Naujienos

Kaip trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė Neringos savivaldybės ekologas Petras Rusteika, mokslinių tyrimų stotyje būtų aiškinamasi, kurie elniai - dėmėtieji ar taurieji - geriausiai prisitaikę gyventi skirtinguose regionuose - Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje.

Taip pat būtų atliekami hematologiniai (kraujo) tyrimai - aiškinamasi, kokios ligos pavojingos elniams, tiriama jų genetika. Pavyzdžiui, specialūs tyrimai padėtų nustatyti, ar galima Lietuvoje pradėti auginti Suomijoje itin populiarius baltauodegius elnius. Šiai rūšiai būdingas tam tikras parazitas, kurio Suomijoje veisiami elniai neturi.

Tokia stotis, P. Rusteikos siūlymu, turėtų būti įsteigta prie LŽŪU Miškininkystės katedros. Stotyje dirbtų trys žmonės, o jos išlaikymas per metus atsieitų maždaug 80 tūkst. litų.

Pasak Miškininkystės katedrai atstovaujančio ekologo, elnių ir jiems artimų gyvūnų auginimas Lietuvoje galėtų tapti perspektyviu verslu. Tam nereikia didelių sąnaudų - taurieji ir dėmėtieji elniai yra nereiklūs, aptvaruose net žiemą gali patys susirasti maisto. Papildomai jiems reikėtų tik mineralinių pašarų.

Tiek gyvi elniai, tiek jų mėsa, ragai ir kailiai itin paklausūs užsienyje, elnienos esą pageidauja ir Lietuvos restoranai. P. Rusteikos teigimu, dietinė elnių mėsa yra kur kas sveikesnė nei jautiena, mat ganyklose nykstant ankštiniams augalams, jautienoje ima trūkti žmogaus organizmui reikalingų baltyminių amino rūgščių.

Elnininkystės plėtra, anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, būtų naudinga ir gamtai. Tose vietose, kur siekiant išsaugoti gamtą buvo uždrausta ūkinė veikla, pradėjo augti krūmai ir medžiai. Dėl to čia pradėjo nykti žolėje gyvenantys tilvikiniai paukščiai.

Anot S. Paltanavičiaus, kad nereikėtų naudoti pavojingų cheminių priemonių arba išlaidauti nuolat šienaujant, galima pasitelkti elnių pagalbą. Tokia praktika jau kuris laikas taikoma Latvijos pajūryje, prie Papės ežero. Čia įrengiami kilnojami aptvarai elniams, kurie per kelis mėnesius nuėda sužėlusią žolę. Be to, laikinus elnių aptvarus būtų galima įrengti užliejamose pievose ir pelkėtose vietovėse.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia maždaug 30 ūkių, kur veisiami kanopiniai žvėrys - elniai, danieliai, šernai. Tačiau mūsų šalis, pasak S. Paltanavičiaus, eina iš paskos kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims. Pavyzdžiui, jau prieš kelerius metus Vokietijos pietuose, Bavarijoje, veikė 1100 elninių žvėrių ūkių. "Tai apčiuopiama, ekstensyvi ūkio šaka, pasiteisinanti tiek produkcijos atžvilgiu, tiek finansiškai ir ekonomiškai", - tikino ministerijos pareigūnas.

P. Rusteikos siūlymu, elnius auginantys ūkininkai galėtų bendradarbiauti įrengdami aptvarus ir keisdamiesi elnių patinais, kad būtų išvengta kraujomaišos. Be to, susikooperavę ūkininkai galėtų tikėtis ES struktūrinių fondų paramos, mat ES esą noriai remia šią netradicinę žemės ūkio šaką.

Pasak A. Boso, noras moksliškai tirti elninius gyvūnus yra sveikintinas dalykas, tačiau elnininkystė esą nebūtų pigus ir pelningas verslas.

"Apie kokius kilnojamus aptvarus šnekate? - išgirdęs P. Rusteikos pasiūlymus, stebėjosi komiteto vadovas. - Kad elniai neperšoktų, reikalinga 3 metrų aukščio tvora. Kaip ją padaryti kilnojamą? 3 metrų aukščio tvora - ir taip pakankamai didelės investicijos".

Nemažai investuoti tektų ir į žemę, mat norint, kad banda produktyviai veistųsi ir nebūtų kraujomaišos, reikia didelio ploto žemės sklypo, kuriame galėtų gyventi bent kelios elnių šeimos. Vienam patinui esą reikia maždaug 30 patelių.

A. Boso tikinimu, už subrendusį, tolesniam veisimui tinkamą elnią galima gauti iki 3 tūkst. litų. Tačiau šio gyvūno mėsą, nupjovus galvą ir išėmus vidurius, galima parduoti tik po 6 litus už kilogramą. "Mėsai elnių auginti neapsimoka", - tikino parlamentaras.

Pasak jo, užsiimti elnininkyste apsimokėtų tik, jei ūkininkai pasistatytų ES reikalavimus atitinkančią skerdyklą ir patys tiektų mėsą Lietuvos parduotuvėms arba eksportuotų. Seimo nario žiniomis, pirma tokia skerdykla dar tik statoma netoli Joniškio.

Buvęs Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos valdybos pirmininkas A. Bosas prieš dešimtmetį pajūryje įsteigė elnyną ir investavo į jį kelis milijonus litų. Tarp Karklės ir Nemirsetos, maždaug 200 hektarų aptvertoje teritorijoje šalia Baltijos jūros, dabar laisvai ganosi apie 400 elnių banda.