Naujienos
* Užgesintas dar vienas Smiltynėje liepsnojęs miškas

Klaipėdos ugniagesiai sakė, kad kol kas neaišku, koks tiksliai miško paklotės plotas išdegė. Esą teritorijoje buvo labai daug dūmų, vieta kalnuota, todėl sunku iš akies nustatyti, kokį plotą buvo apėmusi ugnis. Tačiau, anot miškininkų, ugnies nuniokotas plotas nėra labai didelis.
![]() |
K.Šatūno nuotr. |
Pasak ugniagesių, kol ugnis plito tik durpinga miško paklote, ji nebuvo persimetusi į medžius, ko buvo baiminamasi labiausiai. Mat, netoli nuo paprastosiomis pušimis apsodintos giraitės auga ir kalninės pušys. Jei būtų užsiliepsnoję pastarosios, ugniagesiams būtų buvę labai sunku sutramdyti ugnį.
Įžvelgia sistemą
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNPP) vadovė A. Stancikienė apie gaisrą sužinojo važiuodama iš Vilniaus į uostamiestį,- rašo uostamiesčio dienraštis "Vakarų ekspresas".Ji tikino, kad per savaitę Kuršių nerijoje kyla nuo 3 iki 8 gaisrų.
"Praėjusią savaitę kilo 4 gaisrai. Kartą teko ir gaudyti padegėją, kuris, išvydęs aplinkosaugininkų automobilį su švyturėliais, nėrė į krūmus. Netoli gaisravietės radome ir degtukų. Galiu pasakyti, kad egzistuoja kažkokia sistema", - "Vakarų ekspresui" sakė parko direktorė.
![]() |
Gaisrininkams pavyko pasiekti, kad dėl vėjo ugnis nepasiektų medžių, nes tai sukeltų dar daugiau problemų |
Anot jos, gaisrus sukelia arba psichikos ligoniai, piromanai, arba neaiškių tikslų turintys sąmoningi žmonės.
"Remiantis pastarųjų penkerių-septynerių metų duomenims, pastebima sistema: yra tam tikras laikas ir vietos, kada kyla gaisrai. Gali net dieną nuspėti. Pavyzdžiui, gaisras kyla darbą baigus žmonėms, stebintiems mišką iš ugniagesių bokštelių", - teigė A. Stancikienė.
Per šių metų gegužę Smiltynėje užsiliepsnojus kalnapušėms išdegė 235,6 hektarų miško. Gaisrą penkias dienas gesino beveik visos Vakarų Lietuvos ugniagesių pajėgos, jiems talkino miškininkai, savanoriai ir kariai.