Naujienos

dr. N.Kupstaitis: Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa esminių pertvarkymų nežada, skirta didinti realią miškų ūkio naudą

Nuo 2012-05-35 įsigaliojusi LR Vyriausybės patvirtinta  Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa esminių (revoliucinių) pertvarkymų miškų ūkyje nežada. Iš esmės tai nuoseklią ir ganėtinai atsargią miškų ir miškų ūkio plėtrą su jaučiamu aplinkosaugos prieskoniu numatantis dokumentas,- vertina dr.Nerijus Kupstaitis, Aplinkos m-jos Miškų d-to Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas žurnale „Mūsų girios“, 2012 m. birželio numeryje.

LR Vyriausybė 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtino ilgai rengtą, svarstytą ir derintą vidutinės trukmės strateginį dokumentą – Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programą. Šis dokumentas oficialiai paskelbtas Valstybės Žiniose, 2012 m. Nr. 61-3058 ir įsigaliojo nuo 2012 m. gegužės 31 d. Kaip ši programa buvo rengta, jau buvau rašęs periodiniuose leidiniuose, publikuojančiuose informaciją miškų ir miškų ūkio temomis. Per daug nesikartodamas paminėsiu tik porą epizodų.

Pirmiausia tai, kad ši programa rengta, svarstyta, tobulinta, derinta, koreguota bemaž dvejus metus. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas netgi strateginio dokumento rengimui, tačiau iš kitos pusės labai trumpas epizodas medžio ir miško gyvenime. Užsitęsę programos svarstymai ir derinimai rodo, jog dokumentas svarbus ne vien miškininkams, bet ir kitoms visuomenės grupėms. Siekiant platesnės diskusijos ir geresnio visuomenės dalyvavimo, projektas buvo paskelbtas viešai, rinkti ir analizuoti bei pagal galimybes ir suderinamumą į dokumentą integruoti suinteresuotų asmenų pasiūlymai dėl projekto tobulinimo. Nors tokie parengiamieji žingsniai iš esmės nebuvo privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau jie buvo pasirinkti, nes yra įprasti rengiant nacionalines miškų programas kitose Europos šalyse, o be to, svarbūs, siekiant turėti kuo kokybiškesnę ir realiai įgyvendinamą miškų ūkio plėtros strategiją.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: su LMSA pozicija bei siūlymais rengiant nacionalę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą galima susipažinti 2011 m. vasario 24 d. čia ....>>> ir 2011 m. birželio 23 d. čia...>>>

Kitas paminėtinas dalykas yra tas, kad, svarstant ir derinant programą, ji tapo labai kompromisiniu dokumentu. Jau buvau rašęs, kad Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa esminių (revoliucinių) pertvarkymų miškų ūkyje nežada. Iš esmės tai nuoseklią ir ganėtinai atsargią miškų ir miškų ūkio plėtrą su jaučiamu aplinkosaugos prieskoniu numatantis dokumentas. Patvirtintoje programoje nenumatyta kokio tai rimtesnio miškų ūkio valdymo institucijų pertvarkymo, tačiau susikoncentruota į miškų plėtros, miškininkystės, miškotvarkos, miškų ekonomikos ir kitas panašias priemones, kurios ir be didesnių socialinių sukrėtimų ar politinių diskusijų duotų realią naudą Lietuvos miškams ir Lietuvos visuomenei.

Kadangi užsiminiau, jog dokumentas rengimo eigoje keitėsi, manau, svarbu akcentuoti, o kas gi liko jau patvirtintoje programoje. Taigi, programoje suformuluotas miškų ūkio plėtros strateginis tikslas – didinti miškų teikiamą įvairiapusę naudą visuomenei atsižvelgiant į ilgą miško augimo trukmę ir nuosavybės formų skirtumus bei sąveiką, taip pat užtikrinant darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą visuose šalies miškuose. Matome, kad akcentas yra įvairiapusė miškų nauda visuomenei. Tai rodo, kad ne vien atskiri ekonominiai, socialiniai ar aplinkosauginiai aspektai, bet jų darna ir būtent ilgalaikėje perspektyvoje yra siekiamas tikslas. Žinoma, tai visa apimantis tikslas, tačiau jis programoje detalizuojamas keturiais smulkesniais miškų ūkio plėtros tikslais, kurių kiekvienam pasiekti savo ruožtu formuluojami 3–4 uždaviniai.

Pirmasis tikslas – išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius. Tai yra pagrindas visiems kitiems tikslams pasiekti. O siekiant šio tikslo, numatoma didinti šalies miškingumą – įveisti mišką nenaudojamoje ir žemės ūkiui netinkamoje žemėje, taip pat finansiškai skatinti įveisti miškus privačioje ir valstybinėje žemėje. Čia suformuluoti ir konkretūs siekiai: 2011-2015 m. laikotarpyje įveisti 15 tūkst. ha naujų miškų, o 2011-2020 m. laikotarpyje – 30 tūkst. ha. Atsižvelgus į tai, kad 2011 m. įveista 4,3 tūkst. ha (didžioji dalis – privačioje žemėje), lieka kasmet įveisti maždaug po 3 tūkst. ha naujų miškų valstybinėje ir privačioje žemėje. Tokie siekiai yra mažiau ambicingi, nei nustatytieji Lietuvos miškingumo didinimo programoje, tačiau jie yra realesni ir labiau suderinti su kitais žemės naudojimo poreikiais. Be to, siekiant pirmojo tikslo per artimiausius devynerius metus numatoma padidinti šalies ąžuolynų plotus nuo 2 proc. iki 2,4 proc. bendro miškų ploto. Nors ąžuolynams auginti tinkamų žemių Lietuvoje yra daugiau nei pakankamai, tačiau ąžuolynų atkūrimas, priežiūra ir apsauga reikalauja didelių finansinių išteklių, todėl siekiant užsibrėžto ąžuolynų kiekio reikės numatyti ir papildomas skatinimo priemones. Siekiant pirmojo tikslo dar numatyta plėtoti miškų atkūrimą genetiniu–ekologiniu pagrindu selekciškai vertinga ir kokybiška miško dauginamąja medžiaga, optimizuoti miško dauginamosios medžiagos auginimą, na ir žinoma, užtikrinti tinkamą miškų apsaugą nuo ligų, kenkėjų ir gaisrų išplitimo.

Antrasis tikslas – užtikrinti racionalų Lietuvos miškų išteklių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą. Labai svarbus uždavinys siekiant šio tikslo yra atnaujinti ūkinę–komercinę veiklą visuose nuosavybės teisėms į žemę atkurti rezervuotuose ir šiam tikslui nepanaudotuose miškuose, juos pardavus aukcionuose arba priskyrus valstybinės reikšmės miškams. Šis procesas nors ir lėtai, tačiau įsibėgėja, o programoje numatyta, jog iki 2020 m. nuosavybės teisėms į žemę atkurti rezervuotų miškų turėtų nelikti iš viso, tai yra visi šie miškai pagal savo statusą turėtų būti įtraukti į miškų ūkio veiklą. Tai reikštų maždaug dešimtadaliu padidėjusį plotą miškų, kuriuose vykdomas miško išteklių naudojimas, o tuo pačiu atitinkamai padidėjusį naudojamų miškų potencialą. Be to, numatoma suderinti miško ugdomųjų, sanitarinių ir pagrindinių kirtimų apimtis. Čia pagrindinis akcentas numatomas ugdomųjų miško kirtimų apimčių didinimui, taip pat perbrendusių medynų ūkiniuose miškuose plotų mažinimui, pirmiausia kertant vyresnio amžiaus degraduojančius medynus. Taip pat svarbus ir pakankamai naujas uždavinys siekiant racionalesnio miškų išteklių naudojimo – padidinti smulkios nelikvidinės medienos ir miško kirtimo atliekų panaudojimo biokurui gaminti apimtis. Šias apimtis numatoma padidinti daugiau nei 3 kartus, lyginant su 2011 m. ir pasiekti apie 500 tūkst. m³ 2020 metais. Dar vienu uždaviniu numatoma sudaryti prielaidas įgyvendinti nepertraukiamą miškotvarką, tam tikslui sukuriant ir įteisinant miškų georeferencinį pagrindą, taip pat pereinant nuo valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos prie miško savininkų ir valdytojų organizuojamos sklypinės miškų inventorizacijos su išlaidų kompensavimu.

Trečiasis tikslas – didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą. Šio tikslo siekiama, nes tik ekonomiškai efektyvi ir konkurencinga miškų ūkio veikla gali užtikrinti pakankamą ir nepertraukiamą medienos ir kitų miško produktų bei paslaugų teikimą, kartu sukuriant didesnę pridėtinę vertę, nesusilpninant miškų potencialo ir užtikrinant produktyvių miškų išsaugojimą ateičiai. Siekiant šio tikslo, numatoma skatinti investicijas į miškus ir miškų ūkį, ypač inovacijas. Tai labai platus uždavinys, apimantis visas investicijas į privačius ar valstybinius miškus ir šių miškų ūkį, akcentuojant inovacijas. Jau vien inovacijos miškų ūkyje sudaro platų ratą priemonių: tai medienos ruošos mašinizavimas; nepriklausoma medienos matavimo sistema; miškų ūkio informacijos apdorojimo kompiuterizavimas ir nuotolinio ryšio sistemos; kirtimo atliekų naudojimas biokuro gamybai; miškų (ūkio) sertifikavimas; privačių miškų savininkų kooperacija; medelynų modernizavimas. Visos šios priemonės ir kitos svarbios investicijos galės būti skatinamos vykdant šį uždavinį. Šioje vietoje ypatingai svarbus yra Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos miškų ūkiui pagal būsimąją Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą vaidmuo, nes būtent šis fondas ir yra pagrindinis investicijų į miškus ir miškų ūkį finansavimo šaltinis. Nors pačioje programoje ir nėra užfiksuota, tačiau protokoliniu Vyriausybės pasitarimo sprendimu yra nutarta, kad miškams ir miškų ūkiui tenkanti šio fondo dalis nuo visos paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. turėtų sudaryti apie 10 proc., analogiškai kaip yra ir 2007–2013 m. laikotarpyje, o tai būtų labai reikšminga parama miškų ūkio sektoriui, nes ji potencialiai sudaro 10–20 proc. to paties laikotarpio miškų ūkio sektoriaus pajamų. Ši parama ypač svarbi skatinant privačių miškų ūkio plėtrą, nes ji sudaro prielaidas formuoti ir įgyvendinti mažesnio pelningumo ir didesnės finansinių nuostolių rizikos priemones. Papildomai trečiajam tikslui pasiekti numatyta užtikrinti stabilų valstybinių miškų sektoriaus naudojamo ilgalaikio turto pelningumą, taip pat į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Išties gera žinia, kadangi 2012-05-23 LR Vyriausybei priimant Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą Aplinkos ministerija raštu 2012-05-22 buvo atsisakiusi nuostatos, numačiusios jog ES paramos miškų ūkiui dalis nuo visos kaimo plėtrai skiriamos paramos 2014-2020 metais turi siekti 10 proc., analogiškai, kaip buvo numatyta 2007-2013 metų laikotarpyje.
Lietuvos miško savininkų asociacija tuomet viešai pasisakė, kad tai  laiko dideliu Aplinkos ministerijos aukščiausios vadovybės darbo trūkumu, nesugebant deramai atstovauti šiai ministerijai patikėtos miškų ūkio srities. Džiugu, kad kritika sulaukė atsako ir konkrečių Aplinkos ministro veiksmų .

Ketvirtasis tikslas – išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą atsižvelgiant į jų ekologinį ir socialinį vaidmenį, klimato kaitos įtaką. Šiam tikslui pasiekti numatytas uždavinys didinti miško ekosistemų ekologinį ir kraštovaizdžio stabilumą apima visą eilę galimų priemonių, pradedant mišrių medynų veisimo ir formavimo skatinimu, artimo gamtai miškininkavimo skatinimu ar pvz., skatinimu neplynųjų miško kirtimų vietoj plynųjų, cheminių medžiagų naudojimo miško sanitarinėje apsaugoje mažinimu, miško savininkų ir valdytojų, savanoriškai prisiėmusių aplinkosauginius apribojimus ar vykdančių ūkinę veiklą, skirtą biologinės įvairovės elementams palaikyti ir išsaugoti, skatinimu ir baigiant natūralių ekosistemų ir gyvybingų populiacijų išsaugojimo skatinimu bei ūkinės veiklos ribojimų saugomose teritorijose peržiūra.
Kita grupė priemonių tam pačiam tikslui pasiekti yra susijusi su rekreacinių miško funkcijų plėtra ir rekreacinės infrastruktūros objektų miškuose įrengimu ir tvarkymu. Atskirai išskirtas uždavinys, numatantis sudaryti prielaidas kultūros paveldo objektų ir jų paminklinės aplinkos išsaugojimui miškuose.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tikslai ir uždaviniai suformuluoti pakankamai plačiai ir apima pagrindinius miškų ūkio politikos klausimus, o tuo pačiu palieka nemažai vietos pasirenkant įvairias įgyvendinimo priemones. Kaip ir numatyta programoje, tokios konkrečios priemonės bus formuluojamos trejų metų laikotarpiui (iš pradžių 2012-2014 m.), kartu numatant ir priemonių atsakingus vykdytojus, įgyvendinimo laikotarpius ir finansavimo šaltinius. Programos įgyvendinimo veiksmus ir priemones numatoma finansuoti valstybės biudžeto Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, miškų urėdijų ir kitų valstybinių miškų valdytojų, ES finansinės paramos fondų ir kitomis lėšomis.

Publikavimas: Valstybės žinios, 2012-05-30, Nr. 61-3058 , Įsigalioja  2012-05-31...>>>

Programos įgyvendinimo metu yra numatyta parengti dvi programos įgyvendinimo tarpines ataskaitas (2015 ir 2018metais), jas paskelbti viešai, o šių ataskaitų pagrindu peržiūrėti likusius neįgyvendintus tikslus ir uždavinius, taip pat jų vertinimo kriterijus, pagal poreikį koreguoti programą, o korekcijas viešai svarstyti ir derinti. Galutinę programos įgyvendinimo ataskaitą numatyta parengti ir paskelbti 2021 metais. Taigi, iš esmės dokumentas sudaro ganėtinai tvirtą pagrindą nuosekliai, subalansuotai ir pakankamai atsargiai miškų ūkio plėtrai, o kaip pavyks tą pagrindą panaudoti, priklausys nuo kiekvieno mūsų indėlio.

Straipsnis publikuojamas žurnale "Mūsų girios" Birželio mėn. numeryje: N. Kupstaitis . Patvirtinta Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programa...>>>>