Naujienos

*Galimybė sujungti smulkius ir išsibarčiusius žemės sklypus bei suprojektuoti privažiavimo kelius

"Žmonės yra atsargūs, turėdami nelabai gerą žemės nuosavybės atkūrimo patirtį nepuola prie naujovių. Reikia suprasti, kad vien lankstinukų nepakanka. Reikia daugiau informuoti, kad žemės konsolidavimas bus jiems naudingas",- tikina Elena Žižiūnienė, IĮ "Žižiūnai", rengusios bandomąjį žemės konsolidacijos projektą Dotnuvoje, vadovė.
Projektas, kuris buvo vykdomas Kauno apskrityje, Kėdainių rajone, Dotnuvoje, truko apie pusantrų metų, ir jo pagrindinis tikslas buvo patogesnių naudojimui dirbamos žemės sklypų formavimas.Projekte savo noru dalyvavo 19 žemės savininkų, o 86 ha žemės pakeitė savininką. Sustambinus sklypus ir suprojektavus privažiavimo kelius pakilo žemės vertė.

Galimybė privatizuoti valstybinę žemę
Valdininkai tikina, jog žemės savininkams konsolidacija turėtų būti itin patraukli. Vilma Daugalienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemėtvarkos skyriaus vedėja, vardija - tai galimybė žemės konsolidacijos projekto rengimo metu privatizuoti valstybinę žemę. Masalas dalyvauti žemės konsolidacijoje turėtų būti ir tai, jog dalyvaujantieji žemės konsolidacijos projektuose turės pirmenybę gauti ES paramą pagal kitas priemones.
"Jeigu rengiant žemės konsolidacijos projektą suprojektuotas vietinės reikšmės kelias, žmonės turėtų pirmenybę gauti lėšų tokio kelio statybai",- atkreipia dėmesį p. Daugalienė.
Pasak jos, labai svarbu ir tai, jog kadastriniai matavimai bus atlikti nemokamai.
"Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo metu dažniausiai buvo atliekami apytikriai matavimai, o be tikslių matavimų nėra žinomas tikslus valdomos žemės plotas. Taip pat be minėtų matavimų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų negalima parduoti, mainyti, ar pan.", - priduria Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Reikia žemės fondo
Patirties bandomojo projekto metu pasisėmusi p. Žižiūnienė patikina - procesas ilgas ir sudėtingas. Ir siūlo - žemės konsolidacijos procesas būtų daug sklandesnis, jei būtų sukurtas valstybinės žemės fondas.
"Mano galva, valstybė galėtų supirkti žemės sklypus ir įkurti žemės fondą arba žemės banką. Vykstant žemės mainams kartais už sklypelį užsiprašoma kaina viršija sveiko proto ribas. Turėjome tokį atvejį prie "Via Baltica" kelio. Nesant aiškaus perspektyvinio teritorijos planavimo, daugelis žemės savininkų šioje teritorijoje nenorėjo nieko daryti su savo smulkiais žemės sklypeliais, esančiais prie automagistralės, tikėdamiesi labai didelio dirbamosios žemės kainos augimo ateityje",- prisimena p. Žižiūnienė.
Ji pripažįsta, kad poreikis konsoliduoti žemę yra, bet įspėja, jog numatyti terminai, dėl kurių projektai užtruktų 2 -3 m., gali sukelti ir nusivylimą.

Sukels problemų
Vaidotas Sankalas, Lietuvos matininkų asociacijos vadovas, įsitikinęs, jog valstybė kol kas žemės konsolidacijos procesui nėra pasirengusi, todėl tai gali sukelti nemažų problemų bangą.
"Jeigu nebus griežčiau reglamentuota matininko ar projektuotojo asmeninė atsakomybė, niuansų bus visokių",- prognozuoja p. Sankalas.
Anot jo, dar daugiau problemų kiltų, jei būtų tikslinami ankstesni matavimai.
"Jau dabar, kylant žemės vertei, klaidos pradeda lįsti į paviršių. Ką daryti tokiu atveju, jei permatavus paaiškės, jog 10 ha sklypas realiai yra tik 9 ha. Aplinkui žemė privatizuota. Kur tą hektarą paimti? Kaip teisingai atlyginti? Ar neprasidės teismai?"- klausia asociacijos vadovas.
Žemės konsolidavimo reikmėms 2005-2006 m. numatyti 2,2 mln. EUR (7,6 mln. Lt).