Naujienos
2005 - 02 - 09
*Suomiai atsisakė Latvijoje statyti celiuliozės fabriką (atnaujinta)
Suomijos medienos pramonės grupė "Metsaliitto" pranešė, kad ji atsisako statyti celiuliozės fabriką Latvijoje, nes ji pareikalavo celiuliozės gamyboje naudoti mažiau aplinką teršiančias technologijas. Suomiai tai atsisakė padaryti ir dabar tokį fabriką ketiną pastatyti Pietų Amerikoje.
Suomiams pasitraukus iš 1 mlrd. EUR vertinamo "Baltic Pulp" projekto, Latvijos vyriausybė prarado didžiausią užsienio investiciją. Medienos rinkos dalyviai VŽ aiškina, kad suomių sprendimas įtakos Baltijos medienos rinkai neturės, kadangi fabrikas net nebuvo pradėtas statyti, o medienos rinka pastarąjį dešimtmetį gyveno žinodama apie latvių planus dėl celiuliozės fabriko.
Fabrikas iškils Urugvajuje
"Metsaliitto" priėmė tokį sprendimą po to, kai Latvijos valstybinis komitetas, tyręs projekto įtaką aplinkai dar 2004 m. pavasarį paskelbė ataskaitą, kurioje pateikė išvadą, jog celiuliozės fabrikas padarytų nepataisomą žaliavą šalies aplinkai, nuodingomis cheminėmis medžiagomis teršdamas atmosferą ir Dauguvos upę.
Investuotojams buvo leista tęsti projektą, tačiau pareikalauta, kad celiuliozės gamybai būtų naudojama ne senoji popieriaus balinimo technologija,pagal kurią reikia chlorido dioksido, o šiuolaikiškesnė - nenaudojanti chloro.
Investuotojai tada pažadėjo neskubėti pateikti savo išvadų ir kruopščiai įvertinti susidariusią padėtį. Suomiai šioje istorijoje tašką padėjo šį pirmadienį, praėjus aštuoniems mėnesiams po ataskaitos paskelbimo.
Susitikęs su Latvijos premjerus Aigaru Kalvičiu "Metsaliitto" grupės viceprezidentas Eras Kitola (Eero Kytola) pareiškė, kad bendrovė nesirengia fabrike diegti naujosios technologijos, kadangi tokios nenaudoja Suomijos fabrikai.
Ponas Kitola taip pat kritikavo Latvijos vyriausybę dėl to, kad pastaruosius dvejus metus Latvijos valdininkams trūko konstruktyvaus bendradarbiavimo su investuotoju, o visuomenės nuomonė dėl statybų tapo priešiška.
Todėl suomiai nusprendė analogišką celiuliozės fabriką pastatyti ne Europoje, o Pietų Amerikoje, su Brazilija pietuose besiribojančiame Urugvajuje.
Nuostolis - 5 mln. LVL
Prieš penkerius metus įkurta bendrovė "Baltic Pulp" celiuliozės fabriką planavo pastatyti Jekabpilyje dar 2007 m. Fabriko projektavimo darbams investuotojai išleido apie 5 mln. LVL.
Po 33% "Baltic Pulp" akcijų turi Latvijos vyriausybė ir Švedijos bendrovė "Sodra", o 34% – "Metsaliitto".
Suomijos ir Švedijos bendrovių lėšomis buvo numatyta pastatyti fabriką, o Latvijos vyriausybė turėjo garantuoti jo aprūpinimą žaliava iš valstybinių miškų.
"Metsaliitto" yra viena didžiausių medienos pramonės grupių Europoje. 2003 m. grupės apyvarta sudarė 8,3 mlrd. EUR, o organizacijoje dirbo 30.000 žmonių. Suomijoje būstinę turinti bendrovė veikia visoje Europoje ir prekiauja savo produkcija visame pasaulyje.
Suomiams pasitraukus iš 1 mlrd. EUR vertinamo "Baltic Pulp" projekto, Latvijos vyriausybė prarado didžiausią užsienio investiciją. Medienos rinkos dalyviai VŽ aiškina, kad suomių sprendimas įtakos Baltijos medienos rinkai neturės, kadangi fabrikas net nebuvo pradėtas statyti, o medienos rinka pastarąjį dešimtmetį gyveno žinodama apie latvių planus dėl celiuliozės fabriko.
Fabrikas iškils Urugvajuje
"Metsaliitto" priėmė tokį sprendimą po to, kai Latvijos valstybinis komitetas, tyręs projekto įtaką aplinkai dar 2004 m. pavasarį paskelbė ataskaitą, kurioje pateikė išvadą, jog celiuliozės fabrikas padarytų nepataisomą žaliavą šalies aplinkai, nuodingomis cheminėmis medžiagomis teršdamas atmosferą ir Dauguvos upę.
Investuotojams buvo leista tęsti projektą, tačiau pareikalauta, kad celiuliozės gamybai būtų naudojama ne senoji popieriaus balinimo technologija,pagal kurią reikia chlorido dioksido, o šiuolaikiškesnė - nenaudojanti chloro.
Investuotojai tada pažadėjo neskubėti pateikti savo išvadų ir kruopščiai įvertinti susidariusią padėtį. Suomiai šioje istorijoje tašką padėjo šį pirmadienį, praėjus aštuoniems mėnesiams po ataskaitos paskelbimo.
Susitikęs su Latvijos premjerus Aigaru Kalvičiu "Metsaliitto" grupės viceprezidentas Eras Kitola (Eero Kytola) pareiškė, kad bendrovė nesirengia fabrike diegti naujosios technologijos, kadangi tokios nenaudoja Suomijos fabrikai.
Ponas Kitola taip pat kritikavo Latvijos vyriausybę dėl to, kad pastaruosius dvejus metus Latvijos valdininkams trūko konstruktyvaus bendradarbiavimo su investuotoju, o visuomenės nuomonė dėl statybų tapo priešiška.
Todėl suomiai nusprendė analogišką celiuliozės fabriką pastatyti ne Europoje, o Pietų Amerikoje, su Brazilija pietuose besiribojančiame Urugvajuje.
Nuostolis - 5 mln. LVL
Prieš penkerius metus įkurta bendrovė "Baltic Pulp" celiuliozės fabriką planavo pastatyti Jekabpilyje dar 2007 m. Fabriko projektavimo darbams investuotojai išleido apie 5 mln. LVL.
Po 33% "Baltic Pulp" akcijų turi Latvijos vyriausybė ir Švedijos bendrovė "Sodra", o 34% – "Metsaliitto".
Suomijos ir Švedijos bendrovių lėšomis buvo numatyta pastatyti fabriką, o Latvijos vyriausybė turėjo garantuoti jo aprūpinimą žaliava iš valstybinių miškų.
"Metsaliitto" yra viena didžiausių medienos pramonės grupių Europoje. 2003 m. grupės apyvarta sudarė 8,3 mlrd. EUR, o organizacijoje dirbo 30.000 žmonių. Suomijoje būstinę turinti bendrovė veikia visoje Europoje ir prekiauja savo produkcija visame pasaulyje.
