Naujienos
2005 - 03 - 04
* Valdžios vyrai nuo uragano labiausiai nukentėjusiems miškų savininkams paramos nežada
Laikraštis Šiaulių kraštas 2005.03.02 rašo, kad rytą po Ervino siautėjimo į savo mišką atėjęs 
Algimantas Gydra rado jį visiškai suniokotą. Labiausiai uragano nuskriaustiems savininkams kyla klausimas, ar jie galėtų pretenduoti į ES paramą. Lietuvos privačių miškų savininkai negaus jokios paramos - nei ES, nei vietos valdžios - miškams atsodinti. Valdžios vyrai nuo uragano labiausiai nukentėjusiems miškų savininkams pataria permąstyti savo nuodėmes.
Algimantas Gydra, su žmona turintis 8 hektarus miško Vyčių kaime, netoli Akmenės, sako visą naktį, kai siautė Ervinas, nemiegojęs. Įsivaizdavo, kaip jo mišką uraganas išvartys.
Rytą atėjęs, kaip įsivaizdavo, taip ir rado - trys hektarai penkiasdešimties metų pušyno buvo išversta plynai. Kol būtų davęs realų pelną, pušynas turėjo paaugti dar pusę amžiaus. Uraganas, anot Algimanto, suniokojo būsimą anūkų pelną.Algimantas pasamdė medkirčių firmą, kuri per porą savaičių turės išvalyti mišką. Pajamas, kurias gaus pardavęs pusamžius medžius, skirs naujam miškui užsodinti. Reikės per 10500 ąžuoliukų, eglių, pušų daigų. "Visi liepia nusiteikt, kad šiemet daigai brangs", - sako Algimantas. Prieš metus eglės sodinukas kainavo 25 centus, pušies - 18 centų, ąžuoliuko - du litus. Mišką atsodinti būtina. Už neatsodintą grėstų iki 500 litų už hektarą bauda.
Uraganas neatsitiktinai pasiautėjo Algimanto valdomuose plotuose, mat prieš kelerius metus čia įsisukęs miško vagis iškirto didžiuosius medžius, kurie, spėja Algimantas, galėjo sulaikyti vėtrą. Nors vyras pats sugavo vagį, 17 tūkstančių nuostolio neatgavo. Pernai visą pavasarį atsodinėjo mišką išvogtuose hektaruose.
Pagal statistiką Lietuvoje Ervinas išvertė šeštadalį metinės kirtimo biržės, bet kai kurių savininkų miškai išversti beveik plynai.
Ar kompensuos nuostolius? Tokių miško savininkų, kaip Algimantas Gydra, Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje - daug. Mat uraganas Ervinas siautėjo būtent šiuose regionuose.
Stipriai nukentėję nuo stichijos privačių miškų savininkai varto Nacionalinės mokėjimo agentūros lankstinukus, kuriuose parašyta, kad Europos Sąjunga numato 100 procentų kompensuoti stichinių nelaimių ir gaisrų pažeisto miško sutvarkymą, išvalymą bei atsodinimą.
Tačiau ar verta kreiptis ir kur, nei A. Gydra, nei jo nelaimės draugai sako nežinantys. A. Gydra svarsto - jei galima būtų tikėtis kokios paramos, tada privačių miškų savininkai turėtų rinkti visas oficialias pažymas, užsakyti atsodinimo projektą ir panašiai. O jei niekas kompensuoti nesirengia, tai neverta to daryti. "Jeigu duos pinigų - ačiū. Jei ne - visi pinigai eis miško atkūrimui, naujai veiklai, gal džiaugsis anūkų vaikai", - sako Algimantas Gydra.
Pinigų nebus "Apie kompensacijas Lietuvos privačių miškų savininkams iš Europos Sąjungos fondų neina net kalba, mes net ir nesikreipėme. Uraganas per mažai išlaužė", - "Šiaulių kraštui" sakė Etmontas Žuraulis, generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Miško naudojimo skyriaus vedėjas. Lietuvoje, skaičiuojama, uraganas išvertė apie 700 tūkstančių kubinių metrų medžių, arba 12-15 procentų metinės kirtimo biržės.
Anot E. Žuraulio, ES lėšos gali būti skiriamos švedams, kurie skelbiasi, kad uraganas išvertė dvejų metų kirtimo biržę, latviams, ten išlaužė 6,3 milijono kubinių metrų medienos ar danams.
Urėdijos atstovas sutinka, kad atskiri Lietuvos regionai, tarp jų ir Šiaulių apskritis, nukentėjo labiausiai, o kai kuriems miškų savininkams išversta 50 procentų ir daugiau miško. "Tačiau Europos Sąjunga pinigų pagal žmogų neduoda, o pagal valstybę", - sakė E. Žuraulis. O Lietuvos valdžia, anot jo, privačių miškų savininkams tikrai iš biudžeto lėšų neskirs. Urėdijos atstovo patarimas: "Tegul nesitiki paramos, tegul greičiau tvarko medieną, nes popiermedžio kainos jau smunka. Rąstinio medžio kol kas nekrenta, bet pavasariop irgi kris. Užpuls vabalai, kirsti vis tiek reikės, o tuo pirkėjai ir pasinaudos".
E. Žuraulis nemato jokių būdų kompensuoti labiausiai nuo gamtos stichijos nukentėjusiems miškų savininkams. "Reikia pagalvoti - gal į bažnyčią nėjai ar nuodėmių daug padarei", svarsto urėdijos atstovas.
Lietuvos miško savininkų asociacija netrukus praūžus uraganui Ervinas 2005-01-17 raštu Nr. 02 Dėl miškininkystės veiklą reglamentuojančių taisyklių supaprastinimo sudarant sąlygas greičiau likviduoti uragano padarinius miškuose. 2005 m. sausio 17d. oficialiai kreipėsi į LR Aplinkos ministrą siūlydama kompensuoti Stichijos padarytus nuostolius miško savininkams teikiant paramą suniokotų miškų atkūrimui , medienos apdorojimui insekticidais dėl gamtinių sąlygų sunkiai prieinamuose medynuose.
Ministerija atsižvelgė i daugelį LMSA siūlymų. Apie tai skaitykite išsamiau čia ...>>>
Algimantas Gydra rado jį visiškai suniokotą. Labiausiai uragano nuskriaustiems savininkams kyla klausimas, ar jie galėtų pretenduoti į ES paramą. Lietuvos privačių miškų savininkai negaus jokios paramos - nei ES, nei vietos valdžios - miškams atsodinti. Valdžios vyrai nuo uragano labiausiai nukentėjusiems miškų savininkams pataria permąstyti savo nuodėmes.Algimantas Gydra, su žmona turintis 8 hektarus miško Vyčių kaime, netoli Akmenės, sako visą naktį, kai siautė Ervinas, nemiegojęs. Įsivaizdavo, kaip jo mišką uraganas išvartys.
Rytą atėjęs, kaip įsivaizdavo, taip ir rado - trys hektarai penkiasdešimties metų pušyno buvo išversta plynai. Kol būtų davęs realų pelną, pušynas turėjo paaugti dar pusę amžiaus. Uraganas, anot Algimanto, suniokojo būsimą anūkų pelną.Algimantas pasamdė medkirčių firmą, kuri per porą savaičių turės išvalyti mišką. Pajamas, kurias gaus pardavęs pusamžius medžius, skirs naujam miškui užsodinti. Reikės per 10500 ąžuoliukų, eglių, pušų daigų. "Visi liepia nusiteikt, kad šiemet daigai brangs", - sako Algimantas. Prieš metus eglės sodinukas kainavo 25 centus, pušies - 18 centų, ąžuoliuko - du litus. Mišką atsodinti būtina. Už neatsodintą grėstų iki 500 litų už hektarą bauda.
Uraganas neatsitiktinai pasiautėjo Algimanto valdomuose plotuose, mat prieš kelerius metus čia įsisukęs miško vagis iškirto didžiuosius medžius, kurie, spėja Algimantas, galėjo sulaikyti vėtrą. Nors vyras pats sugavo vagį, 17 tūkstančių nuostolio neatgavo. Pernai visą pavasarį atsodinėjo mišką išvogtuose hektaruose.
Pagal statistiką Lietuvoje Ervinas išvertė šeštadalį metinės kirtimo biržės, bet kai kurių savininkų miškai išversti beveik plynai.
Ar kompensuos nuostolius? Tokių miško savininkų, kaip Algimantas Gydra, Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje - daug. Mat uraganas Ervinas siautėjo būtent šiuose regionuose.
Stipriai nukentėję nuo stichijos privačių miškų savininkai varto Nacionalinės mokėjimo agentūros lankstinukus, kuriuose parašyta, kad Europos Sąjunga numato 100 procentų kompensuoti stichinių nelaimių ir gaisrų pažeisto miško sutvarkymą, išvalymą bei atsodinimą.
Tačiau ar verta kreiptis ir kur, nei A. Gydra, nei jo nelaimės draugai sako nežinantys. A. Gydra svarsto - jei galima būtų tikėtis kokios paramos, tada privačių miškų savininkai turėtų rinkti visas oficialias pažymas, užsakyti atsodinimo projektą ir panašiai. O jei niekas kompensuoti nesirengia, tai neverta to daryti. "Jeigu duos pinigų - ačiū. Jei ne - visi pinigai eis miško atkūrimui, naujai veiklai, gal džiaugsis anūkų vaikai", - sako Algimantas Gydra.
Pinigų nebus "Apie kompensacijas Lietuvos privačių miškų savininkams iš Europos Sąjungos fondų neina net kalba, mes net ir nesikreipėme. Uraganas per mažai išlaužė", - "Šiaulių kraštui" sakė Etmontas Žuraulis, generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Miško naudojimo skyriaus vedėjas. Lietuvoje, skaičiuojama, uraganas išvertė apie 700 tūkstančių kubinių metrų medžių, arba 12-15 procentų metinės kirtimo biržės.
Anot E. Žuraulio, ES lėšos gali būti skiriamos švedams, kurie skelbiasi, kad uraganas išvertė dvejų metų kirtimo biržę, latviams, ten išlaužė 6,3 milijono kubinių metrų medienos ar danams.
Urėdijos atstovas sutinka, kad atskiri Lietuvos regionai, tarp jų ir Šiaulių apskritis, nukentėjo labiausiai, o kai kuriems miškų savininkams išversta 50 procentų ir daugiau miško. "Tačiau Europos Sąjunga pinigų pagal žmogų neduoda, o pagal valstybę", - sakė E. Žuraulis. O Lietuvos valdžia, anot jo, privačių miškų savininkams tikrai iš biudžeto lėšų neskirs. Urėdijos atstovo patarimas: "Tegul nesitiki paramos, tegul greičiau tvarko medieną, nes popiermedžio kainos jau smunka. Rąstinio medžio kol kas nekrenta, bet pavasariop irgi kris. Užpuls vabalai, kirsti vis tiek reikės, o tuo pirkėjai ir pasinaudos".
E. Žuraulis nemato jokių būdų kompensuoti labiausiai nuo gamtos stichijos nukentėjusiems miškų savininkams. "Reikia pagalvoti - gal į bažnyčią nėjai ar nuodėmių daug padarei", svarsto urėdijos atstovas.
Lietuvos miško savininkų asociacija netrukus praūžus uraganui Ervinas 2005-01-17 raštu Nr. 02 Dėl miškininkystės veiklą reglamentuojančių taisyklių supaprastinimo sudarant sąlygas greičiau likviduoti uragano padarinius miškuose. 2005 m. sausio 17d. oficialiai kreipėsi į LR Aplinkos ministrą siūlydama kompensuoti Stichijos padarytus nuostolius miško savininkams teikiant paramą suniokotų miškų atkūrimui , medienos apdorojimui insekticidais dėl gamtinių sąlygų sunkiai prieinamuose medynuose.
Ministerija atsižvelgė i daugelį LMSA siūlymų. Apie tai skaitykite išsamiau čia ...>>>
