Naujienos

„ŪP“ korespondentė

Privačių miškų savininkus iš Klaipėdos bei Kretingos rajonų į informacinį - konsultacinį renginį „ Kas laukia miško savininko nuo 2007 m.“ pakvietė Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Kretingos skyriaus nariai. Renginyje dalyvavo ir į miško savininkų klausimus atsakė Aplinkos apsaugos departamento Kretingos r. ir Skuodo r. agentūros vyr. specialistai Benediktas Sauseris ir Rikardas Apulskis. Renginio organizatorė LMSA Klaipėdos aps. filialo vadovė Palmira Lipskienė dalyviams aprodė miško savininkų valdas, kuriose buvo atlikti įvairūs kirtimai, o atsodinti medeliai jau ūgtelėję. „Miškininkai tie žmonės, kurie dirba ateinančioms kartoms. Noriu, kad privačių miškų savininkai būtų žmonės iš didžiosios raidės. Savininkai tikrai nėra tokie, kurie mišką nori tik iškirsti. Yra labai puikių pavyzdžių kaip jie savo mišką atkuria ir puoselėja. Manau, kad svarbu žinoti, kokia Europos Sąjungos parama gali pasinaudoti privačių miškų savininkai, kad būtų įveisiami nauji miškai, puoselėjami jau įveisti, skiriamas dėmesys miško savininkų kooperacijai skatinti“, - teigė ji.

ES paramos perspektyvos miškų ūkiui

P. Lipskienė privačių miškų savininkus supažindino su ES paramos pagal Kaimo plėtros planą 2007 -2013 m. perspektyvomis: paramos teikimu miško įveisimui nenaudojamose apleistose žemėse, miškų infrastruktūros gerinimui, rekreacinės ir ekologinės vertės didinimo priemonėms, jaunuolynų ugdymui, medynų ir krūmynų pertvarkymui.

Bene svarbiausia žinia privataus miško savininkui, kad nuo 2007 – ųjų m. kasmet miškų ūkiui bus skiriama daugiau paramos lėšų nei 2004-2006 m. ir kartu bus remiama daug įvairių naujų veiklų. Dar viena ne mažiau svarbi žinia – teikiant paramą beveik visais atvejais numatoma pirmenybė privataus miško savininkui.

Miško savininkai buvo informuoti, jog nuo 2007 m. teikti paramą naujų miškų įveisimui numatoma supaprastinta tvarka. Tinkamai pagal miško želdinimo projektą įveisus mišką ir šiuos darbus priėmus miškų inspektoriui, žemės savininkui bus išmokama fiksuoto dydžio išmoka už kiekvieną įveistą hektarą, priklausomai nuo įveistų želdinių rūšinės sudėties, nepriklausomai nuo faktiškai patirtų išlaidų ir nuo to, ar miško želdinimo darbus savininkas atliko pats, ar samdė rangovus.

Nuo 2007 m. bus remiamas privačių miškų infrastruktūros gerinimas (kelių, sausinimo griovių, pralaidų, tiltų įrengimas ir gerinimas) bei jaunuolynų ugdymas privačiuose miškuose. Numatoma papildomai remti medynų ir krūmynų rekonstrukciją. Bus remiamas ir naujos medienos ruošos technikos įsigijimas, kompensuojant 50 proc. tinkamų išlaidų.

Kaip informavo renginio organizatorė, parengtuose dokumentuose numatoma parama miško savininkų kooperacijai skatinti. Ji turėtų pagerinti miško savininkų bendradarbiavimą pažangiai ūkininkaujant privačiuose miškuose. Parama planuojama teikti tiesiogiai miško savininkų kooperatyvams, prižiūrintiems ir tvarkantiems savo narių miškus.

Kalbėta ir apie numatomą teikti paramą, kuri būtų skirta padidinti miškų ekologinę vertę. Bus remiamos tokios miško biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo priemonės, kaip pamiškių formavimas, nedidelių kūdrų įrengimas, medynų papildymas ornitochoriniais medžiais ir krūmais.

Privačių miškų savininkai susipažino su Būdviečių k. (Kretingos r.) esančia savininkų Alinos Samukienės ir Jono Jogučio 13 ha privačia miško valda. 2005 m. rudenį ir 2006 m. pavasarį čia buvo atlikti įvairūs kirtimai. Vykdyti ugdomieji, plyni kirtimai, retinimai, brandžių medžių kirtimas. Pavasarį beveik hektaras kirtavietės atsodintas eglaitėmis.

Renginio metu organizatoriai daugiausia dėmesio skyrė ugdomiesiems kirtimas bei miško atkūrimo problemoms.

Žvėrių „veikla“ kelia problemų

Į renginį susirinkę privačių miškų savininkai apsilankė Rubuliuose esančioje privačioje miško valdoje. Čia prieš ketverius metus atliktas plynas kirtimas, iškart pavasarį buvo atsodintas. Po plyno kirtimo pagal įstatymą miškas turi būti atsodintas per 3 metus. Šioje valdoje didelių problemų atkuriant mišką kelia žvėrys. Miškininkai stengiasi nuo to kaip įmanydami apsisaugoti: daigai tepami repelentais, dedamos individualios apsaugos, tveriamos tvoros. Renginio organizatorė sakė, jog tikrai labai daug nuostolių dėl žvėrių „veiklos“ patiria privačių miškų savininkai. „Savininkai mūsų šalyje savame miške neturi teisės medžioti ir taip reguliuoti žvėrių skaičiaus. Aš pati jau du pavasarius sodinu 2 ha savo miško, o pavasarį randu taip nuėstus sodinukus, kad iš jų jau negalima tikėtis gero medžio. Tikrai, mano manymu, yra žvėrių perteklius, kuriuo turėtų susirūpinti medžiotojai“, - apmaudavo Palmira Lipskienė.

„Žmonės stengiasi atsodinti, bet daug nervų prigadina ir pareikalauja nemažai lėšų bei darbo sąnaudų žvėrių nuėsti sodinukai. Labiausiai mėgsta pušies viršūninius ūglius, bet tenka matyti, kad ne tik pušies, bet ir eglės ne tik viršūniniai, bet ir šoniniai pumpurai būna nuskabyti. Iš eglutės lieka „apkramtytas“ medelis, tai geros medienos neužaugins“, - „ŪP“ sakė Kretingos r. agentūros valstybinis aplinkos apsaugos specialistas B. Sauseris.

Privačių miškų savininkai apsilankė ir NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklui priklausančiame, Salantų regioniniame parke, esančiuose Šauklių ir Kulalių kadagynuose – riedulynuose. Čia įsteigtos viržynų, kadagynų ir briedgaurynų buveinės. Auga čia retos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys. Skuodo r. agentūros vyr. specialistas R. Apulskis pažymėjo, kad pasikeitus ūkininkavimui ir nustoju šiose vietose ganyti gyvulius, riedulynas pradėjo užaugti krūmokšniais bei savaime augančiais medžiais, todėl stengiamasi, kad ši teritorija būtų šienaujam, čia ganomi gyvuliai.

Privatūs savininkai susiduria su problemomis

Dalyviai pripažino, kad tokių renginių privačių miškų savininkams labai reikia, nes tai puiki proga praturtėti teorinėmis žiniomis, pabendrauti su bendraminčiais.

Privačių miškų savininkai išsakė ir problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria ūkininkaudami nuosavuose miškuose. Jie mano, jog yra per daug sudėtinga leidimų miškui kirsti išdavimo tvarka, todėl gana dažnai savininkai savo valdose visiškai nieko nedaro. Jie neretina jaunuolynų, „nemalkauja“, nevykdo sanitarinių kirtimų, tiesiog bijo būti nubausti, jeigu ką nors netinkamai atliks. Samdyti specialistu daugeliui yra per brangu. Savininkai kalbėjo ir apie tai, jog netikslinga iškirstus baltalksnynus reikalauti atsodinti eglaitėmis ar ąžuoliukais. Brangstant ir trūkstant darbo jėgos, kirsti baltalksnynus ir juos atkurti taip, kaip reikalaujam darosi nuostolinga, o malkinės medienos kol kas trūksta. Kalbėta ir apie tai, jog regionuose trūksta specialistų, galinčių rengti projektus, pildyti paraiškas, mokėjimo prašymus, konsultuoti ES paramos klausimais.