Naujienos

* ŽŪR Prezidiumas svarstė poziciją dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 metų.

2010-01-27 11 val. Žemės ūkio rūmuose (K. Donelaičio 2, Kaunas) Baltojoje salėje įvyko ŽŪR prezidiumo posėdis. Privačių miško savininkų interesus atstovavo posėdyje dalyvavęs LR žemės ūkio rūmų prezidiumo narys, LMSA pirmininkas  Algis Gaižutis, glaustai informavęs posėdžio dalyvius apie praėjusią savaitę Briuselyje vykusias diskusijas dėl galimos bendrosios ES miškų politikos formavimo, dėl būtinybės derinti ūkinės veiklos skatinimui nukreiptas priemones su aplinkosauginių apribojimų bei draudimų priemonėmis. Akivaizdus poreikis ne tik koordinavimui, bet ir racionaliam balansui.
Lietuvos žemės ūkio atašė Briuselyje Vaidotas Ašmonas pažymėjo, kad ES bendroji miškų politika- mažai tikėtina, kadangi iki šiol miškų klausimus ES aptaria susirinkę žemės ir miškų ūkį dažniausiai bendrai kuruojantys žemės ūkio ministrai bendrosios ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos kontekste.
Prezidentūros atstovė pasakė, kad ES auga dėmesys sveikam maistui ir saugiai bei palankiai gyventi aplinkai, todėl visuomenė suinteresuota investuoti į aplinkos sąlygų gerinimo priemones. Tačiau, jei visuomenės poreikiams užtikrinti įvedami apribojimai ūkinei veiklai, ES šalyse yra mokamos apribojimų mąstą atitinkančios kompensacijos.

Atvirame posėdyje, į kurį atvyko esami ir buvę Seimo nariai agrarininkai, savivaldybių žemės ūkio skyrių vedėjai, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos pareigūnai, pranašauta, kad netrukus prasidės įnirtinga kova dėl Bendrijos žemės ūkiui skiriamų lėšų. ES „branduolio“ valstybės jau siūlo naujus „pereinamuosius laikotarpius“, kad pokomunistinių šalių ūkininkai kuo ilgiau nesulauktų tokių pačių ES tiesioginių išmokų kaip ir jų kolegos iš Vakarų. Tuo tarpu subankrutavusios Graikijos kaimiečiai, gaunantys didžiausią Briuselio paramą (7 kartus didesnę nei Lietuvos žemdirbiai), įnirtingai priešinasi bet kokiems bandymams suvienodinti ES ūkininkų konkurencijos sąlygas.

2013 metais Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika smarkiai keisis. „Jau dabar laikas pradėti diskusijas, kaip Lietuvos žemės ūkis gyvens po trejų metų, kai papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų žemdirbiams mūsų šalies valdžia negalės mokėti – taip įrašyta į Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sutartį“, -  sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

„Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, žemės ūkio srityje yra taikoma bendro sprendimo procedūra su Europos Parlamentu-taigi, pozicijų derinimo ir sprendimų kelias pailgės ir pasunkės. Galutinį sprendimą, dėl beveik pusę surenkamo ES biudžeto – apie 60 mlrd. eurų siekiančios paramos žemės ūkiui tęstinumo (2014-2020 m.) vis dėlto priims Europos Parlamentas. Gaila, kad jame nėra agrarinio sektoriaus atstovų iš Lietuvos.  Savo interesus mūsų šalis gali apginti visų pirma viduje aptarusi, tvirtai apsisprendusi ir pateikdama sunkiai užginčijamus argumentus, kodėl ji prašo vienos ar kitos paramos skirstymo schemos. Todėl labai svarbu, kad visi Lietuvoje veiklą vykdantys žemės ūkio subjektai pirmiausia vieningai sutartų dėl ES tiesioginės paramos skirstymo kriterijų ir įsijungtų į šios pozicijos pristatymą ir propagavimą už šalies ribų”,- ragindamas imtis konkrečių darbų žemdirbiams Prezidiumo posėdyje sakė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Laimonas Čiakas.

Savo ruožtu Prezidiumo nariai išsakė norą aktyviai dalyvauti Žemės ūkio ministerijos sudarytoje darbo grupėje, kuri svarstys Lietuvai priimtiniausius ES tiesioginės paramos skirstymo kriterijus. Posėdyje dalyvavusio žemės ūkio viceministro giliu įsitikinimu, kokius paramos skirstymo kriterijus benuspręstų pasirinkti Lietuvos žemdirbiai, ES politikų apsisprendimas suvienodinti skiriamą tiesioginę paramą visoms šalims narėms turės neabejotinai teigiamos įtakos šalies žemdirbių pajamoms po 2014-ųjų metų.

Darbotvarkėje:

1. Dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų dydžių ir terminų. Lietuvos Respublikos rengiama pozicija dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 metų.  (pristato LR žemės ūkio ministerijos atstovai).

Dėl gerokai mažesnės tiesioginės paramos, lyginant su daugelio ES šalių ūkininkų gaunama parama, mūsų šalies žemdirbiai atsiduria nevienodose konkurencinėse sąlygose. Skiriant papildomas nacionalines išmokas užtikrinamas žemdirbių pajamų palaikymas ir lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumo bendroje Europos Sąjungos rinkoje didinimas.

Ekonominis sunkmetis parodė, kad žemės ūkio gamyba ir maisto produktų eksportas yra ir dar ilgai išliks vienu svarbiausių šalies ekonomikos variklių. Tačiau dėl pastaruoju metu gerokai sumažėjusių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų 2009 m., lyginant su 2008 m., žemdirbiai gavo beveik 1 mln. litų mažiau pajamų. Todėl mažėja pieno, mėsos ir kitos žemės ūkio produkcijos gamyba. Siekiant stabilizuoti situaciją, žemdirbiai 2010 metais turėtų gauti maksimalias papildomas nacionalines tiesiogines išmokas. Šių išmokų dydį svarbu žinoti kuo anksčiau, kad būtų galima planuoti gamybą ir finansinius srautus 2010 metais.

2. Gyvulių veislininkystės programa ir parama jos priemonių įgyvendinimui 2010 m. (pristato LR žemės ūkio ministerijos atstovai).

Išsamesnė informacija:
Gytis Viršilas,  ŽŪR analitikas-ekonomistas,
tel. (8 37) 40 93 79, mob. 8 699 17411, e.p. gytis@zur.lt.

*******************************
lietuvosmiskai.lt inf.
2010-01-27