Naujienos

"Nekilnojamojo turto registravimas persikelia nuo fizinio klientų aptarnavimo į elektroninę erdvę. Kol kas dėl to "Registrų centrui" darbo nesumažės. Dar neaišku, kada ši virtuali erdvė pasieks tokį lygį, kai bus galima atsisakyti duomenų patikros", - antradienį spaudos konferencijoje teigė "Registrų centro" direktorius Kęstutis Sabaliauskas.

Dabar bendrame Valstybinės įstaigos "Registrų centro" ir Notarų rūmų elektroninės nekilnojamojo turto registracijos projekte dalyvauja visi Vilniaus miesto ir dauguma kitų šalies teritorijų notarų biurų.

"Pagal naują projektą už nekilnojamojo turto dokumentus atsako notaras. Susisiekęs su nekilnojamojo turto registro centriniu duomenų banku, jis turės įsitikinti, ar sandorio užsakymo momentu turtas nėra areštuotas, ar jo savininkui netaikomas apribojimas disponuoti turtu", - kalbėjo Notarų rūmų prezidentė Ona Adomavičienė.

Notarų biuro duomenimis, iš viso šalyje veikia 201 notarų biuras, o iki sausio 18 dienos per notarus buvo sutvarkyti 624 nekilnojamojo turto sandoriai.

Be mokesčių už nekilnojamojo turto sandorių sudarymą ar išduodamas pažymas, gyventojai už paslaugas notarui mokės papildomai 5-10 litų, skubos tvarka ši notarų paslauga kainuos 50 litų. Atsiskaityti bus galima banke ar elektroniniu būdu.

Norėdami įregistruoti nekilnojamąjį turtą įprasta tvarka, gyventojai yra priversti vidutiniškai tris kartus ateiti į "Registrų centrą" - užsisakyti pažymą, gauti ją, įregistruoti savo nekilnojamąjį turtą. Įprasta tvarka nekilnojamąjį turtą bus galima registruoti ir toliau.

Pasak K. Sabaliausko, siekiama, kad pagal ES direktyvas iki 2007 metų nekilnojamojo turto sandorius būtų galima sudaryti vien elektroniniu būdu. Taip pat dirbama, kad "Registrų centro" išduodamos nekilnojamojo turto pažymos įgytų įrodomąjį pagrindą teismuose.

Anot teisingumo ministro Gintauto Bužinsko, tokia elektroninė tvarka sukurs žinių ekonomikai palankią terpę.

Pasak "Registrų centro" direktoriaus pirmojo pavaduotojo Rimanto Ramanausko, dar neapsispręsta dėl ketinimų viešai skelbti architektūrinius pastatų planus, kitokią informaciją, galinčią padidinti nekilnojamojo turto savininkų nesaugumą.

"Registrų centras" teikia nekilnojamojo turto registro ir kadastro paslaugas, tvarko juridinių asmenų ir adresų registrus, atlieka nekilnojamojo turto masinį vertinimą, kadastrinius matavimus, teikia registruose kaupiamą informaciją, atnaujina kadastro žemėlapį.

2004 metais internetu buvo užsakyta 52,94 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių pažymų, 2003 metais jų buvo 19,2 tūkst. Daugiau negu pusę interneto paieškų nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atlieka valstybinės institucijos.

Pernai "Registrų centras" įregistravo 420 tūkst. turto objektų, parengė 331 tūkst. pažymų sandoriams. Kasmet centras užregistruoja maždaug 25 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių - tai sudaro apie du penktadalius visų "Registro centro" teikiamų paslaugų.

Pasaulio banko tyrimo duomenimis, nekilnojamojo turto registravimo išlaidos Lietuvoje sudaro vidutiniškai 0,9 proc. registruojamo turto vertės.

"Registrų centras" turi 11 filialų ir 39 skyrius visoje Lietuvoje, pernai čia dirbo 1,4 tūkst. darbuotojų.