Naujienos

* Programa „Moterys miškininkystėje“ pakvietė į Švediją

Vitalija Valančiutė
Ūkininko patarėjas
2004 10 12

Švedijoje lankėsi programos „Moterys miškininkystėje“ dalyvės ir Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) narės. Programa siekiama padėti Lietuvos miško savininkams įkurti kooperatyvus, supažindinti su Švedijos miškininkų organizacijų veikla. Lietuvės turėjo puikią galimybę pasisemti patirties iš ilgametės švedų praktikos šioje srityje. Viena iš programos iniciatorių Mari Sauderįsikūręs celiuliozės fabrikas. Kaip pasakojo jos kadrų skyriaus darbuotojas Stefanas Valerius, ši įmonė veiklą pradėjo 1962 m., dabar per dieną perdirba apie 1700 kub. metrų žaliavos. Didžioji dalis pagamintos produkcijos eksportuojama į Italiją, net 32 proc. Apie 15 proc. -moterų. Dirbama be atliekų: žievė sunaudojama kurui, pjuvenos išvežamos į celiuliozės fabriką. Miškininkės iš Lietuvos lankėsi ir centrinėje „Sodros“ būstinėje, susitiko su jos direktoriumi, domėjosi bendrovės veikla ir perspektyvomis. Turėjo progos pasižiūrėti, kaip dirba miško kirtimo mašina „Timbirjac“, kurių jau yra ir Lietuvoje. Kadangi tokia technika yra labai brangi, tai dirbama dviem pamainomis, kad ji greičiau atsipirktų.
Teko lankytis labai sename rezervate, kur, manoma, jog bukai augo jau prieš tris tūkstančius metų. Į tą bukyną pradėjo skverbtis eglės. Tiesiog matoma riba, kur į vieną pusę driekiasi eglynas, o į kitą bukai. Šioje girioje auga dar pirmos kartos eglės, kurioms jau daugiau kaip 200 metų. Čia neleidžiama jokia ūkinė veikla. Programos dalyves iš Lietuvos nustebino, jog tiesiog ant miško keliuko augo puikiausi baravykai, kurių niekas nerenka, mat švedai renka ir valgo tik voveraites.

Su savininkais dirbama seniai
Švedijos miškininkai džiaugiasi, jog turi jau šimtametę darbo patirtį su privačiais miško savininkais. Jie konsultuojami, mokomi, rengiami seminarai ir kursai. Savininkų švietimui skiriama gana daug lėšų. Su miško savininkais vyksta nuoseklus darbas ir todėl dabar jau priimami kur kas liberalesni įstatymai, nes privačių miškų savininkai jau išmoko šeimininkiškai elgtis su savo nuosavybe. Apie vėjovartų valymą ar pavienių medžių kirtimą pranešti niekam nereikia, o, kertant plynai daugiau nei pusę hektaro, privalo raštu informuoti regioninę miškų valdybą. Miško savininkams specialistai paruošia mokamus rekomendacinio pobūdžio miškotvarkos projektus, kurių rengime gali dalyvauti ir patys savininkai. Projektai ruošiami panašiai kaip ir Lietuvoje, tik kur kas liberaliau, netvirtina jų jokie valstybės pareigūnai. Vienas iš svarbiausių darbo su privačiais miško savininkais principų – jiems patarti, o ne bausti.

Nepriklausoma medienos matavimo sistema
Švedijoje veikia nepriklausoma medienos matavimo sistema. Tai atlieka neutralios organizacijos, išlaikomos medienos pirkėjų ir miško savininkų, darbuotojai. Mediena matuojama kompiuteriniu būdu lentpjūvėse ar perdirbimo įmonėse. Duomenys operatyviai pasiekia ir pardavėją, ir pirkėją. Šie duomenys naudojami ir valstybės statistikoje.
Taip pat kompiuteriu nepriklausomi ekspertai įvertina medienos būklę ir kokybę perdirbimo įmonėse.
Švedijoje taikoma PEFC miškų bei medienos sertifikavimo sistema, kuri jau bus įdiegta ir Lietuvoje.

Švedai myli mišką
Miškininkes Pietinėje Švedijoje sužavėjo gražūs ežerėliai, vešlūs spygliuočių miškai, akmenuota miško paklotė ir tvarkingos sodybos, įsikūrusios tarp miškų, čia žmogus neatskiriama gamtos dalis. Vos ne prie kiekvienos sodybos plevėsavo Švedijos vėliavėlės – pasididžiavimo savo šalimi simbolis.
Besilankydamos ūkininkės ir miško savininkės Anos Marijos sodyboje, lietuvės susipažino su vidutiniškai besiverčiančios švedų šeimos gyvenimu, buitimi, požiūriu į nuosavą mišką. Kaip pasakojo sodybos šeimininkė, ji turi apie 65 ha nuosavo miško, kurį paveldėjo iš savo tėvų, bet, kaip pati sakė, tai nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Čia dirba visa šeima, bet daugiausia žiemą, mat vasarą tenka rūpintis nemaža gyvulių ferma. Kadangi iš ūkininkavimo nelabai galima pragyventi, tai dirba valstybinėje tarnyboje, taip pat nuomoja nuosavos žemės perteklių. Sodybos šeimininkas guodėsi, jog pieno kainos ir pas juos yra pakankamai žemos.
Švedijos vyriausybė, formuodama požiūrį į mišką, daug dėmesio skiria bendravimui su visuomene. Savininkų mokymui įrengta per 200 įvairių demonstracinių miškų plotų. Didelis dėmesys skiriamas istoriniam kultūriniam paveldui, stengiamasi užtikrinti biologinę įvairovę. Natūraliai augančios medžių rūšys paliekamos neiškirstos, yra prižiūrimos, saugomos nykstančios medžių ir augalų rūšys.

Įspūdžiai naudingi
Grįždamos iš Švedijos moterys džiaugėsi įgyta patirtimi. LMSA valdybos narė Jūratė Jankauskienė sakė, jog yra ko mums, Lietuvos miškininkams, pasimokyti iš daugiametės švedų patirties dirbant su privačiais miškų savininkais. Miško savininkų kooperatyvo Kretingoje „Žemaitijos miškas“ vadovė Palmira Lipskienė pripažino, kad Lietuvoje miško savininkai laisvės jame šeimininkauti turi nedaug – nieko negali daryti be leidimų, labai stipri kontrolė, nėra pasitikėjimo miško savininkais, stengiamasi nubausti, o ne mokyti. Violeta Veličkienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos skyriaus vyr. specialistė, pati turinti 6 ha privataus miško, teigė: „Privačių miškų savininkai jaučiasi užguiti, jiems trūksta informacijos apie naujausias privačių miškų tvarkymo taisykles“. Miškininkės aiškino, jog Lietuvoje daugiau miškų priauga, nei iškertama.