Naujienos
"Lietuvos Davose 2022" - dvi Medienos pramonės forumo sesijos
Sesiją moderavo Deimantė Laumytė.
Diskutavome apie būtinybę Lietuvos visuomenei bei politikamss suvokti, kad nesirūpindami savo miškų potencialu patiriame ženklius praradimus.
Nuo 1948 m. iki 2020 m. Lietuvos miškingumas padidėjo nuo 20 proc. iki 33,7 proc., o žalių medžių stiebų tūris Lietuvos miškuose – nuo 125 mln. m3 iki iki 560 mln. m3. Iš Lietuvos miškų kasmet rinkai pateikiama apie 7 mln. kietmetrių medienos iš kurių mediena iš valstybinių miškų sudaro apie 3,7 mln. m3, o iš privačių - 3,3 mln. m3. Aukcionuose parduodama 80-85 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos. Miškų ištekliai gali dar augti ir ateityje. Augaviečių potencialas išnaudojamas dar nepilnai, todėl miškų našumą galima didinti apie 25-30 proc., o jų daugiafunkcinę vertę – dar daugiau. Tobulinant medynų auginimo būdus, reikalingos idėjos naujoms daugiafunkcinių miško žėlinių ir želdinių formavimo technologijoms kurti. Tam reikės sutelkti ne tik miškininkystės, bet ir biologijos bei ekologijos ekspertus.
Miškai pasižymi daugiafunkciškumu, todėl racionaliai naudojant medieną atsiskleidžia akivaizdus teigiamas aplinkosauginis, ekonominis-socialinis ir taip pat ekonominis poveikis. Racionaliu išteklių naudojimu siekiama sumažinti išteklių eikvojimą ir aplinkos būklės blogėjimą.
Tą pat dieną vyko MEDIENOS PRAMONĖS FORUMO Medienos pramonės potencialo sesija.
Pagrindinį pranešimą "Globalus medienos pramonės augimo potencialas" padarė ekonomistas Marius Dubnikovas, „Compensa Life" verslo plėtros vadovas.
Po to vyko diskusija „Medienos pramonės vaidmuo stiprinant Lietuvos ekonomiką, didinant pramonės potencialą ir prisidedant prie energetinės nepriklausomybės“. Joje dalyvavo: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Medienos perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Baturo ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
Sesiją moderavo Deimantė Laumytė.
Diskutuota tiek apie pasaulines tendencijas, tiek ir apie miškų ir medienos sektoriaus vaidmenį stiprinant šalies ekonomiką, pramonės potencialą bei energetinę nepriklausomybę. Nemažai dėmesio diskusijoje skirta dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pasekoje sutrikusiems žaliavinės medienos srautams rinkose ir pabrėti tiek pramonei, tiek energetikai kylantys iššūkiai.
Aptarta prielaida, kad ilgainiui augs šilumos siurblių naudojimas bei potencialas, todėl iki 2050-ųjų metų biokuro naudojimas šilumos ūkyje turėtų mažėti. Tuo tarpu trumpuoju laikotarpiu (dešimtmečio) biokuras yra ir išliks gyvybiškai svarbus centralizuotam šildymui ir iš dalies- elektros gamybai kogeneracinėse katilinėse, taip mažinant priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų vartojimo, o tuo pačiu - ir Rusijos režimo pajamas. Todėl diskutuota dėl vieningos pozicijos, kuri leistų teigiamai įtakoti Lietuvos valstybės politiką. Tokiu būdu siekiant, kad Lietuva skirtų daugiau lėšų ir užtikrintų, kad maksimalus kiekis medienos, kuris kiekvienais metais užauga ar net tikslingai yra užauginamas, būtų panaudojamas Lietuvos pramonėje bei energetikoje.
