Naujienos

Į "Veido" klausimus atsako Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis

– Kaip miškų savininkai reagavo į Konstitucinio Teismo nutarimą, kad piliečiai, kurių žemė buvo neteisėtai nusavinta, negalės prašyti atkurti nuosavybės teisių valstybinių parkų ar draustinių teritorijose?

– Pirmiausia šis nutarimas taikomas ne miško savininkams, o pretendentams, siekiantiems susigrąžinti nuosavybę.
Antra vertus, Konstitucinis Teismas šio nutarimo konstatuojamojoje dalyje įvardijo ir išryškino keletą savininkams svarbių momentų. Tarkime, kad okupacinei valdžiai ir vėliau nacionalizavus ar kitais neteisėtais būdais nusavinus gyvenamuosius namus ir kitą nerkilnojamąjį turtą buvo pažeista žmogaus teisė turėti privačią nuosavybę. O okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė visuomeninė nuosavybė, nes teisė negali atsirasti neteisės pagrindu. Tuo būdu žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybės valdomu turtu. Taigi tokia Konstitucinio Teismo konstatacija yra labai svarbi visiems piliečiams. Tik keista, kad Konstitucinis Teismas, konstatavęs štai tokius dalykus, toliau ėmėsi įvairių išlygų.
Vis dėlto konstatavimas, kad neteisėtai nusavintas žmogaus turtas netampa valstybės turtu, yra prielaida žmonėms ieškoti teisybės ir susigrąžinti neteisėtai nusavintą turtą.
Kitas svarbus dalykas, kurį savo nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, kad grąžinimas gali būti vykdomas ne tik natūra, bet ir parenkant teisingą kompensavimo būdą. Čia yra labai svarbus žodis "teisingas". Jei tais atvejais, kai vertingas miškas ar miško parkas paimamas visuomenės reikmėms, būtų išmokėta teisinga kompensacija, jokios socialinės įtampos nebūtų.
Tiesa, teismas kol kas aiškiau nekonstatavo, kas yra teisingas kompensavimas. Nežinau, kodėl jie to nepadarė. Gal pritrūko laiko, gal noro? Tai problema, nes, trūkstant teisinio reglamentavimo lieka landų valdininkų manipuliacijoms.
Mano nuomone, teisingas kompensavimas yra balansas tarp valstybės finansinių galimybių ir rinkos kainų.

– Premjeras Gediminas Kirkilas buvo sudaręs net keletą darbo grupių vilkinamos grąžinti nuosavybės klausimams spręsti. Bet per metus niekas nepajudėjo. Ar šis nutarimas paspartins procesą?

– Šią savaitę vyks premjero patarėjo Mindaugo Basčio vadovaujamos ir dar vienos komisijos posėdžiai. Tad pamatysime.

– Koks asociacijos požiūris į valstybės saugomas teritorijas?

– Saugomos teritorijos iš principo yra priimtinos ir reikalingos, bet su sąlyga, kad šios teritorijos būtų pagrįstai įsteigtos ir kad tas steigimas atitiktų joms keliamus tikslus.
Dabar esmė ta, kad daugelis valstybės saugomų teritorijų buvo įsteigta "stalo principu" – tiesiog valdininkams susėdus prie stalo ir pažymint, kad štai čia bus saugotina teritorija, bet niekas nesigilino, yra ten ką saugot ar ne. Ir šitai kelia didžiausią savininkų ir pretendentų nepasitenkinimą bei painiavą.
Beje, daugelis valstybės saugomų teritorijų tokios tapo jau po to, kai į jas pareiškė pretenzijas teisėti paveldėtojai, tai yra prasidėjus ar net einant į pabaigą restitucijos procesui. Tokių atvejų yra šimtai.
Beje, mes pateikėme tiek premjerui G.Kirkilui, tiek jo patarėjui M.Basčiui, tiek aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui ir jo patarėjams bei prezidento Valdo Adamkaus patarėjams konkrečius faktus apie neteisėtai ar nepagrįstai valstybės saugomomis teritorijomis, jau įpusėjus grąžinimo procedūrai, paskelbtas teritorijas, bet reakcijos jokios.
Paprasti pretendentai, jau septyniolika metų negalintys susigrąžinti nuosavybės, laikosi paprastos nuomonės, kad kažkokie įtakingi asmenys, kurie turi žemės sklypus ar miškus, nenori kaimynystės, nenori, kad šalia jų paprasti žmonės, teisėti savininkai ar pretendentai, susigrąžintų nuosavybę ir kurtųsi. Yra atvejų, kai aplink Vilnių nustatyti griežtesni reglamentai nei Neringoje.