Naujienos

Lietuvos miškuose uraganas išvertė per 700 tūkst. kubinių metrų medienos
žurnalas: Mano ūkis

Kaunas, sausio 21 d. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, antrąjį sausio savaitgalį praūžęs uraganas "Ervinas" valstybiniuose miškuose išvertė 394 tūkst. kubinių metrų medienos. Maždaug tiek pat nuostolių patyrė ir privačių miškų sektorius. Patirti nuostoliai dar tikslinami.

Vėjas daugiausiai išvartė ir nulaužė medžių šiaurinių ir vakarinių šalies regionų miškuose. Uraganas ypač pakenkė arčiau pajūrio esančių Kretingos, Rietavo, Telšių urėdijų miškams. Daug vėjovartų padaryta Pakruojo, Rokiškio, Joniškio miškuose.

Valstybiniuose miškuose dėl uragano padarinių pajamų sumažės bei nuostoliai sudarys per 5 mln. Lt. Pajamos iš vieno išlaužtos ir išverstos kubinio metro medienos vidutiniškai  sumažėja 14 Lt dėl medienos sortimentų prekinio pablogėjimo ir medienos ruošos išlaidų padidėjimo.

Labiausiai nukentėjo šiaurės – vakarinėje šalies dalyje esantys miškai: Mažeikių miškų urėdijoje išlaužyta ir išversta 60 tūkst., Telšių miškų urėdijoje – 36 tūkst., Joniškio miškų urėdijoje – 25 tūkst. kubiniai metrai medienos. Pietų ir pietrytinėje šalies dalyje miškai nuo uragano beveik nenukentėjo. Druskininkų miškų urėdijoje miškai visiškai neišlaužyti, Varėnos miškų urėdijoje išlaužyta ir išversta 0,2 tūkst., Nemenčinės miškų urėdijoje – 1 tūkst., Alytaus ir Marijampolės miškų urėdijose – 1,1 tūkst. kubinių metrų medienos.

Privačių miškų savininkų asociacija apie privačiame miškų sektoriuje patirtus nuostolius tikslių duomenų dar negali pateikti, nes daug miško savininkų dar neapžiūrėjo savo miško valdų. Privačių miškų savininkų asociacija kreipėsi į vyriausybę, kad privačiuose miškuose padarytą žalą padėtų įvertinti aplinkos apsaugos inspektoriai. Iki sausio pabaigos turėtų paaiškėti, ar bus priimtas toks nutarimas. Šiuo metu privačius miškus apžiūri kooperatyvų pirmininkai ir padeda savininkams įvertinti patirtus nuostolius bei pataria, kaip toliau tvarkyti suniokotą mišką.

Kaip "Mano ūkiui" sakė Aplinkos apsaugos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Donatas Dudutis, preliminariais skaičiavimais Lietuvos miškų patirti nuostoliai yra 10 kartų mažesni negu kaimyninės Lenkijos miškuose padaryta žala. Latvijos miškininkai skaičiuoja per 7 mln. kubinių metrų medienos nuostolių.

Estijoje uraganas išvertė apie 1 mln. kubinių metrų miško medžių. Beveik pusė iš šio skaičiaus - valstybei priklausančiuose miškuose.

Nuostoliai perkopė 36 mln. litų

Iš viso uraganas "Ervinas" šalies gyventojams, savivaldybėms bei ūkio subjektams atnešė mažiausiai 36,6 mln. litų nuostolių. Šie duomenys tebėra tikslinami.

Smarkus vėjas apgadino daugybę pastatų, išvartė medžius, užblokavo kelius, nutraukė elektros linijas, buvo atjungta daugybė elektros pastočių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos duomenimis, vien savivaldybėms ir ūkio subjektams uragano padarytų nuostolių dydis sudaro apie 22 mln. litų.

Bendra nuostolių suma energetikos sektoriuje, neįvertinus prarastų lėšų dėl nepatiektos elektros energijos, yra apie 2,8 mln. litų. 4185 gyvenvietės ir kaimai liko be elektros, buvo atjungtos 53 elektros linijos ir 9642 transformatorinės, nulaužta 460 elektros linijų atramų, 1658 vietose nutraukti elektros linijų laidai bei padaryti kiti pažeidimai.


Energetikos, miškų ir kelių sektorių nuostoliai turėtų būti suskaičiuoti iki kovo mėnesio. Žalą kultūros vertybėms tikslina Kultūros vertybių apsaugos departamento sudarytos ekspertų komisijos.

1999 metų gruodžio 4 dieną virš Lietuvos praūžęs uraganas "Anatolijus" atnešė apie 36,6 mln. litų nuostolių.

Beje, civilinės saugos specialistų pastebėjimu, iki Lietuvos atūžęs "Ervinas" jau buvo gerokai nusilpęs - pagal vėjo greitį tai buvo nebe uraganas, o tik audra. Uraganiniu laikomas toks vėjas, kurio greitis pasiekia daugiau kaip 30 metrų per sekundę. Siaučiant "Ervinui", Lietuvoje vėjo gūsiai vietomis siekė iki 30 metrų per sekundę.

MŪ ir Eltos inf.

Nuostoliai urėdijos miškams - 200 tūkstančių litų
Panevėžio balsas2005m. sausis

PRAĖJUSĮ SAVAITGALĮ SIAUTUSI AUDRA ŠALIES VALSTYBĖS MIŠKUOSE IŠLAUŽĖ ARBA IŠVERTĖ APIE 390 TŪKSTANČIŲ KUBINIŲ METRŲ MEDIENOS. PANEVĖŽIO MIŠKŲ URĖDIJA PATYRĖ 200 TŪKSTANČIŲ LITŲ ŽALĄ. PAVASARĮ NUOSTOLIAI GALI DAR PADIDĖTI. PERNAI PANEVĖŽIO MIŠKŲ URĖDIJA Į MIŠKŲ PRIEŽIŪRĄ INVESTAVO DAUGIAU KAIP 5 MILIJONUS LITŲ.

Rita SKAVIČIENĖ
Tel. 587075
rita@paneveziobalsas.lt

Neatsparūs ligoms
---------------------
„Patirti nuostoliai tiksliau bus žinomi kitą savaitę. Preliminariais duomenimis, urėdija patyrė 200 tūkstančių litų žalą. Išversta, sulaužyta ar suskaldyta apie 10 tūkstančių kubinių metrų medienos. Nuostoliai atsiranda ir tvarkant apgadintą medieną“, - teigė Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius.

Pasak urėdo, nuostoliai dar gali didėti. „Įšalo šiemet nėra. Po audros eglynai bus nutraukytom, pažeistom šaknim, išjudinti. Tokie medžiai tampa neatsparūs, tad vasarą gali prasidėti ligos“.

Įveisė naujų miškų
----------------------
Panevėžio regione yra beveik 40 tūkstančių hektarų valstybinio miško ir 10 tūkstančių - privataus.

D.Lukoševičiaus teigimu, pernai urėdijoje iškirsta maždaug 155 tūkstančiai kubinių metrų medienos. Iškirsti plotai visiškai atsodinami. Naujo miško praėjusiais metais įveista 33,3 hektaro. „Apsodinome nebetinkamus žemės ūkiui plotus“.

Iškirsto miško atkūrimas kainuoja priklausomai nuo to, kokie medeliai sodinami. Pasak urėdo, atkurti vieną hektarą ąžuolyno kainuoja 8 tūkstančiai litų, pušyno - 1600 litų.

Būtina apsaugoti
--------------------
Atkuriamiems miškams apsaugoti nuo gyvūnų pernai Panevėžio urėdija išleido 1665 litus.

Jauni medelių ūgliai vilioja laukinius žvėris, tad būtina medelius apsaugoti. Pasak urėdo, tam jie naudoja vieną iš trijų būdų: „Sodinukai gali būti dengiami specialiais plastmasiniais gaubtais arba metaliniais tinkleliais. Jei nenaudojami tinkleliai, tuomet ūgliai tepami repelentais - mišiniu su smėliu ir kvapais. Išteptų ūglių nebeėda atklydę gyvūnai. Arba atsodinti plotai tiesiog aptveriami“.

Keliamos bylos
-----------------
Panevėžio miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Andrius Ropė teigė, kad pernai registruoti 16 savavališki miško kirtimai. Iškirsta 120 kubinių metrų medienos, pusę jos konfiskuota.

Dėl savavališkų kirtimų būna keliamos ir baudžiamosios, ir administracinės bylos. Vadovaudamiesi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu nubausti gali ir urėdijos pareigūnai. Pernai išaiškinta vienuolika savavališkų kirtimų. Trys bylos perduotos teismui.

Pasak miško apsaugos inžinieriaus, dažniausia savavališkai miškus kerta bedarbiai. Apskaičiuota, kad praėjusiais metais dėl tokių kirtimų aplinkai padaryta 5, o urėdijai - didesnė nei 8 tūkstančių litų žala.

Konfiskavo ginklą
--------------------
Dažniausiai mediena vagiama savaitgaliais ar švenčių dienomis. Pasak urėdijos pareigūnų, kas mėnesį yra organizuojama apie dešimt reidų, kai kurie iš jų - padedant policijai.

„Pareigūnai stovi keliuose, sustabdo medieną vežančius automobilius ir patikrina, ar tvarkingi dokumentai. Pernai nubausta dvylika tokių pažeidėjų. Taip pat du žmonės nubausti už šiukšlinimą miške. Iš jų išieškota 200 litų. Reidai padeda sumažinti savavališkus kirtimus ir brakonieriavimą“, - teigė urėdijos darbuotojai.

Pasak D.Lukoševičiaus, urėdijų darbuotojai turi tokius pačius įgaliojimus gaudyti brakonierius kaip aplinkos apsaugos pareigūnai. Pernai fiksuoti keturi brakonieriavimai. Iš vieno asmens konfiskuotas ginklas.

Išsilaiko
----------
„Mes ne tik kertam ir atsodinam mišką. Pernai rekreaciniams objektams - poilsiavietėms, laužavietėms, pažintiniams takams - įrengti išleidome 110 tūkstančių litų. Pažintinis takas Krekenavos miške pernai užėmė antrąją vietą šalyje. Miškams prižiūrėti, keliams tiesti, melioracijos grioviams prižiūrėti, priešgaisrinei apsaugai ir panašiems darbams 2004-aisiais investavome 5 milijonus 339 tūkstančius litų“, - teigė urėdas D.Lukoševičius.

Panevėžio miškų urėdija pinigų gauna už privačių miškų savininkų mokymus, miškų sodinimo paslaugas, prekybą sodinukais. Iš uždirbtų lėšų ši valstybės įmonė išsilaiko ir be visų kitų mokesčių. Pasak urėdo, dar moka papildomai 5 procentus iš apyvartos į valstybės biudžetą.

Be to, urėdijoje dar atliekami darbai ir mokslinėmis temomis. Vienas iš jų - „Danielių veisimas ir aklimatizacija“. Pasak D.Lukoševičiaus, šiuo metu iš Slovakijos ketinama atsivežti danielių bandą.