Naujienos

Medienos pramonėje pesimistinės nuotaikos. Didžiuliai medienos kainos šuoliai, apsukrių perpirkėjų sugebėjimas išvežti žaliavą į užsienį, Lietuvos medienos perdirbėjus, ypač smulkiuosius, stumia į nežinią. Pasklido kalbų apie gamybos stabdymą, bankrotus. Pavojų pajuto ir Rokiškio medienos pramonės atstovai, darbą suteikiantys 6,5 proc. darbingų rajono gyventojų. Tuo tarpu generalinis miškų urėdas, bandydamas nuraminti perdirbėjus, mano, jog jie taiko dvigubus verslo standartus: perkant žaliavą - rytietiškus su išskirtinėmis sąlygomis, parduodant produkciją – vakarietiškus, pagal rinkos dėsnius.

Kas darosi?

Kas šiuo metu vyksta Lietuvos medienos pramonėje, kodėl milžiniškais šuoliais pradėjo kilti medienos kainos, ar tai ne specialiai daroma, siekiant išstumti iš rinkos smulkius perdirbėjus? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Rokiškio medienos perdirbimo įmonių savininkai, specialistai. „Koks mūsų indėlis į šalies, rajono biudžetus, gal iš tikrųjų esame tokie maži, nieko nesukuriame, kad valstybė gali užsimerkti prieš mūsų sunkumus? Kai rinkoje tokia nežinomybė ir panika, negalime plėtoti, modernizuoti gamybos“, - sakė medienos perdirbimo įmonės „Dravinė“ vadovas Romas Kriaučiūnas. Jo nuomone, nenormalu, kai malkos pasidarė brangesnės už medieną, iš kurios galima pagaminti baldus, lentas, tinkamas pastatų statyboms. 2006 metų birželį beržinių popiermedžių kubinis metras kainavo 78 Lt, lygiai po metų - 170 Lt. Šie skaičiai, anot R.Kriaučiūno, išmuša iš vėžių.

Jam pritarė individualios medžio perdirbimo įmonės savininkas Eugenijus Majauskas. Jis tikino, jog atsirado netikrumo jausmas, nes neaišku, kaip ateityje keisis kainos, ar galėsime nusipirkti medienos, ar ji apsukrių spekuliantų nebus išvežta į užsienį. „Nieko nežinome apie ruošiamas naujas apvaliosios medienos pardavimo taisykles. Tik kilus sąmyšiui dėl medienos stygiaus, apie pasikeitimus prasitarė Generalinė miškų urėdija“, - tvirtino E.Majauskas. Rajono medžio perdirbėjų nuomone, jei situacija ateityje nesikeis, o kainos dar nors kiek kils, susidarys reali grėsmė daliai įmonių stabdyti gamybą.

Medienos pramonėje 50 įmonių

Rajono medienos perdirbimo įmonių indėlį bandėme paskaičiuoti, remdamiesi Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis. Šiuo metu Rokiškio rajone yra 50 mokesčių mokėtojų, vykdančių miškininkystės, miško ruošos, medienos apdirbimo, medienos gaminių veiklą: po 25 individualias įmones ir uždarąsias akcines bendroves. Taip pat valstybės įmonė Rokiškio miškų urėdija. Visose su medienos perdirbimu susijusiose įmonėse (be miškų urėdijos) liepos mėnesį dirbo 561 darbuotojas. Iš viso Rokiškio rajone, „Sodros“ duomenimis, liepą dirbo 8 tūkst. 679 darbuotojai. Taigi, medienos pramonėje - apie 6,5 procento visų darbingų rajono gyventojų. Vidutinis darbo užmokestis rajono medienos pramonėje šių metų liepos pirmąją siekė 769 Lt, vidurkis Lietuvoje – 1 tūkst. 405 Lt.

Šiais metais į rajono biudžetą su medienos apdirbimu susijusios įmonės (be Rokiškio miškų urėdijos) sumokėjo per 1,1 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 329 tūkst. Lt pelno mokesčio, beveik 116 tūkst. Lt socialinio mokesčio, per 32 tūkst. Lt nekilnojamojo turto mokesčio, per 20 tūkst. Lt transporto, beveik 14 tūkst. Lt teršimo bei kitokių mokesčių. Kadangi medienos pramonės įmonės dalį produkcijos parduoda į užsienį, joms per šiuos metus sugrąžinta beveik 2,4 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio, kurį sumokėjo kitų valstybių gyventojai, įsigiję produkciją.

Didiesiems – išskirtinės sąlygos

Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais Lietuvos valstybiniuose miškuose iškirsta ir parduota 3 milijonai kubinių metrų medienos. Anot E.Majausko, jos pardavimas vykdomas pagal pateiktas pageidaujančiųjų pirkti paraiškas. Pagal galiojančią tvarką su didžiosiomis įmonėmis, per metus nuperkančiomis daugiau nei 10 tūkst. kub. m medienos, sudaromos metinės sutartys su tam tikra privilegija – joms kainos gali būti koreguojamos tik vieną kartą per pusmetį. Šios įmonės nuperka 1,7 mln. kubinių metrų, tai yra 56 procentus valstybiniuose miškuose nukirstos medienos. Didžiųjų įmonių Lietuvoje yra 53, Rokiškio rajone – nė vienos. Smulkesnės įmonės, nuperkančios per metus iš urėdijų mažiau nei 10 tūkst. kub. m medienos, neturi galimybių sudaryti sutarčių, todėl neturi verslo vystymo garantijų. Jo nuomone, verslininkui, darančiam geldas arba drožiančiam klumpes ir per metus sunaudojančiam iki 100 kubinių metrų liepos ar ąžuolo, taip pat reikalingos garantijos, kaip ir stambiam verslininkui. Anot E.Majausko, taisyklės kol kas yra palankesnės didelėms įmonėms.

Akivaizdus pavyzdys pastarųjų metų medienos kainos. Rokiškio miškų urėdijos duomenimis, kubinis metras smulkių lapuočių pjautinių rąstų (tarinės medienos) urėdijoje iki 2006 metų spalio kainavo 83 Lt. Metų pabaigoje pakilo iki 108 Lt, tai yra per du mėnesius šoktelėjo 25 Lt. Nuo šių metų sausio kaina dar kartą šoktelėjo - iki 132 Lt.

Aktyviausi rajono medienos perdirbimo įmonių savininkai R.Kriaučiūnas, E.Majauskas, Gintaras Peciukonis mano, jog tik pačių smulkiųjų perdirbėjų iniciatyva keisti situaciją gali apsaugoti juos nuo paties blogiausio - žlugimo. Susibūrę į grupę prie Rokiškio rajono smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos, jie jungiasi prie Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksporto asociacijos. Pagrindiniai jų siūlymai: keičiant prekybos apvaliąja mediena taisykles reikėtų laikytis principų – visiems nuolatiniams klientams, perkantiems tose pačiose urėdijose, leisti sudaryti ilgalaikes sutartis, nepriklausomai nuo perkamos medienos kiekio. Be to, medieną parduoti turintiems atitinkamų pajėgumų ją perdirbti, kad kuo mažiau medienos atitektų spekuliantams, perparduodantiems ją į užsienį. Taip pat jie siūlo medienos kainas keisti ne dažniau kaip kartą per pusmetį. Būtų tikslinga įvesti pardavimo kvotas – iki 60 procentų medienos parduoti stambiems pirkėjams, likusią dalį – smulkiesiems. Rajono medžio perdirbėjai pageidautų, kad ruošiant pardavimo apvaliąja mediena taisykles, dalyvautų ir jų atstovas, deleguotas Rokiškio rajono verslininkų asociacijos.

Generalinis guodžia

Apie susidariusią situaciją teigė neįgaliotas kalbėti Rokiškio miškų urėdijos urėdas Rimantas Kapušinskas. Jis sakė, jog kaip pilietis pasisako už mažų ir didelių įmonių veiklą, normalią jų konkurenciją, nes neįmanoma visos pramonės sukoncentruoti keliuose šalies miestuose. Anot urėdo, Rokiškio miškų urėdija kasmet iškerta 65 tūkst. kub. m medienos, iš jų 19 tūkst. kub. m nuperka rajono medienos įmonės. Pagal ilgalaikes lapkričio mėnesį sudaromas sutartis parduoda apie 17,5 tūkst. kub. m medienos pirkėjams tiek iš Rokiškio, tiek iš kitų Lietuvos rajonų. Likusią medieną parduoda tiems, kas moka didesnę kainą. „Esame valstybės įmonė, vykdome nurodymus, auditas tikrina, ar mūsų parduodamos medienos kaina nėra mažesnė už rinkos kainą“, - sakė R.Kapušinskas.

Rugpjūtį įsipliekusį triukšmą dėl medienos brangimo ir bandymą žmonėms įteigti, esą nebeliks medienos nei suskilusiai geldai generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pavadino viešųjų ryšių triuku. Jo nuomone, medienos kainos pastaruoju metu kilo dėl to, kad žaliavos stokoja užsienio ypač Skandinavijos šalių celiuliozės fabrikai, dėl padidėjusių muitų Europos valstybės nebeperka medienos iš Rusijos.

Per pastarųjų dešimt metų Lietuvoje apvaliosios medienos kaina, Generalinės miškų urėdijos skaičiavimu, pakilo 54 proc., tačiau, palyginti su kainomis Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, ji pigesnė 7-12 proc., todėl vis daugėja pageidaujančiųjų ją pirkti. „Nepatenkinti augančiomis kainomis Lietuvos medžio perdirbėjai, parduodami savo produkciją, taiko vakarietiškus, tai yra laisvos rinkos standartus, o pirkdami medieną - jau rytietiškus standartus - bando išsiderėti tam tikrų privilegijų“, - tikino B.Sakalauskas. Jis sakė, kad niekas specialiai nežlugdo smulkiųjų perdirbėjų. Rengiamose medienos pirkimo taisyklių pataisose taip pat neplanuojama suteikti daugiau privilegijų stambiems medienos perdirbėjams. Šiuo metu Generalinė miškų urėdija renka pasiūlymus bei ruošia dokumentus taisyklėms keisti, į komisiją joms ruošti įtrauktas ir smulkiųjų perdirbėjų atstovas.

Anot B.Sakalausko, Lietuvos valstybiniai miškai kertami tolygiai pagal iš anksto sudarytus planus. Pirmiausia mediena aprūpinami sudarę ilgalaikes sutartis. Generalinio urėdo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje nėra urėdijos, kuri nepatenkintų klientų, sudariusių sutartis, poreikių. Paprašytas prognozuoti, ar ateityje dar kils medienos kainos, B.Sakalauskas teigė, jog dirbtinai reguliuoti kainas tolygu kirsti šaką, ant kurios pats sėdi, tačiau požymių tolimesniam brangimui teigė nematantis.