Energijos gamybai auginamų gluosnių plantacijų įveisimą šalyje stabdo tai, kad ši veikla priskiriama ne žemės, o miškų ūkio veiklai,- rašo 2006-11-02 dienraštis "Lietuvos žinios" straipsnyje "Gluosnių augintojai jaučiasi skriaudžiami"
Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija "Litbioma" piktinasi valstybės neva sudarytomis kliūtimis auginti vieną iš biokuro žaliavų - vadinamuosius energetinius gluosnius. Asociacijos teigimu, kadangi ši veikla priskiriama miškų ūkio veiklai, tokias plantacijas nusprendęs įveisti žemės savininkas turi pereiti itin daug biurokratinių kliūčių.
"Lietuvoje yra net 0,5 mln. hektarų nenaudojamos žemės, kurioje pasinaudojant ES parama būtų galima sėkmingai veisti energetinius gluosnius", - sakė "Litbiomos" prezidentas Remigijus Lapinskas. Tačiau, pasak jo, dėl valdžios neūkiškumo kol kas Lietuvoje yra tik apie 300 hektarų energetinių plantacijų.
"Kaip biokuro žaliava dabar plačiai naudojamos medienos pramonės atliekos brangsta, jas naudojant tiek energetikos, tiek baldinių plokščių gamybos srityse, pradedamas jausti jų trūkumas. ES šią problemą siūlo spręsti nenaudojamose žemėse gerinant energetinių plantacijų veiklą, tačiau Lietuvos valdžios institucijos kol kas į šiuos raginimus nereaguoja", - sako Lapinskas.
Anot asociacijos, nors gluosnių auginimas priskiriamas miškų ūkio veiklai, jų augintojams nėra skiriamos kasmetinės miško priežiūros išmokos. "Tad išeina taip, kad mūsų valdininkams energetinės gluosnių plantacijos nėra nei žemės ūkio, nei miškų ūkio veiklos sritis", - teigė Lapinskas.
2004-2006 metais Lietuvai ES skyrė 93 mln. litų. paramą pagal Žemės ūkio paskirties žemių apželdinimo mišku programą. "Litbiomos" teigimu, iš panaudotų lėšų itin maža dalis teko energetinėms plantacijoms įveisti. Pagal dabartinius planus, nuo 2007 metų Lietuva numato energetinių plantacijų įveisimą kompensuoti ne 100, o tik 80 procentų. Tai, anot Lapinsko, taip pat neprisidės prie aktyvesnės energetinių plantacijų plėtros Lietuvoje.
"Litbioma" siekia, kad iki 2013 metų šalyje būtų įveista 11,5 tūkst. hektarų energetinių plantacijų, iš kurių biomasės per metus būtų pagaminta 0,5 TWh energijos. Gluosniai kaip biokuras tinka naudoti ne tik didelėse katilinėse, bet ir nuosavuose namuose, šiltnamiuose, grybų auginimo ūkiuose. Biokuro gamybai naudojamos ir kitos žaliavos - miško kirtimo, medienos pramonės atliekos, pjuvenos, šiaudai. |
