Naujienos

- Elektros stulpai mūsų dirbamojoje žemėje – didelis kliuvinys, dėl jų patiriame daug nuostolių. Traktorininkas, ardamas lauką, negali tiesiai važiuoti, turi aplenkti stulpus, sumažėja darbo našumas, sunaudojama daugiau kuro. Visiems suprantama, kad elektros stulpus reikia saugoti, privalome aplink juos apvažiuoti, todėl lėtėja žemės ūkio darbai, važiuodami zigzagais daugiau sėklos pasėjame, daugiau trąšų išberiame. Technologinės vėžės per laukus veda tiesiai, taip važiuodami dirbame sparčiau – greičiau patręšiame, greičiau nupurškiame ir kitus darbus sparčiau atliekame, negu tada, kai reikia tarp stulpų laviruoti. Mes už žemę mokame mokesčius, be to, valstybei arba savininkams mokame nuomos mokesčius, mums brangi kiekviena žemės pėda, į ją daug pinigų investavome. Danijoje žemdirbiams sumokama, jeigu jo žemėje stovi elektros stulpai. Kodėl Lietuvos ūkininkai yra skriaudžiami?

Kodėl mūsų privačioje žemėje be mūsų leidimo šeimininkauja kiti, padaro nuostolių ir už juos nenori atlyginti? Jie elgiasi kaip tik nori, jeigu koks konfliktas, tuoj „dangstosi“ įvairiais įstatymais, teisės aktais. Kokie teisės aktai apgins žemdirbių interesus, jų nuosavą žemę? - retoriškai klausė ūkininkas R. Slavikas. - Anksčiau žemė buvo pigi, trąšos pigios, o dabar viskas pabrango, žemė – aukso vertės, todėl mes nebetylėsime, ginsime savo teises ir nuosavybę.

Pažangaus ūkio šeimininkas R. Slavikas parodė keletą savo laukų, kuriuose stovi daugybė stulpų. Jis tuos plotus vadina „stulpų mišku“. Dimšių kaime 2 ha plote stovi 13 elektros stulpų ir pastotė. Per ūkininko nuosavą mišką nutiestos net dvi elektros linijos. Lygudų kaime esančiuose laukuose pamatėme dar „įspūdingesnį“ vaizdą – 40 arų plote stovi 23 stulpai ir pastotė.
Ūkininkas parodė netoli pastotės nulaužtą stulpą. Kai pakeitė seną, jį elektrikai „pamiršo“ išvežti, stulpo nuolauža ir liko styroti. Su ūkininko interesais energetikai nesiskaito, važiuoja kur nori ir kada nori, kas dirvoje liko po remonto – irgi pats ūkininkas turi išsigabenti.
Rimantas skundėsi aplaidžiu elektrikų darbu: nepaiso technologinių vėžių, važiuoja per pasėlių laukus kur jiems patinka, palieka gilias provėžas, kai pakeičia stulpus, palieka nuolaužas. Tokį elektrikų elgesį ūkininkas vadina įžūliu, neatsakingu požiūriu, kai nesaugomas žemdirbių turtas. Pats laikas sėsti prie derybų stalo ir sudaryti su ūkininkais sutartis, įsitikinęs R.Slavikas.

Pusantrų metų - be elektros
Joniškio r. Priešginių kaimo ūkininko Petro Šontos 1,74 ha žemėje stovi 19 elektros stulpų ir pastotė, todėl jis negali dirbti 10 arų žemės. P. Šonta pasakojo apie nuostolius, kuriuos patiria dėl tų elektros stulpų. Jis pats pirmasis ir išdrįso stoti į kovą prieš AB VST.

- Man apmaudu, kad energetikai su žemdirbiais visai nesiskaito, mūsų valdose jie elgiasi kaip tik patinka. Prieš keletą metų stulpus keitė, senus išmėtė ir paliko dirbamame lauke. Su sūnumi turėjome patys iš dirvos išvilkti, dvi dienas plušėjome, kol sutvarkėme, nuolaužas surinkome. Jie atvažiuoja galinga technika, išvažinėja laukus, giliausios provėžos lieka. Kartą žiūriu – pastotė perdažyta. Buvo ruduo, šlapia, jie galinga technika atmaurojo prie pat tos pastotės už tvarto, tai provėžos iki kelių taip ir liko. O žemė – mūsų šventa nuosavybė, be mūsų leidimo kiti negali joje savivaliauti. Dažnai energetikams sakau: pasiimkite stulpus ir nenoriu jūsų matyti. Už žemę moku mokesčius, ją dirbu, o jūs be mano leidimo važiuojate kur norite, kada norite. Juk LR Konstitucijos 23 str. sakoma, kad nuosavybė – neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo numatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, - piktindamasis energetikų savivale kalbėjo P. Šonta.
Ūkininkui prieš pusantrų metų buvo atjungtas elektros energijos tiekimas. P. Šonta dabar gyvena kaip balanos laikais – prie žvakės. Nei televizoriaus, nei šaldytuvo, nei šviesos. Atskirtas nuo civilizacijos. Kodėl taip atsitiko? „Mano sklype yra eksploatuojamos elektros oro linijos. Aš AB VST atstovams sakau – sudarome, vyrai, sutartį, man sumokėkite už naudojimąsi žeme, jūsų stulpai, o žemė – mano. Viską darykime civilizuotai. Bet jie nenori sutarties sudaryti. Į kalbas nesileidžia. Kodėl? Tada privalės už tuos stulpus mano žemėje mokėti. Jeigu sumokės, to pareikalaus pusė Lietuvos. Čia yra esmių esmė. Dėl stulpų nepatogumus kenčia visi ūkininkai, jie daug nuostolių patiria. Čia – visos Lietuvos reikalas. Reikia vienąkart pradėti ginti savo teises. O man elektros tiekimą atjungė dėl to, kad aš nesumokėjau 58 Lt skolos už sunaudotą elektros energiją. Pasakiau šviesiai tiesiai – jūs man sumokėkite kompensaciją, kad mano žemėje stovi jūsų stulpai, tada aš sumokėsiu už elektrą! Bet vyrai neina į derybas. Prie pat namo stovinčiame stulpe nurėžė elektros laidus. Esu atkirstas nuo pasaulio. Tačiau sveikai gyvenu, pats esu medžiotojas, kartais kokį žvėrį nusišaunu, iš kaimynų pieno nusiperku. Nenusimenu, tikiu, kad mums pavyks įrodyti, jog ūkininkams AB VST privalo mokėti kompensaciją už naudojimąsi žeme“, - optimistiškai nusiteikęs atkaklusis ūkininkas P. Šonta.

O kokia AB VST nuomonė? Komentuoja AB VST Teisės departamento vadovas Linaras Dargis:
- AB VST vykdo elektros energijos skirstymo ir tiekimo funkcijas. Šios funkcijos turi didelę reikšmę šalies ūkiui, yra skirtos tenkinti ypatingas visuomenės reikmes. Minėtoms funkcijoms vykdyti bendrovė naudoja tiek seniau, iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pastatytus, tačiau tinkamus eksploatuoti elektros tinklus bei įrenginius, tiek vykdo naujų elektros tinklų tiesimą. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, saugiam ir normaliam esamų elektros tinklų ir kitų įrenginių eksploatavimui nustatomos teisės aktuose apibrėžto dydžio elektros tinklų apsaugos zonos (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos). Į šias elektros tinklų apsaugos zonas patenkantys žemės sklypai gali būti naudojami įprastinei žemės ūkio bei kitai veiklai, tačiau turi būti laikomasi teisės aktais nustatytų elektros tinklų apsaugos zonų apibrėžtų reikalavimų (zonos ribose savarankiškai, be suderinimo, negali būti vykdomi žemės kasimo, įvairių statinių griovimo, remonto ir kiti darbai). Teisės aktais (Energetikos įstatymu, Elektros energetikos įstatymu ir kt.) nustatyta, kad energetikos objektų eksploatavimui užtikrinti nustatomi servitutai atitinkamų elektros linijų apsaugos zonų ribose. Elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų darbuotojams teisės aktais suteikta teisė nekliudomai remontuoti ir techniškai prižiūrėti kitiems asmenims priklausančiuose sklypuose esančius elektros tinklus. Sutarčių dėl tokių elektros įrenginių eksploatavimo kitų asmenų žemės sklypuose sudarinėti nereikia. Žemės sklype tiesiant naujus elektros tinklus, su kiekvienu žemės sklypo savininku šis klausimas yra derinamas atskirai. Suprantama, jog bet kokie darbai privačioje žemėje turi būti atliekami laikantis nustatytų reikalavimų ir siekiant, jog dėl tokių darbų žemės savininkas patirtų kuo mažiau nepatogumų.
Elektros linijas eksploatuojančių organizacijų darbuotojų teisė prieiti (privažiuoti) prie elektros linijų bei kitų įrenginių yra numatyta teisės aktuose. Tuo atveju, jeigu gyventojai išreiškia pageidavimą iškelti jų žemėje esančius elektros įrenginius, tai gali būti atlikta remiantis atskiru energetikos įrenginius eksploatuojančios bendrovės ir gyventojų susitarimu.