime Lietuvą prieš 30 metų ir pripažinkime, kad tiek miškai, tiek ir miškininkystė yra pasikeitę ženkliai. Todėl kalbėdami apie klimato kaitą (mūsų įtaka, jei objektyviai vertinsime, minimali), jos švelninimo priemones (mūsų įtaka čia jau didesnė) negalime pamiršti, kad galime ir turime persvarstyti tai, ką ir kaip darome ir ko nedarome miške (mūsų įtaka čia esminė). Projekto ALTERFOR dėmesys buvo sukoncentruotas į alternatyvius miškininkavimo modelius, t.y. tokią miškininkavimo teoriją ir praktiką, kokios šiandienos miško ūkyje nenaudojame. Kadangi neturime galių fiziškai eksperimentuoti su miškininkavimo alternatyvomis, tai buvo padaryta naudojant kompiuterinį modeliavimą. Įvertinome tokius alternatyvius miškininkavimo modelius, kurie tiesiogiai susiję su šiandienos aktualijomis:

• Adaptyvūs kirtimo amžiai. Vienas iš svarbiausių šiuolaikinės miškininkystės normatyvų Lietuvoje yra minimalūs pagrindinių miško kirtimų ir gamtinės brandos amžiai. Čia nesigilinsime į šio normatyvo atsiradimo ir evoliucijos peripetijas, įvardinsime tik įvairiuose šaltiniuose dažnai minimus jo vertinimus: nustatymas buvo grindžiamas metodika, ūkiniuose miškuose paremta techninės brandos skaičiavimais, nors sunku pagrįsti, kurie medienos sortimentai turėtų būti išskirti nustatant kirtimo amžius; medienos pramonės poreikiai sparčiai kinta, vis plačiau naudojami mažesnio stambumo sortimentai, o tam tikro „ribinio sortimento” fiksavimas netenka prasmės; neatsižvelgiama į medyno išauginimo metu patiriamas pajamas bei išlaidas, laiko vertę bei, svarbiausia, augavietės produktyvumą. Todėl dažnai „puse lūpų“ yra kalbama, kad minimalūs pagrindinių miško kirtimų amžiai yra per dideli, nulemiantys perbrendusių miško išteklių kaupimąsi, o garsiai tai įvardinti bijomasi, nes „gamtininkams“ nepatiks... Tik ar pabandėme kvalifikuotai užduoti tokį klausimą? ALTERFOR projektas pagal faktinius miško išteklių duomenis apskaičiavo medynų finansine ir ekonomine branda grindžiamus kirtimo amžius, diferencijuotus pagal vyraujančias medžių rūšis ir augavietes. Buvo sudarytas naujas minimalių pagrindinių miško kirtimo amžių normatyvas ir pagal jį sumodeliuota miškų ir miško naudojimo raida. Dažniausiai kirtimo amžiai mažėjo, tačiau kai kuriais atvejais jie buvo didesni už naudojamus dabar galiojančiame normatyve.
• Lapuočių medžių rūšių protegavimas. Didesnis lapuočių medžių kiekis medynuose paprastai yra siejamas su didesne biologine įvairove. Nors naujesnės miškų statistikos byloja apie didesnius lapuočių kiekius Lietuvos miškuose, šis didėjimas yra labiau „duotas“, bet ne nulemtas miškininko pastangų. T.y. Lietuvos miškininkystė yra orientuota į spygliuočių miškų auginimą, kas apspręsta tradicijų, gamtinių sąlygų bei su klimato kaita ir jos švelninimu susijusių iššūkių ir galimybių. Pabandėme modeliuodami padidinti lapuočių medžių dalį nekeisdami dabar galiojančių normatyvų, tačiau kur tik įmanoma pasirinkdami atkūrimo, jaunuolynų ugdymo ir pan. variantus, kurie potencialiai skatintų lapuočių kiekio medyne didėjimą.
• Miškininkavimo veiklos sustabdymas potencialiose Europinės svarbos buveinėse. Siekis įsteigti papildomas buveines susijęs su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais bei jos piliečių siekiu „grąžinti skolas“ gamtai ar bent jau nuraminti sąžinę dėl tokių „skolų“. Sklypuose, kuriuose yra pasiūlyta įsteigti buveinę (tokių sklypų tyrimų vietovėje buvo apie 10%), modeliuojant nebuvo projektuojama jokia miško ūkinė veiklą (t.y. jų raida modeliuota kaip 1-os grupės miškų).

Sumodeliuota miškų, jų naudojimo ir teikiamų ekosisteminių paslaugų raida 100 metų į ateitį, jei būtų skirtingi ateities raidos scenarijai ir tyrimų vietovėje taikomi alternatyvūs miškininkavimo modeliai. Nagrinėjamos tokios ekosisteminių paslaugų grupės - medienos tiekimas, anglies konservavimas, su biologine įvairove susijusios paslaugos, kultūrinės paslaugos, su vandens ir laukų apsauga susijusios paslaugos, su miškų stabilumu susijusios paslaugos.

Alternatyvūs miškininkavimo modeliai gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos miško teikiamų ekosisteminių paslaugų kiekiams, lyginant gaunamais naudojant dabarties miškininkavimo modelius (4 pav.). Klimato kaitos švelninimo įtaka miško teikiamų ekosisteminių paslaugų pokyčiams yra mažesnė nei miškininkavimo alternatyvos – vizualiai matyti mažesni diagramų skirtumai Y ašies kryptimi nei X. Tai pačiai ekosisteminių paslaugų (arba miško funkcijų) grupei priklausantys rodikliai gali reaguoti į alternatyvių miškininkavimo modelių naudojimą labai skirtingai. Tarkime, adaptyvūs kirtimo amžiai gali turėti neigiamos įtakos trims kultūrines paslaugas charakterizuojantiems rodikliams bei teigiamos – taip pat trims. Tas pats rodiklis gali būti naudojamas charakterizuoti keletą ekosisteminių paslaugų grupių (pavyzdžiui, negyvos medienos kiekis naudotas nusakyti biologinę įvairovę bei kultūrines ekosistemines paslaugas), o jo interpretacija gali būti priešinga. Todėl miškininkavimo modelių įtakos gausioms miško teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms vertinimas nėra paprastas klausimas, į kurį galėtume trumpai ir vienareikšmiai atsakyti. Plačiau ši problema bus panagrinėta kitame skyrelyje, čia giliau panagrinėsime miškininkavimo alternatyvų įtaką rodikliams, kurie, mūsų nuomone, perteikia ekosisteminių paslaugų grupių esmę bei nesunkiai gali būti įvertinti naudojant turimus duomenis.

 

4 pav. Alternatyvių miškininkavimo modelių įtaka miško teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms per laikotarpį iki 2060-ųjų metų. Diagramos atitinka miškininkavimo ir ateities raidos alternatyvų kombinacijas. Įvertinti įvairių ekosisteminių paslaugų kiekiai palyginti su rezultatais, kurie būtų gauti miškininkaujant šiandienos principais. Skirtumų dydis išreikštas naudojant 10 klasių (kvantilių), o skirtumų kryptis parodyta spalvomis. Tarkime, iš 10 langelių suformuotas raudonas pleištas reiškia, kad alternatyvus miškininkavimo modelis lemtų labai stipriai mažesnius ekosisteminės paslaugos įverčius, lyginant su dabarties miškininkavimu

Jei taikytume minimalius pagrindinių miško kirtimų amžius, nustatytus pagal medynų finansinę brandą, iškertamos medienos kiekius per artimiausius dešimtmečius būtų galima padidinti iki 20% - 5 pav. Nors šis kiekis vėliau pradeda mažėti, naudojant šią miškininkavimo alternatyvą per visą nagrinėjamą laikotarpį būtų galima užtikrinti medienos tiekimą didesnį nei naudojant dabar galiojančius kirtimų amžius. Reikia pažymėti, kad kirtimų apimtys visais atvejais skaičiuotos naudojant Optina modelį. Naudojimo ir prieaugio santykis iš dalies kopijuoja iškertamo medienos kiekio tendencijas, jis niekada nebuvo sumodeliuotas didesnis nei 85%. Medienos kiekis, kuri būtų iškertama įsteigus papildomas ES svarbos buveines, sumažėja, tačiau šis sumažėjimas per visus dešimtmečius vidutiniškai sudaro 3%, o maksimaliai siekia tik 4%. Medienos tiekimas atveju, jei proteguotume lapuočių medžių rūšis, per artimiausius dešimtmečius nesikeistų, tačiau po kokių 30-ies metų sumažėtų ir taptų panašus į gaunamą ES buveinių atveju.

 

5 pav. Alternatyvių miškininkavimo modelių įtaka medienos tiekimo funkcijai: a) bendras iškertamos medienos kiekis, b) naudojimo ir prieaugio santykis. Klimato kaitos švelninimo scenarijus – ATSKAITA, t.y. klimatas šyla sparčiai. Minimalus pagrindinių miško kirtimų amžius nustatytas pagal medynų finansinę brandą. Iškertamos medienos kiekis per nagrinėjamą laikotarpį palygintas su kiekiu, kuris būtų iškertamas, jei būtų toliau miškininkaujama naudojant dabarties miškininkavimo modelius ir kuris prilyginamas 100% (juoda linija)

Miškų biologinei įvairovei nusakyti buvo sukurta kriterijų sistema, grindžiama medynų struktūros, jų rūšinės sudėties, trikdžių rėžimo ir mozaikiškumo erdvėje ir laike rodikliais. Paprastumo dėlei, čia pristatyti parinkome tik keletą rodiklių, kurių kiekvienas nusako tik kai kuriuos miškų biologinės įvairovės aspektus. Natūralu, kad ankstesni ir intensyvesni kirtimai sumažina stambių medžių kiekį medynuose (6 pav. a), tačiau jų nesunaikina. Kiti du vertinti alternatyvūs miškininkavimo modeliai „draugiškesni“ storiems medžiams nei dabartinė miškininkystė. Beje, lapuočių protegavimas sąlygotų didesnius stambių medžių kiekius ilgalaikėje perspektyvoje nei papildomų buveinių įsteigimas. Adaptyvūs kirtimo amžiai nulemia santykinai didesnius negyvos medienos kiekius tik intensyvesnio ūkininkavimo pradžioje. Ilgalaikėje perspektyvoje kitos dvi miškininkavimo alternatyvos iššaukia didesnę natūralią medžių žūtį, greičiausia dėl didėjančios lapuočių dalies ir medynų amžiaus (atitinkamai, jei būtų naudojami lapuočius proteguojantys bei aktyvią miško ūkinę veiklą ribojantys miškininkavimo modeliai). Adaptyvūs kirtimo amžiai sąlygoja didesnę medžių rūšių įvairovę nei dabartinė miškininkystė – tai aiškiname kirtimo amžių didesne diferenciacija esant tai pačiai vyraujančiai medžių rūšiai. Lapuočių protegavimas ir ES buveinės šiuo atžvilgiu pranašesni už dabartinius miškininkavimo modelius. Taip pat visiškai natūralu, kad proteguodami lapuočių medžių rūšis galime pasiekti didesnę jų proporciją kraštovaizdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad adaptyvūs kirtimo amžiai taip pat potencialiai sąlygotų didesnę medžių rūšių įvairovę lyginant su dabarties miškininkyste. Beje, aktyvios miško ūkinės veiklos ribojimas potencialiai mažiausiai prisidėtų prie lapuočių kiekio miškuose didinimo.

 

6 pav. Alternatyvių miškininkavimo modelių įtaka miškų biologinei įvairovei: a) medžių, storesnių kaip 50 cm, tūrio dalis medyne, b) vidutinis per metus susiformuojančios negyvos medienos kiekis, c) medžių rūšių įvairovė (naudotas Shannon vienodumo indeksas), d) lapuočių medžių proporcija medynuose. Kitos sąlygos tokios pat kaip ir nagrinėjant medienos tiekimo funkciją

Miškininkavimas Lietuvoje yra priklausomas nuo vadinamojo amžiaus klasių metodo ir siekio turėti vienodus visų amžiaus klasių plotus, kas teoriškai turėtų užtikrinti medienos tiekimo stabilumą. Čia nesigilinsime kiek toks požiūris užtikrina kitų miško teikiamų ekosisteminių paslaugų dydžius ir tvarumą, tačiau atkreipsime dėmesį į tai, kad adaptyvūs kirtimo amžiai ilgalaikėje perspektyvoje sąlygoja didesnius labai senų medynų kiekius kraštovaizdyje (7 pav.).

 

7 pav. Amžiaus klasių struktūros raida tyrimų vietovės 3-4 miškų grupių medynuose: a) dabar, pušynai, b) 2120-ieji metai, pušynai, c) dabar, eglynai ir d) 2120-ieji metai, eglynai. Rodyklėmis pažymėtos santykinai vyresnių medynų plotai, kurie susiformuoja praktiškai tik taikant adaptyvius kirtimo amžius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į visų amžiaus klasių plotų niveliaciją per ateinantį šimtmetį bei tai, kad papildomų ES svarbos buveinių įsteigimas susijęs su didesniu senų medynų kiekiu, tačiau ne tiek senų kaip adaptyvių kirtimo amžių modelio atveju

Kovojant su klimato kaita labai svarbi miško funkcija yra susijusi su anglies kaupimu. Nė vienas vertintas alternatyvus miškininkavimo modelis anglies sankaupų kiekiu neprilygo dabarties miškininkavimo modeliui (8 pav.). Pažymėtina, kad ALTERFOR projekte anglies sankaupos vertintos skaičiuojant visą miško sukaupiamos anglies balansą – tiek sankaupas miško biomasėje, tiek anglį, kuri užkonservuojama nukirsto medžio produktuose, tiek ir sankaupas, kurios atsiranda dėl pakeitimo efekto, t.y. naudojant medieną vietoje didesnes anglies emisijas sąlygojančių medžiagų bei kuro. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdę aktyvią miško ūkio veiklą papildomai ~10% tyrimų vietovės miškų, neprisidėtume prie anglies sankaupų didinimo net jei vertintume tik sankaupas miško biomasėje... Nors alternatyvūs miškininkavimo modeliai yra susiję su mažesnėmis anglies sankaupomis nei pasiekiame naudodami dabarties miškininkavimo modelius, bendras anglies sankaupų balansas niekada netampa neigiamas (9 pav.). T.y. nagrinėjamos miškininkavimo alternatyvos neskatina anglies emisijų. Natūralu, kad santykinai intensyvesnis ūkininkavimas adaptyvių kirtimo amžių modelio atveju susijęs su ženkliu sankaupų miško biomasėje sumažėjimu pirmaisiais nagrinėjamo laikotarpio dešimtmečiais. Tačiau sankaupos miške po penkių dešimtmečių ne tik atsistato, tačiau ir viršija pasiekiamas kitų miškininkavimo modelių atveju – dėl „kaupime dalyvaujančių“ produktyvesnių naujos kartos medynų. Adaptyvūs kirtimo amžiai per artimiausius 5 dešimtmečius yra susiję su didesniais anglies kiekiais, sukaupiamais nukirsto medžio produktuose ar dėl pakeitimo efekto.

 

8 pav. Vidutinės metinės anglies sankaupos 1-ame tyrimų vietovės miškų hektare per laikotarpį iki 2120-ųjų metų

 

9 pav. Vidutinės metinės anglies sankaupos 1-ame tyrimų vietovės miškų hektare per ateities dešimtmečius: a) bendras anglies balansas, b) anglies sankaupos miško biomasėje, c) anglies sankaupos nukirsto medžio produktuose, d) anglies sankaupos, atsirandančios dėl pakeitimo efekto

 

Miškininkavimo Europoje alternatyvos ir jų globali reikšmė

Europos miškų reikšmė kuriant ES piliečių gerovę yra didžiulė. Gerovę, kuri neatsiejama nuo reikalavimų, susijusių su klimato kaitos švelninimu bei biologine įvairove. Reikalavimų, kurie tiesiogiai susieti su ES Žaliuoju kursu ir to išplaukiančių strategijų, tokių kaip Biologinės įvairovės strategija, Bioekonomikos strategija, kai kurios ES Klimato politikos komponentės. Jau tyrimo vietovės lygiu teko pripažinti, kad vienareikšmio atsakymo į klausimą kaip miškininkauti ateityje, kad patenkinti įvairialypius poreikius, nėra. Šis klausimas tampa dar sudėtingesnis, kai keliamės į Europos ar, tuo labiau, pasaulinį lygius.

Europos miškų naudojimas visada iššaukia daug ginčų. Nuomonės apie miškų vaidmenį švelninant klimato kaitą dažnai skiriasi ir tai veda link skirtingo kitų miško teikiamų ekosisteminių paslaugų suvokimo. Tarkime, 2018-aisiais metais tarptautinė mokslininkų grupė kreipėsi į Europos parlamentą prašydama apsaugoti Europos ir pasaulio miškus nuo galimo jų pereksploatavimo biomasės energetikos tikslais, su atitinkamomis išvadomis, susijusiomis su daugiafunkciniu miškininkavimu. Nesenoje Jungtinių tyrimų centro (beje, ALTERFOR partnerio) publikacijoje[2] kalbama apie staigų iškirstų miškų ploto Europoje padidėjimą po 2015-ųjų metų, kas, vadovaujantis autorių nuomone, sąlygota medienos ir biomasės energetikos rinkų plėtros, ir tai gali ženkliai paveikti su klimato švelninimu susijusias bei kitas miško teikiamas ekosistemines paslaugas. Daug diskusijų iššaukė ES Biologinės įvairovės strategija iki 2030-ųjų metų. ES miškų politikoje auga susidomėjimas globaliais procesais, pirmiausia miškų ploto mažėjimu ir jo ryšiu su medienos produktais, importuojamais ir suvartojamais ES. Bet kuriuo atveju, ES politikoje priimta, yra daug sektorių, kurie apsprendžia miškininkavimą. Tačiau kartu kyla ir rizika, kad ES strategijos, tarkime, orientuotos į Žaliąjį kursą ar bioekonomiką, gali vesti į priešingas puses. Mūsų atveju problemą susiauriname iki dviejų klausimų ir atsakymų į juos: (i) ar miškus reikia naudoti intensyviau ir siekti klimato kaitos švelninimo gaminant nukirsto medžio produktus angliai kaupti bei naudojant biomasę vietoje iškastinio kuro, ar (ii) ar miškus reikia naudoti kaip anglies kaupyklas šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijai didinti. Ieškodami atsakymo į šiuos klausimus negalime pamiršti, kad mūsų pasirinkimas darys poveikį, tarkime, miškų biologinei įvairovei ar teikiamoms kultūrinėms paslaugoms, o, blogiausiu atveju, gali turėti pasekmių miško ekosistemų stabilumui ar net jų tolesniam egzistavimui. Todėl priimami (arba nepriimami) sprendimai turi būti gerai pasverti ne tik tyrimų vietovės lygmeniu, tačiau ir šalių, Europos ar pasaulio mastu. ALTERFOR projektas rezultatus, gautus 10-yje tyrimų vietovių, ekstrapoliavo visos ES lygiu bei tai panaudojo esamoms ar ateinančioms ES strategijoms aptarti.

Savaime suprantama, kad miškininkavimo alternatyva, kuri šiuo metu aktuali Lietuvoje, neprivalo būti svarbi kitose šalyse, tegu ir su labai panašiomis sąlygomis. Todėl skirtingose tyrimų vietovėse nagrinėti alternatyvūs miškininkavimo modeliai buvo susieti su alternatyvaus miškininkavimo strategijomis, kurios išskirtos trys: (medienos) gamybos liberalizavimas (GL), įvairiafunkcinis miškininkavimas (ĮM) ir rezervatinis rėžimas (RR). Taip pat vertinta ir ketvirta strategija – dabartinis miškininkavimas (DM). Atskirose šalyse strategijos turinys skyrėsi, tačiau bendruoju atveju (kad iliustruoti, pasinaudosime Lietuvoje nagrinėtų alternatyvių miškininkavimo modelių pavyzdžiais) GL strategija yra susijusi su medienos gamybos liberalizavimu (analogas Lietuvoje – miškininkavimo alternatyva, susijusi su ekonomine ir finansine medynų brandomis grindžiamais minimaliais pagrindinių miško kirtimų amžiais). Priklausomai nuo regiono, šiuo atveju pagaminamos apvalios pramoninės medienos kiekiai padidinti vidutiniškai 20%, kirtimų liekanų kiekis paliktas toks pat bei lapuočių medžių dalis miškuose sumažinta nuo 9% iki 42%, lyginant su DM. ĮM strategija yra susijusi su sąmoningu siekiu vystyti visas miško teikiamas ekosistemines paslaugas, tačiau, visgi, stengiantis sustiprinti kitas, ne su medienos tiekimu susijusias miško funkcijas (analogas Lietuvoje – lapuočių propagavimas). Čia priimta, kad apvalios pramoninės medienos kiekis sumažėja ~10%, kirtimų liekanų – 50%, tačiau lapuočių medžių dalis kyla nuo 2% iki 56%. Pagaliau RR strategija yra susijusi su visišku aktyvios miškininkavimo veiklos stabdymu ir natūralia miškų raida (analogas Lietuvoje – ES buveinės), dėl ko medienos gamyba nevykdoma, o lapuočių medžių dalis miškuose, lyginant su DM, nesikeičia. Buvo priimta, kad alternatyvios miškininkavimo strategijos gali būti derinamos tarpusavyje įvairiomis proporcijomis (10 pav.).

 

10 pav. Įvertintos alternatyvaus miškininkavimo strategijos ir jų kombinacijos. Tarkime, 50% GL ir 50% RR reiškia, kad pusėje ploto taikoma miškininkavimo strategija, susijusi su medienos gamybos liberalizavimu, o kitoje pusėje – nevykdoma jokios aktyvios miško ūkinės veiklos

Tyrimų vietovėse gautos miškininkavimo alternatyvų įgyvendinimo nuostatos ir gaunamų rezultatų tendencijos buvo perkeltos į kitas ES28 vietas, naudojant NUTS2 lygio administracinį suskirstymą. T.y. NUTS2 regiono, į kurį pateko tyrimų vietovė, charakteristikos perteiktos kitiems Europos atitinkamo lygio administraciniams vienetams, pagal gamtinių sąlygų ir socialinių-ekonominių rodiklių panašumą. Buvo sumodeliuota raida ES28 šalyse, taip pat įvertintas ES veiksmų globalus pėdsakas per laikotarpį iki 2100-ųjų metų. Skaičiavimus atliko IIASA mokslininkai, naudodami GLOBIOM pasaulinės bioekonomikos modelį.

Įvardinsime tik keletą prognozių (11 pav.). Praktiškai identiškus, lyginant su dabartiniais miškininkavimo modeliais, pagaminamos apvalios pramoninės medienos kiekius galima pasiekti 25-uose procentuose ES miškų nevykdant aktyvios miško ūkinės veiklos, tačiau su sąlyga, kad likusioje teritorijoje miškininkystė yra liberalizuojama. Tačiau net liberalizuotas miškininkavimas nepadėtų kompensuoti medienos tiekimo sumažėjimo, jei veikla būtų sustabdoma 50-yje procentų miškų. Nors pasirinktas biologinę įvairovę charakterizuojantis rodiklis yra gana grubus, tačiau jis parodo tendencijas. Mažinant miškininkavimo intensyvumą, biologinė įvairovė Europos miškuose potencialiai didėtų, tačiau likusiame pasaulyje potencialiai vyktų priešingi procesai. Tai aiškintina tuo, kad mažėjant vietinei medienos pasiūlai, ši būtų importuojama į Europą iš šalių tropikuose ir subtropikuose, kur biologinė įvairovė kol kas yra didelė, tačiau miškai ženkliai jautresni biologinės įvairovės praradimo prasme. Paradoksalu, tačiau santykinai didžiausias biologinės įvairovės padidėjimas Europoje dėl miško ūkinės veiklos apribojimų yra susijęs su ženkliu jos suprastėjimu visame pasaulyje. Taigi, išsaugodami vieną medį Europoje, potencialiai pasmerksime kelis medžius visame pasaulyje...

  

11 pav. Miškininkavimo Europoje alternatyvų galimos pasekmės: a) prognozuojamas iškertamos apvalios pramoninės medienos kiekis per laikotarpį iki 2100-ųjų metų, b) miškų biologinės įvairovės būklė lyginant su dabarties miškininkavimu. Skaičius Y ašyje nusako teorinį išnykstančių rūšių kiekį, c) santykiniai miškininkavimo alternatyvų įdiegimo kaštai. Kaštai yra apskaičiuoti pagal kompensacijų, kurias reiktų mokėti dėl ūkinės veiklos suvaržymų, dydį

 

Taigi, yra didelė rizika, kad jei medienos ruoša ES bus ženkliai ribojama, mediena bus importuojama, o tai automatiškai reiškia anglies emisijų ir ekosistemų degradavimo eksportą į ne ES šalis. Modeliai rodo, kad šuoliškas saugomų miškų plotų padidinimas gali lemti ženklų negatyvų poveikį biologinei įvairovei visame pasaulyje. Todėl palaipsniui didinami ūkinės veiklos apribojimai turėtų būti derinami su efektyvesnių medienos tiekimo prasme miškininkavimo alternatyvų diegimu tiek ES, tiek ir Lietuvoje.

Sukurti įrankiai miškininkavimo sprendimams palengvinti

Nors Horizontas 2020 projektuose pirmiausia akcentuojami moksliniai tyrimai ir jų rezultatai vertinami pagal mokslinę produkciją, čia gimsta ne tik patarimai priimantiesiems realius sprendimus – kartu sukuriamos priemonės, kurios gali būti naudojamos tiek moksle, tiek ir praktikoje. Projekto ALTERFOR rezultatai didele dalimi yra grindžiami miškų ir miškininkavimo raidos modeliavimu, o ekosistemines paslaugas išreiškiantys rodikliai apskaičiuoti pagal įprastinius miško išteklius aprašančius rodiklius, tačiau naudojant sudėtingus algoritmus. Natūralu, kad tam buvo sukurti įrankiai, kurie galėtų būti naudojami ir projektui pasibaigus.

Pirmiausia norime paminėti dar prieš du dešimtmečius sukurtą programą „Kupolis“, kurią mes įvardijame kaip miškininkavimo sprendimų paramos sistemą. Programa pradėta kurti dar prieš du dešimtmečius, ji naudota „Lietuvos miškų naudojimo XXI amžiuje prognozei“ parengti, kurį laiką – valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektams ruošti. „Kupolis“ modeliuoja miško ir miško naudojimo raidą, kaip įvesties duomenys naudojami sklypinės miškų inventorizacijos duomenys bei gausūs miškus ir miškininkystę aprašantys normatyvai. Pateikiami skaičiavimų rezultatai buvo orientuoti į medienos tiekimo funkciją. Visumoje, programa pirmiausia buvo skirta iliustruoti vieną ar kitą miškininkavimo rėžimą, o jos funkcionalumas buvo laikomas neišbaigtu, ypač kalbant apie kitų miško funkcijų nei medienos tiekimas modeliavimą. ALTERFOR „Kupolio“ funkcionalumą ženkliai išplėtojo (12 pav.). Buvo patobulintos miškininkavimo alternatyvų specifikavimo galimybės, pirmiausia susijusios su ugdomųjų kirtimų alternatyvų nusakymu, sukurtas įvairių miško teikiamų ekosisteminių paslaugų skaičiavimo modulis. Visgi, nesiūlome ateityje vystyti programą „Kupolis“. Ją galime naudoti labai išsamiai ir įvairiapusiai vertinti miškų ir miškininkavimo ateities scenarijus, tačiau, greičiausia, tik vykdant mokslinius tyrimus. „Kupolio“ atotrūkis nuo šiuolaikinių miškų informacinių sistemų nuolatos didėja, programos modernizavimo galimybės labai ribotos. Tačiau vienareikšmiai teigiame, kad adaptyvus miškininkavimas šiandien Lietuvoje yra neįmanomas be šiuolaikinių miškininkavimo sprendimų priėmimo paramos sistemų. Nepriklausomai nuo to, ar kursime/pirksime/pritaikysime originalius, komercinius ar atviro kodo paketus.

 

12 pav. Klimato kaitos ir žmonijos pastangų šią kaitą sušvelninti įtaka Lietuvos miškams ir miškininkystei buvo įvertinta naudojant miškininkavimo sprendimų paramos sistemą „Kupolis“. Pristatant miškininkavimo sprendimų paramos sistemą, skirtingomis spalvomis pažymėtas buvęs ir ALTERFOR sukurtas funkcionalumas

Turime pripažinti, kad ne tik miškininkystė, bet ir visas šalies ekonominis ir politinis gyvenimas artimiausioje ateityje bus vertinimas per klimato kaitos švelninimo prizmę. Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius yra vienintelis, kur mokame užkonservuoti anglį, o šiame sektoriuje esminis vaidmuo tenka miškams. Todėl ateityje turėsime išmokti preciziškai suskaičiuoti anglies sankaupas ir susieti jas su daromais miškininkavimo sprendimais. Tikėtina, kad tokius skaičiavimus turės/norės atlikti ne tik įgaliotos šalies institucijos, rengiančios ataskaitas apie Lietuvos įsipareigojimų klimato kaitos švelninimo srityje vykdymą, tačiau ir eilinis miško valdytojas ar savininkas, suinteresuotas tvariu miško naudojimu. Projektas ALTERFOR parengė anglies balanso miške skaičiuoklę, kuri grindžiama Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos nusakytais anglies apskaitos principais. Anglies sankaupos įvertinamos tokiose kategorijose: antžeminėje ir požeminėje biomasėje, negyvoje medienoje, nukirsto medžio produktuose bei sukuriamos dėl energijos ir produktų pakeitimo. Skaičiuoklė jau buvo naudojama anglies balansui privačiose miško valdose apskaičiuoti (13 pav.).

 

13 pav. Anglies balansas 2-ose privačiose valdose. Per metus jose iškertama apie 4 m³/ha medienos, lapuočių medžių procentas 1-oje valdoje 29, 2-oje 23, vidutinis amžius, atitinkamai, 40 ir 57 metai, prieaugis – 8 ir 5,5 m³/ha

 

Kodėl mes negalime iš karto pritaikyti šių rezultatų?

Miškininkavimo tradicijos Lietuvoje yra labai senos ir tikrai stipriai puoselėjamos. Tačiau tradicijos yra gerai iki tol, kol jos palieka vietos ir naujiems, inovatyviems bei efektyviems sprendimams. Perėjimas nuo planinės prie rinkos ekonomikos galėtų tapti puikia proga atnaujinti Lietuvos miškininkavimo sistemą, tačiau aklas tikėjimas senu autoritetu bei valdininkų neklystamumu tam trukdo. O kaip įmanoma kažką padaryti, jeigu pokyčiams reikalinga iniciatyva, kurios tiesiog nėra? Iniciatyvos nėra dėl to, jog dabartinėje Lietuvos miškininkavimo sistemoje profesionalui saugiau yra tiesiog įvykdyti reikalavimus iš viršaus, nesigilinant į jų tikslingumą. Tokia valdymo sistema vadinama komandavimu ir kontrole (angl. command and control) grindžiamu valdymu bei pasižymi griežtu visa ko reguliavimu, akcentuojami draudimas ir skrupulinga kontrolė. Ši sistema gali būti efektyvi, tačiau tik planinės ekonomikos arba labai gausiais nelegaliais miško kirtimais pasižyminčiose šalyse. Visais kitais atvejais ši sistema paprastai pripažįstama neefektyviu valdymo būdu. Kaip priešingybę (ir siekį) galima įvardinti adaptyvaus miškininkavimo sistemą, kurioje miškininku-profesionalu yra pasitikima, o sprendimai priimami vertinant kiekvieną konkrečią situaciją.

Naudodami INTEGRAL (anksčiau vykdytas H2020 projektas) ir ALTERFOR duomenis, kuriuos papildėme ekspertiniu vertinimu ir literatūros analize, pabandėme nustatyti kur yra Lietuvos miško ūkis evoliucijoje iš komandavimu ir kontrole grindžiamo link adaptyvaus valdymo. Tam aptarėme 5 kriterijus: Efektyvumą, Teisingumą, Skaidrumą, Dalyvavimą ir Adaptyvumą, vertindami pagal skalę „blogai“, „patenkinamai“, „gerai“.

Apibendrindami turime pripažinti, kad nepaisant pokyčių ekonomikoje ir visuomenėje, nuo komandinio valdymo Lietuvos miško ūkis pasistūmėjo menkai. Patenkinamas įvertinimas suteiktas tik Skaidrumui, pirmiausia dėl išsamios informacijos apie miško išteklius. Jeigu su valstybinių miškų valdymu susijusios finansinės ataskaitos (visuomenei) būtų teikiamos taip pat išsamiai, pagal šį kriterijų Lietuvos miškų valdymas galėtų būti vertinamas „gerai“.

Vertinant Efektyvumą, dėmesį kreipėme į tokius rodiklius, kaip sektoriuje dirbančių darbuotojų kiekis bei (tyrimas buvo vykdomas dar iki 2018 m. vykdytos reformos) valstybės įmonių – miškų urėdijų – pelningumas. Palyginome su kaimyninės Latvijos patirtimi. Dvejų šalių urėdijų finansinių ataskaitos, miškų statistikos bei skaičiavimai parodė, kad turėdama beveik 4 kartus mažiau darbuotojų, Latvijos Valstybinių Miškų Įmonė (LVM) generavo kur kas didesnį pelną, sumokėjo apie 4 kartus daugiau mokesčių į valstybės biudžetą (14 pav.).

 

14 pav. Lietuvos ir Latvijos valstybinių miškų sektoriaus pelno (iki mokesčių) dinamika 2000-2016 metais

Šaltinis: Lietuvos Generalinės Miškų Urėdijos ir LVM 2001 - 2016 finansinės ataskaitos

Teisingumui įvertinti atlikome teisinių apribojimų privačiuose miškuose aprašomąją analizę. Siekiant realaus teisingumo, miškų savininkams turi būti suteikiama pakankama sprendimų priėmimo laisvė disponuoti savo turtu bei visiems miškų savininkams turi būti sudaromos panašios galimybės gauti pelną. Tačiau situacija yra kiek kitokia. Miškų įstatymas buvo sukurtas valstybinių miškų dominavimo sąlygomis, o atsiradus privačiai miškų nuosavybei, reikalavimai privatiems miško savininkams buvo tiesiog nukopijuoti iš reikalavimų valstybiniams miškams, nepaisant savininkų įvairovės, jų lūkesčių, skirtingų miškininkavimo sąlygų bei dažniausiai gan kuklaus miško valdų dydžio. Tačiau ir tarp pačių savininkų yra nemažai nelygybės, tame tarpe ir dėl miško grupavimo. Pavyzdžiui, brandaus eglyno grynoji dabartinė vertė II grupės miške yra 3-4 kartų mažesnė nei IV. O grupė, kurioje atsidūrė valda po restitucijos, dažnai buvo tik sėkmės reikalas.

Vertindami Dalyvavimą, įžvelgėme žemą plačiosios visuomenės dalyvavimą, taip pat menką įvairių interesų atstovavimą priimant svarbius sprendimus. Nors platesnis visuomenės dalyvavimas priimant su miškais susijusius sprendimus Lietuvoje yra skatinamas, visuomenė kol kas gan pasyviai reaguoja į galimybę įsitraukti į tokius procesus. Todėl dažniausiai arenoje dominuoja valstybinės miškininkystės ir aplinkosauginės organizacijos. Tačiau kai sprendimas jau yra priimtas, noras pasisakyti kyla daugeliui įvairaus lygio ir plauko miškininkystės „ekspertų“. Deja, tačiau kol suinteresuotos grupės neįpras konstruktyviai įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą nuo pat pradžios, konfliktai bus neišvengiami.

Kalbant apie Adaptyvumą, reikia pabrėžti, kad miškininkavimas yra įspraustas į griežto teisinio reglamentavimo, detalaus planavimo ir griežtos kontrolės rėmus. Didelė dalis sovietinio laikotarpio miškininkavimo nuostatų ne tik perimtos, bet ir žymiai sugriežtintos teisės aktuose, kurių kiekis Nepriklausomybės laikotarpiu sparčiai augo. Kaip jau minėjome aukščiau, toks teisės aktų spaudimas dažnai daro bet kokią inovaciją tiesiog neįmanomą. Norint padidinti Lietuvos miškininkavimo adaptyvumą, reikia kelti miškininkų kvalifikaciją, motyvaciją bei kūrybingumą, mažinant įstatyminį reguliavimą ir labiau remiantis ekonominiais ir ypač informaciniais instrumentais.

Šie rezultatai buvo publikuoti prieš keletą metų, tačiau kiek situacija pasikeitusi iki šiol? Manome, kad kol kas mūsų miškininkavimo sistema yra labai priklausoma nuo komandavimo ir kontrolės principų. Norint didinti miškininkavimo adaptyvumą, reikia imtis drąsesnių žingsnių, vienas iš kurių būtų pačių miškininkų iniciatyva.

Mokslas ir gyvenimas: ką daryti, kad jie eitų kartu?

Britų mokslininkai nustatė, kad daugiausiai vitaminų yra ... vaistinėse. Žinoma, tai yra anekdotas, tačiau labai dažna nuomonė, kad mokslininkai tyrinėja dalykus, visiškai nesusijusius su praktika ir realiu gyvenimu. Netgi tokiame taikomajame moksle, kaip miškotyra, mokslininkų, praktikų bei politikų veikla dažnai nesudera. Mokslininkai lieka nepatenkinti, kad jų tyrimų niekas nenori finansuoti, o rezultatai lieka nepanaudoti, politikai bei praktikai tuo pat metu skundžiasi, kad neieškoma atsakymų į aktualiausius klausimus. Bėda ta, kad dažnai šių dvejų „koalicijų“ logika smarkiai skiriasi. Vienas iš būdų surasti bendrą kalbą galėtų būti profesoriais M. Böcher ir M. Krott (2016) pasiūlyta žinių perdavimo schema: Tyrimas-Integracija-Taikymas (angl. Research-Integration-Utilization, arba RIU), kuri išplėtota ALTERFOR (15 pav.).

 

15 pav. RIU (Tyrimo-Integracijos-Taikymo) modelio schema

RIU modelis remiasi aktualumo, patikimumo ir teisėtumo kriterijais, pritaikomiems konkretiems asmenims, kurie vaidina sąjungininkų vaidmenį žinių perdavimo iš mokslininkų praktikams procese. T.y. pasitelkiamas tarpininkas tarp mokslininko ir sprendimų priėmėjo, nes tiesioginis pastarųjų šalių bendravimas dažnai apsunkintas dėl labai objektyvių priežasčių. Jei mokslu pagrįsta informacija yra naudinga tarpininkui ir jo interesams, jie panaudos savo išteklius tam, kad išpopuliarinti mokslo žiniomis grįstą sprendimą ir įtikins jo nauda sprendimų priėmėją. Projektas ALTERFOR gautiems rezultatams diegti bandys pasitelkti RIU.

Bendrauti ir bendradarbiauti

Bendravimas tarp mokslininkų, politikų ir praktikų galėtų ne tik nukreipti mokslą aktualiausioms problemoms spręsti, bet ir padidintų suinteresuotų grupių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose. Tačiau ne visada galima surengti bendrą susitikimą, kur visi išsakytume savo nuomonę. Nuotolinio darbo patirtis bei bendravimo platformų vystymasis parodė, kad profesionalus interesas yra puikus pagrindas virtualioms profesinėms bendruomenėms sukurti.

Norėdami paviešinti mūsų projekto rezultatus ir pasiekti didesnę auditoriją, nusprendėme ne tik publikuoti mokslinius bei mokslo populiarinimo straipsnius (nuo to priklauso mokslininko darbo kokybė), bet ir sukurti internetinę erdvę, kur galima būtų sužinoti apie naujausius tyrimų rezultatus, kurie būtų aprašyti paprastai ir populiariai. Taip gimė Facebook grupė „Kas vyksta miške“ (https://www.facebook.com/Kas-vyksta-miške-103707318061743).

Čia bus publikuojami ne tik šio projekto, bet ir mūsų kolegų gauti rezultatai. Ne tik moksliniai. Esame surinkę kolekciją gerųjų miškininkavimo praktikų pavyzdžių, kuriomis su mumis pasidalino miškininkai iš visų Lietuvos kraštų. Žinoma, jeigu Jūs norite pasidalinti savo patirtimi, kviečiame ja pasidalinti. Gerai idėjai nusakyti pakanka poros sakinių, vienos kitos nuotraukos. Žinoma, laukiame ir Jūsų nuomonės apie tai, kokie kokios užduotys turėtų būti keliamos ir mokslui. 

 

Parengė: G.Mozgeris, E.Makrickienė ir N.Pivoriūnas

Vytauto Didžiojo universitetas