 |
| Eigulys Zigmas Armanas sako, kad, bebrams įrengus užtvankas, vandens kanale apstu ir vasarą. Bebrai tai vienur, tai kitur užtvenkia laukų, tarpumiškių kanalus. Vandeniu paplūsta ūkininkų laukai. Ūkininkai drasko bebrų įrengtas užtvankas. Žvėreliai vėl kantriai darbuojasi. Nebyli kova tęsiasi.
Vandenį stabdo užtvankos
Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos Gailių, Strazdų kaimai, Gendžgirio miškas, kiti miškai ir vietovės, iš kurių daug kur likę tik po vieną kitą sodybą, neretai jau apleistą... Šias nuošalias vietas nuo seno pamėgę bebrai.
Griovyje šalia kelelio - jų įrengtos užtvankos. Kiek tolėliau - kitos, gerokai didesnės, čia ir vandens šniokštimas girdėti iš tolo. Visos jos palyginti neseniai, pernai rudenį, išardytos, bet ir dabar matyti, koks tai solidus statinys.
Apžiūrėti bebrų valstybės leidomės su Zigmu Armanu, Kuršėnų miškų urėdijos Gedinčių girininkijos eiguliu.
Bebrų gyvenimas, darbai ir žmonėms krečiamos eibės jam - ne naujiena.
Jau mūsų kelionės pradžioje, prie Gailių miško, gali pasidžiaugti aštriadančių statybininkų talentu.
Kanalas užtvenktas didoka užtvanka. Daug medelių, molio, purvo bebrams teko pritempti, kol šis įrenginys ėmė prilaikyti vandenį. Už jos - jau solidus gilys. Tolėliau - kitos, mažesnės užtvankėlės. Atsarginės - ir tam atvejui, jeigu vanduo pralaužtų didžiąją.
Z. Armanas rodo, kaip sumaniai šie žvėreliai darbuojasi jas statydami. Iš pradžių dedami storesni medeliai, tada - ploni karklai. Šitaip ir išauga patikima užtvara.
- Medeliais užtvenkiamos net kelių pralaidos, bet kokie jie bebūtų sumanūs statybininkai, drenų užtaisyti, kad jos nepraleistų vandens, nemoka, - juokiasi Z. Armanas.
Trijų kanalų susijungimo vietoje iš po sniego kyšo krūva žabų. Gal tai pūpso bebro namas? Ne - tai šio žvėrelio maisto sandėlis, - paaiškina eigulys.
Laukas virsta ežeru
Aplinkiniams gyventojams, miškininkams - ne gėrėjimasis šiais žvėreliais galvoje. Jiems bebrai - kenkėjai.
Z. Armanas rodė daugiau kaip pusantro hektaro plotą ariamos žemės. Bebrams užtvenkus kanalą ji virto ežeru.
Tokių rūpesčių bebrai pridaro ūkininkams, Klauso ūkio, kurio žemės plyti netoliese, šeimininkams.
Vandeniui paplūdus į mišką džiūsta medžiai. Drėgmės perteklius pirmiausia ima veikti egles.
Eigulys Z. Armanas pasakojo, kad, bebrams prasikasus po miško keliu, jis įgriuvo. Bebrų suręstos užtvankos griaunamos, nors jų taip lengvai ir neįveiksi. Šias purvo ir medienos krūvas užkabinus trišakiu kobiniu, jos griaunamos traktoriumi. Šie darbai ima priminti kovą be galo, nes užtvanką išgriovus bebrai netrukus, dažniausiai naktį, vėl imasi ją tvarkyti arba ir statyti kitoje vietoje. Pasak Z. Armano, miškininkai dar tik kasa kanalą, o už miško kampo (iki jo apie pusė kilometro) į jį jau nuvirto bebro nugraužtas medis.
Nelengvai pasiekiamas žvėrelis
Žemės plotų, kuriems bebrai pridaro žalos, šeimininkai mano, kad juos reikia intensyviau medžioti. Medžiotojus, atrodo, tokios medžioklės ne itin vilioja, nes šį žvėrelį nelengva pasiekti. Sumedžiotas jis nugrimzta į kanalo dugną. Be to, sugriuvus valstybinėms kailių paruošoms juos medžioti nebe taip naudinga.
Brakonieriai bebrų medžioklėmis kartais dar užsiima - matyt, vis dėlto apsimoka. Bet dauguma ir jų verčiau tykoja šerno ar elnio - vis daugiau pasirūpinama mėsos.
Z. Armanas taip pat ketina išsiruošti bebrų medžioklėn. Pavasariop, kai pailgės diena. Namie šių žvėrelių medžioklę jam jau primena bebro kailis ir kaukolė.
Prie Z. Armano kojų - ola, vedanti į bebro namą. |
