Naujienos
2005 - 04 - 21
*Atlikta "Medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, plėtojant klasterizaciją, studija"
Dėl pramoninės grupės kūrimo baldininkų nuomonės skiriasi
Agnė Ranonytė (agne.ranonyte@vzinios.lt )
Ūkio ministerijos ir asociacijos "Lietuvos mediena" iniciatyva buvo atlikta "Medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, plėtojant klasterizaciją, studija". Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kurti pramoninę grupę būtų naudinga ir baldų pramonei, nes, pasak asociacijos prezidento, baldžiai taptų gerokai konkurencingesni.
Agnė Ranonytė (agne.ranonyte@vzinios.lt )
Ūkio ministerijos ir asociacijos "Lietuvos mediena" iniciatyva buvo atlikta "Medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, plėtojant klasterizaciją, studija". Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kurti pramoninę grupę būtų naudinga ir baldų pramonei, nes, pasak asociacijos prezidento, baldžiai taptų gerokai konkurencingesni.
Pasak Česlovo Švetkausko, Ūkio ministerijos Pramonės strategijos skyriaus vyriausiojo specialisto, dėl pramoninės grupės kūrimo Lietuvoje atlikta keletas tyrimų.
"Pagal Europos Sąjungos Lisabonos strategiją, siekiama, kad iki 2010 m. Europos Sąjungos ekonomika taptų konkurencingiausia pasaulyje. Pramoninės grupės laikomos viena iš priemonių pagyvinti ekonomiką. Tačiau paramos ES joms kurti neskiria. Remiami tik moksliniai jų tyrimai", – komentuoja p. Švetkauskas.
Anot specialisto, pramoninė grupė Lietuvoje, Suomijos pavyzdžiu, turėtų apimti visą miško ir medienos pramonę – nuo miškų auginimo iki medienos atliekų perdirbimo.
"Lietuvoje iš esmės jau veikia pramoninė grupė, tačiau ji ne visa. Į bendrą
gamybos grandinę turėtų įsitraukti celiuliozės pramonė, turėtų būti labiau
išplėtota medienos apdirbimui skirta chemijos, mašinų ir įrengimų gamybos pramonė, taip pat konsultavimo, mokymo, tyrimų sritys", – pabrėžia p.
Švetkauskas.
Ūkio ministerijos atstovas sako, kad artimiausias žingsnis pramoninės grupės pildymo link – pastatyti celiuliozės gamyklą Lietuvoje. Tačiau, kada galėtų būti žengti konkretesni žingsniai šio projekto įgyvendinimo link, kol kas neaišku. Celiuliozės gamyklos apyvarta per metus galėtų sudaryti apie 1,2 mlrd. Lt.
Ir baldų pramonei
Pasak p. Švetkausko, baldų pramonė sudaro tik nedidelę dalį medienos pramonės. Pagal pridedamąją vertę, baldų pramonė sudaro 7% medienos pramonės struktūros.
Tačiau su pramoninės grupės kūrimu būtų susiję ir baldžiai. "Pramoninė grupė galėtų apimti visas grandis nuo medžio apdirbimo iki baldo
pardavimo. Visų grupės įmonių tikslas būtų vienas – kuo daugiau ir greičiau parduoti. Jei visi žinotų žaliavų kainas, būtų garantuoti dėl aprūpinimo jomis, produkcija būtų pagaminta mažiausiomis sąnaudomis. Neoficialiais skaičiavimais, galutinis produktas galėtų būti 2–3 kartus pigesnis, nei pagamintas ne pramoninėje grupėje", – optimistiškai skaičiuoja Viktoras Majauskas, AB "Vilniaus baldai" generalinis direktorius ir Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" prezidentas.
Anot juo, sukūrus pramononę grupę, Lietuvos baldų pramonė taptų gerokai konkurencingesnė, palyginti su kaimyninių valstybių, Vakarų Europos šalių ir net Azijos baldžiais.
Nuomonės skiriasi
"Aš palaikyčiau idėją kurti pramoninę grupę Lietuvoje, nes tai – šalies
medienos perdirbimo ir baldų gamybos įmonių galimybė mažinti gamybos sąnaudas. Tačiau mes esame per maža šalis, kad čia veiktų kelios pramoninės grupės. Matyčiau vieną pramoninę grupę, kuri galėtų konkuruoti kitų šalių rinkose", – svarsto Nerijus Tilindis, UAB "Vakarų medienos grupė" generalinis direktorius.
"Palaikyčiau nuomonę dėl vienos pramoninės grupės Lietuvoje kūrimo. Mūsų konkurentai – ne Lietuvos baldų gamintojai, bet Lenkijos, Slovakijos, Čekijos. Turime žvelgti globaliau ir konkuruoti su jais. O bendri veiksmai tik sustiprintų mūsų visų pozicijas", – pritaria Egidijus Valentinavičius, SBA
koncerno verslo vystymo vadovas. Artūras Baranauskas, sostinės baldų gamybos UAB "Baldenis" rinkodaros direktoriaus, taip pat neabejoja pramoninės grupės nauda.
"Lietuvos gamintojų kooperacija būtų į naudą. Pavyzdys – Italijos baldų
pramonė. Ten gamintojai specializuojasi gaminti atskiras baldų detales, iš
kurių vėliau sumontuojamas baldas. Tačiau toks verslo modelis gali būti ir
pavojingas. Manau, kad baldų versle išliks tik lanksčiausieji, kurie geba
gaminti pagal užsakovo poreikius ir greitai pristatyti produkciją. Jei bus
specializuojamasi gaminti vieną detalę didelėmis partijomis, gamintojas neteks lankstumo", – trūkumus įžvelgia p. Baranauskas.
Pasak Dalios Markevičienės, vilniškės baldų gamybos ir prekybos UAB "Dalios baldai" direktorės, pirmiausia, kalbant apie pramoninę grupę, derėtų tobulinti įstatymus. Mat Lietuvoje dar itin dažnai nutinka taip, kad bendrovės nesilaiko sutarčių. Tad pramoninės grupės būtų naudingos tik tuomet, jei būtų griežti įstatymai.
"Dabar nėra jokios atsakomybės, jei viena iš šalių nutraukia sutartį. Jau ne
kartą yra nutikę taip, kad ne sezono metu, kai nėra daug darbų, sutartys
pasirašomos labai mielai, o užgriuvus užsakymų, jos nutraukiamos, nes
paaiškėja, kad gamybos pajėgumai buvo viršyti. Pramoninė grupė būtų naudinga visiems, tačiau pirmiausia reikėtų sugriežtinti įstatymus, kurie numatytų atsakomybę įmonėms, nesilaikančioms sutartyse sulygtų įsipareigojimų", – svarsto p. Markevičienė.
"Pagal Europos Sąjungos Lisabonos strategiją, siekiama, kad iki 2010 m. Europos Sąjungos ekonomika taptų konkurencingiausia pasaulyje. Pramoninės grupės laikomos viena iš priemonių pagyvinti ekonomiką. Tačiau paramos ES joms kurti neskiria. Remiami tik moksliniai jų tyrimai", – komentuoja p. Švetkauskas.
Anot specialisto, pramoninė grupė Lietuvoje, Suomijos pavyzdžiu, turėtų apimti visą miško ir medienos pramonę – nuo miškų auginimo iki medienos atliekų perdirbimo.
"Lietuvoje iš esmės jau veikia pramoninė grupė, tačiau ji ne visa. Į bendrą
gamybos grandinę turėtų įsitraukti celiuliozės pramonė, turėtų būti labiau
išplėtota medienos apdirbimui skirta chemijos, mašinų ir įrengimų gamybos pramonė, taip pat konsultavimo, mokymo, tyrimų sritys", – pabrėžia p.
Švetkauskas.
Ūkio ministerijos atstovas sako, kad artimiausias žingsnis pramoninės grupės pildymo link – pastatyti celiuliozės gamyklą Lietuvoje. Tačiau, kada galėtų būti žengti konkretesni žingsniai šio projekto įgyvendinimo link, kol kas neaišku. Celiuliozės gamyklos apyvarta per metus galėtų sudaryti apie 1,2 mlrd. Lt.
Ir baldų pramonei
Pasak p. Švetkausko, baldų pramonė sudaro tik nedidelę dalį medienos pramonės. Pagal pridedamąją vertę, baldų pramonė sudaro 7% medienos pramonės struktūros.
Tačiau su pramoninės grupės kūrimu būtų susiję ir baldžiai. "Pramoninė grupė galėtų apimti visas grandis nuo medžio apdirbimo iki baldo
pardavimo. Visų grupės įmonių tikslas būtų vienas – kuo daugiau ir greičiau parduoti. Jei visi žinotų žaliavų kainas, būtų garantuoti dėl aprūpinimo jomis, produkcija būtų pagaminta mažiausiomis sąnaudomis. Neoficialiais skaičiavimais, galutinis produktas galėtų būti 2–3 kartus pigesnis, nei pagamintas ne pramoninėje grupėje", – optimistiškai skaičiuoja Viktoras Majauskas, AB "Vilniaus baldai" generalinis direktorius ir Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" prezidentas.
Anot juo, sukūrus pramononę grupę, Lietuvos baldų pramonė taptų gerokai konkurencingesnė, palyginti su kaimyninių valstybių, Vakarų Europos šalių ir net Azijos baldžiais.
Nuomonės skiriasi
"Aš palaikyčiau idėją kurti pramoninę grupę Lietuvoje, nes tai – šalies
medienos perdirbimo ir baldų gamybos įmonių galimybė mažinti gamybos sąnaudas. Tačiau mes esame per maža šalis, kad čia veiktų kelios pramoninės grupės. Matyčiau vieną pramoninę grupę, kuri galėtų konkuruoti kitų šalių rinkose", – svarsto Nerijus Tilindis, UAB "Vakarų medienos grupė" generalinis direktorius.
"Palaikyčiau nuomonę dėl vienos pramoninės grupės Lietuvoje kūrimo. Mūsų konkurentai – ne Lietuvos baldų gamintojai, bet Lenkijos, Slovakijos, Čekijos. Turime žvelgti globaliau ir konkuruoti su jais. O bendri veiksmai tik sustiprintų mūsų visų pozicijas", – pritaria Egidijus Valentinavičius, SBA
koncerno verslo vystymo vadovas. Artūras Baranauskas, sostinės baldų gamybos UAB "Baldenis" rinkodaros direktoriaus, taip pat neabejoja pramoninės grupės nauda.
"Lietuvos gamintojų kooperacija būtų į naudą. Pavyzdys – Italijos baldų
pramonė. Ten gamintojai specializuojasi gaminti atskiras baldų detales, iš
kurių vėliau sumontuojamas baldas. Tačiau toks verslo modelis gali būti ir
pavojingas. Manau, kad baldų versle išliks tik lanksčiausieji, kurie geba
gaminti pagal užsakovo poreikius ir greitai pristatyti produkciją. Jei bus
specializuojamasi gaminti vieną detalę didelėmis partijomis, gamintojas neteks lankstumo", – trūkumus įžvelgia p. Baranauskas.
Pasak Dalios Markevičienės, vilniškės baldų gamybos ir prekybos UAB "Dalios baldai" direktorės, pirmiausia, kalbant apie pramoninę grupę, derėtų tobulinti įstatymus. Mat Lietuvoje dar itin dažnai nutinka taip, kad bendrovės nesilaiko sutarčių. Tad pramoninės grupės būtų naudingos tik tuomet, jei būtų griežti įstatymai.
"Dabar nėra jokios atsakomybės, jei viena iš šalių nutraukia sutartį. Jau ne
kartą yra nutikę taip, kad ne sezono metu, kai nėra daug darbų, sutartys
pasirašomos labai mielai, o užgriuvus užsakymų, jos nutraukiamos, nes
paaiškėja, kad gamybos pajėgumai buvo viršyti. Pramoninė grupė būtų naudinga visiems, tačiau pirmiausia reikėtų sugriežtinti įstatymus, kurie numatytų atsakomybę įmonėms, nesilaikančioms sutartyse sulygtų įsipareigojimų", – svarsto p. Markevičienė.
