Naujienos

* Gamta dūsta nuo karščio ir šiukšlintojų

[...Bet ar toks gamtos saugojimas, kokį patiriame dabar, ir yra tai, ko iš tiesų reikia žmogui, valstybei?
Kopos užterštos šiukšlėmis ir net išmatomis, jūra atmiešta šlapimu. Tas pat – prie ežerų ir upių.
Štai ir pasvarstykime: kas geriau – gamtos saugojimas formaliai lietuviškai ar toks, kokį pasirinko Europa, aplinkos apsaugai skirianti gerokai daugiau dėmesio nei Lietuva?
Anksčiau ar vėliau teks atsakyti į šį klausimą ir keisti požiūrį. Priešingu atveju vos keletą mėnesių veikiantys Lietuvos kurortai niekada netaps vieta, traukiančia civilizuotus turistus.
Yra už ką kritikuoti per siaurai gamtosaugą suprantančius valdininkus ar ekspertus.

 Žmonių pomėgis karštas vasaros popietes lengvabūdiškai leisti gamtoje ne tik menkina šalį, bet yra pavojingas tiek gyvūnams ir augalams, tiek patiems žmonėms.
Miško paklotė nudažyta krauju – tai išvysti galima ir ne medžioklės plotuose. Krauju ją nušlaksto sužeisti miško žvėreliai, netyčia įmynę į poilsiautojų nuo puotos išlaidytas šiukšles – atriežtas skardines, sudaužytus alaus ar degtinės butelius. Miško gyvūnai apsinuodija ir nuo išmestų plastiko pakuotėse ir maišuose gendančių maisto liekanų. Kur po krūmais pamiškėse pūva sukratytos šiukšlės – veisiasi uodai, kiti žmonėms nedraugiški vabzdžiai. Maža to, ten atsiranda įvairiausių ligų knibždėlynas. Į tą vietą atklydę ūsūriniai šunys, lapės ar graužikai žmonių paliktą „turtą” jiems grąžina su kaupu – į namus atneša pasiutligę. Jei upelyje sužvejojote žuvį, dar negalite būti tikri, kad ji nesukels pavojaus jūsų gyvybei. Pietums jūs galite suvalgyti sunkiųjų metalų koncentratą. Mat poilsiautojai lyg nejučia paupiuose ar prie ežerų išmeta išsikrovusias baterijas, kurioms yrant, sunkieji metalai nusėda ant dumblių. Šie patenka į vandens gyvūno, ieškančio maisto, organizmą ir ten akumuliuojasi. Nuo tokios „žuvienės” žmogus gali susirgti vėžiu, gali sutrikti endokrininė sistema. Prisiriję plastiko gabalėlių, žūva jūros paukščiai ir žuvys. Plastiką, kurio ir Lietuvos paplūdimiuose netrūksta, pasaulio ekologai vadina pražūtimi jūros ekosistemai. Tarptautinio Baltijos aplinkos forumo gyvosios gamtos ekspertas Žymantas Morkvėnas sako, kad žmonės, atvykę į prišiukšlintą poilsiavietę, svetimų šiukšlių nė nemano savo jėgomis išvalyti. Galvoja – „ne aš palikau – ne mano atsakomybė”. Maža to – išvažiuodami poilsiavietėje šalia senųjų iškrato ir savo šiukšles.
Susidaro uždara grandinė – taip poilsiavietės gali tapti sąvartynu. Juolab dabar – kai per karščius šiukšlintojų palikimo tvarkyti nespėja komunalinių paslaugų tiekėjai.

Platelių pakrantėse – šiukšlių kilimas
Per karščius Žemaitijos nacionaliniame parke esančius Platelius užplūdo šilumos nualinti, vandens gaivos ištroškę poilsiautojai. Per keletą dienų ant vieno skaidriausių Lietuvos ežerų pakrantės išdygo šiukšlynas. Prižiūrintis Platelių ežero aplinką Žemaitijos nacionalinio parko inspektorius Sigitas Jonutis guodžiasi, kad ežero pakrantės nepritaikytos dideliam lankytojų antplūdžiui. Jis sako, kad trūksta ne tik šiukšlių konteinerių, šiukšles renkančių žmonių, bet ir pačių poilsiautojų atsakomybės. „Žmonės, išvažiuodami iš poilsiaviečių, palieka kiaulides. Net negalvoja, kad kažkam reikės tvarkyti, jog tai kainuos krūvas pinigų. O po savaitės vėl grįžta į švarią vietą ir iš naujo šiukšlina”, – sako S.Jonutis. Inspektorius atkreipia dėmesį, kad privačiose teritorijose esančios poilsiavietės visada yra švarios, su jų savininkais konfliktuoti netenka. O štai urėdijoms arba savivaldybei priklausančių teritorijų aplinkos tvarkytojai nespėja išvalyti. Už netvarkingai paliktą poilsiavietę, šiukšlinimą numatytos ir baudos. Tačiau jų skyrimas problemiškas – šiukšlintojų arba neįmanoma surasti, nes jau būna išvykę iš stovyklavietės, arba neigia kaltę.

Telšių miškų urėdija rūpinasi aplinkos tvarkymu Platelių apskrityje – Plokštynėje, Beržore ir poilsiavietėje prie Platelių jachtų klubo. Miško urėdas Bronislavas Banys neneigia, jog rūpintis teritorijomis, kuriose netrunka išdygti šiukšlių kalnai, sunku. Šiukšlių konteinerius urėdija nuomoja iš įmonės „Valda”. Ji rūpinasi ir atliekų išvežimu. Deja, įmonės darbuotojai šiukšlių laiku nespėja surinkti ir išvežti. „Dar blogiau – žmonės susirenka šiukšles, bet jas plastiko maišeliuose išmeta pakelės giraitėse arba iškrato kur miško gilumoje”, – guodžiasi pašnekovas.

Iš pamiškių šiukšlių apskritai niekas nerenka. „Organizuojame jaunimo talkas, bet tik rudenį ir pavasarį, tad visko sutvarkyti neįmanoma. Iki tol tos šiukšlės ten kėpso, gadindamos ir gamtos grožį, ir gaivų miško kvapą”, – apgailestauja miško urėdas. B.Banys sako, jog Platelių teritorijos prižiūrėjimas atsiperka, mat iš žmonių yra surenkamas poilsiavimo mokestis.

„Teritorijų valymo ir rūpinimosi šiukšlėmis sistemoje vyrauja chaosas, į tai reikėtų rimčiau ir atsakingiau pažvelgti”, – aiškina L.Svainius.

Atliekų tvarkymas – galvos skausmas
Už šiukšlių rinkimą saugomose teritorijose atsakingos nacionalinių parkų, kuriems tos teritorijos priskiriamos, administracijos. Kitaip tariant, vasaros metu aplinkos inžinerijos, biologijos specialistai turėtų tapti paprasčiausiais šiukšlių rinkėjais. Nacionalinių parkų prižiūrėtojai dažnai samdo komunalinių paslaugų bendroves, kad šios pastatytų ir prižiūrėtų šiukšlių konteinerius, valytų teritorijas. Komunalinių paslaugų įmonėms mokama iš pinigų, kuriuos nacionalinių parkų administracijos surenka kaip mokestį už poilsines – palapines, automobilius, poilsiaujančių asmenų skaičių. „Su šiuo mokesčiu vos išsiverčiama, – pasakoja Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Linas Svainius, – o pats šiukšlių rinkimas saugomose teritorijose prilygsta viešajai paslaugai – tai greičiau nuostolinga veikla.” Privačių poilsiaviečių saugomose teritorijose savininkai šiukšlių išvežimu rūpinasi patys ir aplinkos apsaugos inspektoriams bėdų dėl jų kyla mažiau.
Tuo tarpu prie metų metus saugomose teritorijose gyvenusių žmonių namų – po mažą sąvartynėlį. Šie ne tik nesirūpina šiukšlių išvežimu, bet ir nesuvokia, kam to reikia.

Lietuvos ir užsienio turistų traukos centras, Palanga karštą vasaros dieną taip pat kenčia nuo pridvisusio šiukšlių kvapo paplūdimiuose. Anot Aplinkos apsaugos agentūros inspektoriaus Antano Čiunkos, per „laukinį žmonių antplūdį” Palangos komunalinio ūkio darbuotojai nei spėja išvežti visų šiukšlių, nei sugeba jas visas rasti. Mat poilsiautojai jas išslapsto kopų krūmeliuose, po smėliu. „Gyventojai palieka ne tik maisto atliekas, bet ir plastiko maišelius, stiklo”, – aiškina pokalbininkas.

Iš miestiečių už Palangos švarą kas mėnesį skaičiuojami mokesčiai. Tačiau vasaros metu Palangos komunalinis ūkis dėl poilsiautojų antplūdžių ne tik nesugeba pasirūpinti miesto švara. Palangos gyventojai nepatenkinti, kad komunalinių paslaugų įmonei turi mokėti ne tik už savo, bet ir už visų Palangoje atostogaujančių žmonių prišiukšlintų teritorijų sutvarkymą. Šiukšlių išvežimą apmoka tik Palangos gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą Palangoje.
Kitų miestų žmonės, turintys butus Palangoje, už šiukšlių išvežimą nemoka. Nemoka ir poilsiautojai, tik trumpam atvykstantys į Palangą.

Lietuvoje šiukšlių vis daugėja
Mūsų šalyje per metus apytiksliai susikaupia 6,2 milijono tonų nepavojingų atliekų. 20 procentų sudaro namų atliekos, kurios beveik nerūšiuojamos. Suskaičiuota, kad vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas pagamina 275 kilogramus atliekų per metus. Vakarų Europoje – 450 kg. Manoma, kad po penkerių metų pasieksime šį lygį.

Dauguma kenksmingų atliekų per šalies upes patenka į jūrą. Uždarose ekosistemose – ežeruose – situacija blogesnė. Dėl neaprėpiamos žmonių taršos gali sunykti ir ištisos augalų bei gyvūnų rūšys.

Apie Baltijos jūros pakrantę gyvena daugiau kaip 80 milijonų žmonių. Turėdama tik 90 kilometrų jūros pakrantės, Lietuva taip pat turi rūpintis unikalios jūros – mažiausiai druskingos Žemėje – ekosistema. Viena didžiausių problemų pasaulyje, o ir Baltijos jūroje – plastiko atliekos (plastikiniai buteliai, kamšteliai, maišeliai), kurios atsiduria plačiuosiuose vandenyse. Praeina šimtai metų, kol plastiko atliekos suyra. Jas dažnai jūros gyvūnai palaiko jūros maistu ir suvalgo. Tai užblokuoja jų kvėpavimo kanalus ir skrandžius. Plastikiniai kamšteliai taip pat uždusina jūrų gyvūnus. Vieno banginio, išmesto į Škotijos paplūdimį, skrandyje rasta net 800 kilogramų plastikinių maišelių, kuriuos žinduolis palaikė maistu ir suvalgė.

Šiukšlės – patvarios

- Kol suyra žmonių išmestos šiukšlės – praeina šimtai metų.

- Popierius yra dvejus metus.

- Konservų dėžutės, skardinės – 90 metų.

- Plastiko pakuotės (maišeliai, PETA buteliai) – 80–200 metų.

- Stiklas – 900 metų.