Naujienos

2021 - 06 - 18

REDIII projektas: ES reikalinga daugiau atsinaujinančios energetikos. Bet ne kompetencijų ribas peržengiančių sprendimų.

Nutekėjusiame atnaujinamos ES atsinaujinančios energijos direktyvos (RED) projekte Europos Komisija kelia ambicingus siekius atsinaujinančios energijos srityje laikotarpui iki 2030 m. Ir tai sveikintina, tačiau kitas EK siekis - peržiūrėti miškų biomasės energetikai tvarumo kriterijus - sutikti nepalankiai. Apie tai vyksta aktyvios diskusijos.

Akivaizdu, kad ES reikia daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, nes išsikeltas ambicingas siekis ES iki 2050 metų tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu be to bus neįgyvendintas. Miško biomasės energetika šiandien yra pagrindinis atsinaujinančios energijos šaltinis ES ir jos apimtis reikėtų dar didinti.

2018 m. pabaigoje, po ilgų sunkių derybų, miškų biomasės tvarumo kriterijai buvo politiškai suderinti antrojoje ES atnaujintos atsinaujinančios energijos direktyvoje REDII. Kriterijai turi būti įgyvendinti nacionaliniuose teisės aktuose iki 2020 metų birželio 30 d., tuo siekiant sumažinti tvarumo riziką, susijusią su bioenergijos naudojimu ES. Nežiūrint į tai, nutekintame REDIII projekte Europos Komisija siūlo išsamiai peržiūrėti kriterijus, netgi prieš įgyvendinant jau sutartus RED II.

REDIII projekte biomasei iš žemės ūkio naudojamus kriterijus siekiama tiesiogiaipritaikyti miško biomasei energetikai. Platus ir netikslus miškų apibrėžimas, pavyzdžiui, „labai biologiškai įvairūs miškai“, staiga gali būti  „draudžiamomis teritorijomis“ ruošti biomasę energijos gamybai. Tad, iškyla rizika, kad didinantys savo miškų biologinę įvairovę miško savininkams, gali būti draudžiama iš tokių plotų naudoti kirtimo atliekas bioenergetikai. 

RED III projekte Europos Komisija numato galimybę įtraukti naują „aukštos kokybės stiebų medienos“ apibrėžimą ir sugriežtinti reikalavimus, kaip ES valstybės narės galėtų naudoti savo miškų biomasę energetikai. Tai jau aiškus kišimasis į ES valstybių narių kompetenciją, nes miškų valdymo srityje sprendimų teisė priklauso ES šalims narėms, o ne EK (vadovaujamasi subsidiarumo principu, reiškiančiu, jog kiekviena šalis priima sprendimus atsižvelgdama į šalies specifiką). Tokie apribojimai ankstesnėse RED derybose buvo aiškiai atmesti dėl svarių priežasčių. Nepaisant gerų ketinimų, Briuselio biurokratų politinės intervencijos, kuriomis siekiama apspręsti, kaip atskirų ES valstybių pramonė turėtų „efektyviau“ naudoti savuosius miškų išteklius, yra mažai pageidautinos, o galiausiai- labai kenkia pasitikėjimui ES politikos procesais.