Naujienos

* Korupciją žemės reformos procese sumažintų skaidrumas, viešumas, matininkų atsakomybė, siūlo STT

Kaip praneša naujienų portalas DELFI, siekiant kovoti su korupcija užsitęsusiame žemės grąžinimo procese, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas siūlo uždrausti susigrąžintos žemės perkėlimą, didinti reformos skaidrumą ir viešumą, taip pat matininkų atsakomybę.

Tai P.Malakauskas sakė po trečiadienį prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva surengto pasitarimo apie korupcijos apraiškas žemės reformos procese.

STT vadovas "didele klaida" pavadino įstatymuose įtvirtintą galimybę persikelti turimą žemę iš vienos vietovės į kitą ir siūlė tokią praktiką uždrausti.

"Nesvarbu, kad liko penki procentai (neatgavusiųjų žemės-BNS). Neleisti kilnoti žemę, turi veikti rinka ir aukcionai", - pabrėžė P.Malakauskas.

Jis taip pat paminėjo, kad daug problemų sukelia galimybės dirbtinai pakelti turimos žemės kainą.

"Jei esu gudrus, galiu padaryti, kad mano žemė smėlynuose būtų įvertinta daugiau nei jos vertė ir kur nors paežerėje, kur tos žemės vertė nedidelė, aš gausiu žymiai didesnius plotus. Baigiame žemės reformą ir sakome: trūksta žemės. Bet jos buvo tiek, kiek buvo Lietuvoje, tai viena iš priežasčių, kodėl jos trūksta", - kalbėjo STT vadovas.

Jis taip pat siūlė viešai skelbti žemėlapius su grąžintinos ir laisvos žemės plotais bei informacija, kam jos buvo grąžintos. "Tikiuosi, kad toks skaidrumas padės išvengti tų klaidų, kurios buvo daromos iki šiol", - sako P.Malakauskas.

Jo nuomone, reikėtų nebedaryti preliminarių grąžinamos žemės plotų matavimų, o iškart atlikti tikslius geodezinius matavimus. Kitaip, P.Malakausko teigimu, atsiranda paklaidų galimybė ir jau dabar yra asmenų, kuriems žemė buvo atmatuota arba per daug, arba per mažai.

P.Malauskas siūlo leisti žmonėms, gavusiems žemės per daug, ją išsipirkti. "Aš įsitikinęs, kad savininkai, kuriems yra sugrąžinta per daug, sutiktų sumokėti. Tai įteisinkime tą sumokėjimą", -ragino STT direktorius.

Jis taip pat akcentavo, kad jei valstybė nutarė žemės matavimo funkciją deleguoti matininkams, jiems reikėtų perduoti ir atsakomybę bei prilyginti juos valstybės tarnautojams.

"Tarnybos, kaip mūsų, nedirba su privačiu sektoriumi, su valstybės tarnautojais - taip", - sakė P.Malakauskas, pridūręs, kad STT negali skirti baudos. Todėl siūloma, kad STT galėtų spręsti ir skirti baudas.

STT vadovas taip pat siūlo, kad matininkams būtų privalu deklaruoti turimus žemės sklypus.

P.Malakauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iki šiol nėra įteisinta "neteisėto praturtėjimo" sąvoka ir todėl už tai nėra baudžiama.

STT kasmet gauna maždaug 600-800 gyventojų skundų ar prašymų, maždaug penktadalis jų - dėl žemės reformos.

Vilniaus apskrities, kur žemės reforma itin stringa, viršininkas Alfonsas Macaitis sakė pasitarime siūlęs bent metams sustabdyti žemės pardavimą, kol nebus baigtas grąžinimo procesas.

Pasak prezidento atstovės spaudai, susitikime V.Adamkus ragino siekti, kad žemės grąžinimas gyventojams vyktų kuo skaidriau, nes abejotini ir neaiškūs sprendimai kelia vis didesnį gyventojų nusivylimą šiuo procesu.

"Valstybė įsipareigojo atkurti istorinį teisingumą ir grąžinti žmonėms jiems priklausančią žemę, tačiau, deja, nesugebėjo sukurti efektyvaus ir skaidraus mechanizmo, kad būtų išvengta korupcijos ir piktnaudžiavimo atvejų", - sakė prezidentas.

Jo nuomone, žmonių nesėkmės ir nusivylimas tvarkant savo turtą kelia nepasitikėjimą valdžios institucijomis, o gal net ir skatina gyventojų nenorą dalyvauti rinkimuose.

V.Adamkus teigė esąs įsitikinęs, kad skaidrus nuosavybės atkūrimo proceso užbaigimas yra valstybinės svarbos klausimas, todėl ragino skirtingas institucijas suvienyti jėgas, sukurti antikorupcinius mechanizmus ir išspręsti per 15 metų susikaupusias problemas.

Prezidentas pažadėjo ir toliau domėtis nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą atkūrimo problemomis ir visų susitikime dalyvavusių institucijų atstovų paprašė pateikti konkrečius pasiūlymus kaip mažinti korupciją žemės grąžinimo gyventojams procese.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas turi būti baigtas 2007 metų pabaigoje. Šiuo metu yra likę 5 proc. negrąžintos žemės visoje šalyje. Daugiausia žemės negrąžinta Vilniaus ir Kauno miestuose, Vilniaus, Alytaus ir Utenos apskrityse.

Pavyzdžiui, Vilniuje laisvos valstybinės žemės beveik nebėra, bet dar yra daugiau nei 6 tūkst. asmenų, norinčių atkurti nuosavybes teises į beveik 9 tūkst. hektarų.

2005 metais Seimo kontrolieriai tyrė beveik 280 skundų dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių grąžinant žemę, iš kurių beveik pusė skundų pripažinti pagrįstais.

Praėjusiais metais Vilniaus apskrityje buvo sugrąžinta 81,13 procento piliečių prašymuose nurodyto ploto į buvusią nuosavybę kaimo vietovėje ir tik 16,6 procento - mieste esančioje žemėje.

Žemės reforma Lietuvoje vykdoma nuo 1991 metų.

Gyventojų nuomonės apklausos parodė, kad žemės grąžinimą vykdančias institucijas gyventojai laiko itin korumpuotomis - 50-80 proc. respondentų tvirtino, kad apskrities ir rajonų žemėtvarkos skyriai, apskričių viršininkų administracijos ir Nacionalinė žemės tarnyba yra korumpuotos.

Susitikime Prezidentūroje taip pat dalyvavo aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, "Transparency International" Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius, Kauno ir Utenos apskričių viršininkai, Seimo antikorupcinės komisijos vadovas Rimantas Dagys.