Naujienos

2020 - 12 - 31

A.Gaižutis: Gyvenimą 2021-siais linkėčiau piešti šviesiomis, o ne niūriomis spalvomis.

Bėgant paskutinėms 2020-ųjų metų valandoms „Ūkininko patarėjas“ žemdirbių, agroverslo atstovų paprašė įvertinti besibaigiančius metus ir pasidalyti mintimis, su kokiomis nuotaikomis bei problemomis žengia į 2021-uosius. Tarp pasisakiusiųjų- LMSA pirmininkas Algis Gaižutis. Plačiau- UP.lt straipsnyje "Žemdirbiams 2021-ieji – vilčių metai. Tik ar joms tikrai lemta išsipildyti?"

[...]

Užtenka pykčio ir niūrių spalvų

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos prezidentas Algis GAIŽUTIS:

Šiuos metus vertinu optimistiškai ir raginčiau kitus taip daryti, nes gyvenimą reikia piešti šviesiomis, o ne niūriomis spalvomis. Juk iš tikrųjų dauguma žmonių gyvena neblogai. Pasikeitus valdžiai, miško ir žemės savininkams atsirado ir naujų lūkesčių, ir rūpesčių. Bet svarbiausia – Lietuva liko žalia, gyvename taikoje. Jei būtų daugiau tarpusavio susiklausymo, teigiamo požiūrio, gyvenimas būtų dar geresnis. Dauguma problemų paprastai susikuriame patys. Linkėčiau ir visiems, ir sau, kad kitais metais būtume sveiki ir sveikai mąstytume, geros nuotaikos, pozityviai vertintume ir sėkmes, ir negandas. Turime pradėti mąstyti pozityviai. Kai pradedi šypsotis, šypsosi ir aplinkiniai, o kai vaikštai niūrus, susiraukęs, tuomet ir oras atrodo blogas, ir žmonės nepatenkinti.

Šiemet dalies visuomenės reikštą pasipiktinimą dėl miškų kirtimo laikyčiau pasekme manipuliacijų žmonių emocijomis, mitų skleidimu. Pasinaudodami natūralia daugumos lietuvių meile gamtai, atskiri veikėjai savanaudiškai bando eiti populiarumo link. Miškų kirtimo tema eskaluojama dirbtinė priešprieša, žmonėms neaiškinant ir nesitariant su tais, kurie dirba miške, jį tvarko ir prižiūri, kurie išmano ir yra sukaupę didelę gyvenimo patirtį, atlieka mokslinius tyrimus ir gali darbus miškų ūkyje pagrįsti platesniu akiračiu, o ne emocijomis.

Miškas – ne vien tik grožis, bet ir materialus turtas, kurį pūdyti vien dėl vaikystės prisiminimų ne tik neatsakinga, bet ir nuostolinga valstybei, t. y. mums visiems. Išsaugoti galima, o ir reikia, tinkamai prižiūrint  bei naudojant.

Ateinančiu laikotarpiu Lietuva turi galimybę esmingai pertvarkyti ekonomiką. Klausydamasis Vyriausybės posėdžio, girdėjau, kad valstybės biudžeto deficitas kitąmet bus 7 proc., o ne iš pradžių planuoti 5 proc., skolinsimės apie 7 mlrd. eurų didesniam biudžeto deficitui padengti. Tad kiek galėsime gyventi nieko neuždirbdami? Lietuviai juk darbštūs. Galime išsilaikyti patys ir dar turėti teigiamą valstybės biudžeto balansą uždirbdami ir protu, ir rankomis, kurdami švarų, saugų maistą ar investuodami į būstą, kuriam galime naudoti miškuose užaugintą medieną ne naikindami miškus, o deramai prižiūrėdami juos.

Miškininkai aktyviai atakuojami nuo pat miškų reformos 2018 metų, kai buvo juodinami ir privatūs miškų savininkai, ir valstybinių miškų valdytojai, tačiau didžiausia kampanija buvo pradėjus urėdijų reformą. Tada buvo apjuodinti visi. Reikia prižiūrėti valstybės ir savininkų turtą, pirmiausia galvoju apie miškus, remdamasis mokslu pagrįstais faktais ir praktine patirtimi, o ne steigti naujas  ir naujas nenaudojamas teritorijas, siekiant sukurti pretekstą "įsisavinti" ES paramą. Galimybių plėsti miško plotus yra, bet tam reikia stipriai ruoštis ir valstybei sutarti su privačiais savininkais, nes plėsti miškus galima pagrindinai privačiose žemėse.

Seimo Kaimo reikalų komitete buvo kalbama, kad, savivaldybių vertinimu, apie 12 tūkst. ha valstybinės žemės yra apleista ir nenaudojama. Jeigu valstybė žemės nenaudoja, nes tinka tik piktžolėms, tai gal verčiau įveisti miškus. Tai būtų didelis iššūkis, nes dabar per metus įveisiama 1,5–2 tūkst. ha naujų miškų. Įvertinant Vyriausybės programos teiginius, per metus reikėtų įveisti apie 80 tūkst. ha miškų, arba dešimteriopai daugiau nei dabar. Lieka neatsakyta, kas tą darys, kas skirs pinigų, iš kur bus gauta pakankamai sodinamosios medžiagos. Nežinia, ir kokiomis lėšomis naujus miškus prižiūrėsime. Kaip visada, pasakius viena, iškart reikia galvoti ir apie kita. Žvelgiant labai pozityviai, jei dabartinėje valdžioje esantys žmonės įsiklausys, o ne bandys kaip kurtinys per tuoktuves girdėti tik save, sutelkus išmanančius žmones, galima su nauda ir mūsų žmonėms tapti vieniems pirmaujančių ES šioje srityje.“

[...]

Plačiau- UP.lt 2020-12-31 straipsnyje "Žemdirbiams 2021-ieji – vilčių metai. Tik ar joms tikrai lemta išsipildyti?"