Naujienos

2007 - 11 - 11

* Generalinis prokuroras A.Valantinas: mūsų kodeksai parašyti sąžiningiems žmonėms

 
Baudžiamasis (BK) ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai (ATPK) tarpusavyje nėra gerai suderinti, pasitaiko net absurdiškumu "kvepiančių" situacijų: asitaiko atvejų, kai miškavagiai lengvai išsisuka , o nukentėjusieji miško savininkai, jei kreipiasi į teisėsaugą,  patys yra apkaltinami...
 
Apie tai rašo dienraščio "Lietuvos žinių" žurnalistas Feliksas Žemulis 2007-11-07 straipsnyje "Prokurorams trukdo neaiškūs įstatymai".

Keletas ištraukų iš straipsnio:
....
Baudžiamąsias aplinkosaugos bylas kuruojantis Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo skyriaus prokuroras Simonas Minkevičius patvirtina, jog tiek BK, tiek ATPK dažnai reglamentuoja iš esmės tas pačias nusikalstamas veikas aplinkosaugos srityje, tik kitais žodžiais, todėl kaltininkai dažnai išsisuka tik simbolinėmis baudomis.

"Jei paprastiems piliečiams paskaičius įstatymą neįmanoma suprasti, kaip baudžiamas nusikaltimas - laisvės atėmimu ar šimto lito bauda - tai ko vertas toks įstatymas?", - piktinosi ir Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas.

Persūdyti - negerai

Kurį įstatymą - BK ar ATPK - taikyti aplinkosaugos pažeidėjams? Sakysite: spręskime pagal tai, ar žala gamtai didelė, ar maža.

Iš tiesų BK 270 straipsnio pirmojoje bei antrojoje dalyse rašoma, jog baudžiamoji atsakomybė tenka tada, kai aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai.

Tačiau to paties BK straipsnio trečioji dalis numato, jog traukti baudžiamojon atsakomybėn galima ir tada, kai dėl aplinkosaugos ir gamtos naudojimo išteklių naudojimo pažeidimų buvo padaryta nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai.

"Vadinasi, baudžiamąją atsakomybę reikėtų taikyti net žūklės taisykles pažeidusiems meškeriotojams. Manau, tai būtų pernelyg griežta", - svarsto S.Minkevičius. 

Apkaltino nukentėjusįjį

Praėjusiais metais net 86 proc. baudžiamųjų aplinkosaugos bylų buvo iškelta dėl miško neteisėto kirtimo ir medienos vagysčių. Kai policijai pranešama apie šiuos pažeidimus, iškart pradedamas taikyti BK.

Tačiau teisininkams kyla daug neaiškumų. Jie kuriozišku vadina BK 273 straipsnį. Jame rašoma, jog tas, kas neturėdamas leidimo iškirto ar kitaip išnaikino didesnį negu vieno hektaro savo miško plotą arba nusausino pelkę, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

"Nesuprantama - kodėl tik savo miško? Vadinasi, atsakomybėn pagal šį BK straipsnį gali būti traukiami tik miško savininkai?" - stebisi prokurorai.

Akmenės rajone pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad pats miško savininkas aptiko savo miške neteisėtą kirtimą. Suprantama, apie tai jis pranešė teisėsaugai. S.Minkevičiaus nuomone, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas faktiškai yra pradėtas nukentėjusio atžvilgiu.
.....

 "Mūsų kodeksai parašyti sąžiningiems žmonėms", - pusiau juokais, pusiau rimtai apie šiuos ir kitus BK ir ATPK netobulumus sako generalinis prokuroras A.Valantinas ir priduria: aptikę nors mažiausią landą įstatymuose, pažeidėjai kaipmat tuo pasinaudoja.

Generalinio prokuroro iniciatyva nuspręsta sudaryti iš Generalinės prokuratūros, Teisingumo, Aplinkos ministerijų ir kitų valstybės institucijų atstovų darbo grupę, kuri pasiūlytų, kaip patobulinti minėtus teisės aktus.

Daugiau skaitykite dienraščio "Lietuvos žinių" 2007-11-07 straipsnyje "Prokurorams trukdo neaiškūs įstatymai".